Kompozitoriaus Ludwigo Minkaus trijų veiksmų balete „Bajaderė“ pasirodo net trys šeimos – Tomas (35 m.) ir Romas (33 m.) Ceizariai, Emilija (20 m.) ir Julija (22 m.) Šumacherytės bei Jonas (23 m.) ir Viltė (20 m.) Lauciai. Šiam baletui reikėjo daug teatro šokėjų, todėl neatsitiktinai scenoje susitiko šios brolių bei seserų poros.
Tomas ir Romas Ceizariai nuo mažens mokėsi Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje ir kartu ją baigė.
„Mane paliko antriems metams dėl mano klasės draugų, kurie nenorėjo ar tingėjo mokytis pagal bendrojo lavinimo programą. Todėl man buvo pasiūlyta palikti mokyklą arba likti kartoti aštuntos klasės kurso antrus metus.
Tuo metu buvo sujungtos klasės, taip susitikau su jaunesniu broliu“, – prisiminė T.Ceizaris.
2005 metais Tomas ir Romas Ceizariai baigė M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių ir vieną dieną buvo priimti į šokėjų meką – Lietuvos operos ir baleto teatrą. Ceizariai baleto scenoje jau skaičiuoja sėkmingus penkioliktus metus, nors per tą laiką yra patyrę vienokių ar kitokių traumų.
„Esu patyręs dvi operacijas – kelio raiščių ir pėdos.
Panašių operacijų neišvengė ne tik brolis, bet ir kiti baleto artistai“, – apie profesines traumas užsiminė scenos korifėjus, svarbiausias kordebaleto artistas T.Ceizaris, „Bajaderėje“ sukūręs fakyro Magedavėjos vaidmenį. O jo brolis baleto primarijus R.Ceizaris tame pačiame balete pasirodė Soloro vaidmenyje.
Kai Tomas ir Romas šoka viename spektaklyje, jų širdys plaka sparčiau iš jaudulio, nes jaudinamasi ne tik dėl savęs, bet ir dėl artimojo.
„Juk nesame svetimi, be to, žinome, kaip sklandžiai turi klostytis šokis, kokie turi būti judesiai. Nori ar nenori, išgyveni ne tik dėl brolio, bet ir dėl kiekvieno tuo metu scenoje esančio šokėjo“, – tvirtino T.Ceizaris.
Bet Tomas įsitikinęs, kad brolis sušoks šimtu procentų tiksliai, nes jis – vienas pagrindinių solistų. Tad jam gal reikėtų mažiau jaudintis dėl Romo, nes viskas bus atlikta labai profesionaliai, kaip priklauso.
Nors R.Ceizaris daugiau pasiekė baleto karjeroje nei brolis, pastarasis tuo tik džiaugiasi ir nepavydi jam šlovės.
„Nejau pavydėsi profesinės sėkmės? Nematau jokio reikalo“, – nusijuokė Tomas.
Nors Tomas ir Romas šeimoje augo su broliu Martynu (29 m.), jaunėlis baleto nepasirinko. Trečias brolis tapo kompiuterių specialistu.
Mokydamiesi baleto ir dirbdami teatre broliai nesijaučia varžovai. „Šeima yra šeima, kokia gali būti konkurencija tarp artimų žmonių?“ – retoriškai klausė R.Ceizaris.
Jam labiausiai įsiminė vaikiški baletai „Čipolinas“ ir „Spragtukas“, kuriuose šoko su broliu. „Spragtuke“ net neišvengė linksmų nutikimų – kalėdinės pasakos scenoje, kur veiksmas vyksta lėlių teatre ir čia ateina pašokti žiurkė, Marija su Spragtuku, broliai Ceizariai naudoja vienodas kaukes ir vilki panašius kostiumus.
Todėl prieš spektaklį, kai šokėjai repetuoja, netgi juokauja klausdami: tai kuris šoks? „Galėtume susikeisti ir greičiausiai niekas nepastebėtų“, – patikino Romas.
Choreografai ar kolegos anksčiau painiodavo baleto šokėjus Ceizarius, bet dabar jau visi gerai įsidėmėjo brolius, atsimena ir atskiria, nors jų vardai skiriasi vos viena raide.
Broliai baleto šokėjai gyvena atskirai, bet kone kasdien susitinka darbe – dieną jie pradeda dešimtą valandą rytine treniruote. Į teatrą Tomas ir Romas atvyksta kiek ankstėliau, kad spėtų vienas su kitu pasisveikinti, pasišnekėti, ir kimba tobulinti judesių.
Ar jie po darbo kalbasi apie baletą? Šios temos neįmanoma išvengti, juk abiem profesija įaugusi į kraują. Be to, daug laiko broliai kartu praleidžia teatre.
T.Ceizariui net mylimosios toli ieškoti nereikėjo – jo širdies draugė yra to paties teatro primabalerina japonė Haruka Ohno. Primarijaus R.Ceizario antroji pusė – ne iš baleto pasaulio, tačiau žmona ir beveik trejų metų sūnus mėgsta lankytis vaikiškuose spektakliuose, kuriuose šoka ne tik tėtis, bet ir dėdė.
Ar antrąkart juodu rinktųsi tą pačią profesiją? Ceizariai patikino, kad neįsivaizduoja, ką kita galėtų veikti. Juk nuo vaikystės jie eina baleto keliu.
„Mes buvome mažiukai, kai tėvai mus nuvedė į baleto pamokas. Buvo galimybė mokytis baleto, nes pedagogai pastebėjo, kad turime gerus duomenis. Pabandėme ir mums pasisekė“, – tvirtino R.Ceizaris.
Drauge eiti baleto keliu sėkmingai sekasi ir seserims Šumacherytėms, „grand pas“ (didžiojo pasirodymo) solistėms spektaklyje „Bajaderė“. Tai vienintelis Operos ir baleto teatro spektaklis, kuriame jos šoka netgi poroje. Kituose baletuose Julija ir Emilija nesusitinka, tad viena kuri nors stebi sesers pasirodymą kaip žiūrovė.
Seserys po spektaklių negaili viena kitai pagyrimų, nešykšti ir pastabų, patarimų. Joms tai yra natūralus bendravimas, sustiprinantis tarpusavio ryšį.
Tarp Julijos ir Emilijos vos poros metų skirtumas, tad nuo mažens jos buvo neišskiriamos. Šeimoje tik dviese augusios seserys vaikystėje kartu lankė baleto būrelį, kuriam vadovavo primabalerina Leokadija Aškelovičiūtė.
Vėliau viena po kitos vilnietės buvo priimtos į baleto šokėjų kalvę – M.K.Čiurlionio menų mokyklą. Tėvams buvo patogu būsimas baleto šokėjas drauge vežioti į baleto mokyklą, pasiimti po pamokų. Tad dukrų aistra šokiui tapo šeimos gyvenimo ašimi.
Į Lietuvos operos ir baleto teatro šokėjų trupę Šumacherytės įsiliejo ne kartu – Julija prieš trejus metus, o Emilija – prieš metus. „Bajaderėje“ jos išgyvena retai patiriamus jausmus, nes didžiojoje scenoje baleto žingsniais sukasi viena šalia kitos.
Neseniai prieš šį pasirodymą Julija su seserimi pasijuokė, kad kartu šokant sudėtinga įvertinti viena kitos pasirodymą.
„Nei ji man kokių nors pastabų pasakys, nei aš, nes šokame vienoje pusėje“, – prisipažino J.Šumacherytė.
Tačiau kitais atvejais, kai seserys šoka skirtinguose baletuose, viena kitai padeda patarimais. „Aš labai džiaugiuosi, kad ji dirba teatre. Ji irgi džiaugiasi, kad aš dirbu čia pat.
Viena kitai stengiamės kuo daugiau padėti per treniruotes, repeticijas“, – aiškino J.Šumacherytė.
Jiedvi gerai sutaria, nors dabar gyvena atskirai. Emilija įsikūrusi su draugu, o Julija gyvena viena. Seserys dažniausiai susitinka darbe, kuriame prabėga nemažai laiko.
Tad savaime suprantama, kad baletas Šumacherytėms – ne tik darbas, bet ir laisvalaikis. Bet dėl to baleto solistės nesijaučia aukojančios gražiausius savo gyvenimo metus, juk šokis – abiejų pašaukimas.
Dirbti vienoje darbovietėje seserims – privalumas. Teatras – didelis mechanizmas, įsukantis įvairių žmonių emocijas ir sukuriantis tam tikrą atmosferą, tad buvimas su artimuoju gali suteikti pasitikėjimo, ramybės.
„Darbas yra sunkus, pilna iššūkių, ne visąlaik viskas pavyksta. Ir kai turi artimą žmogų, kuris pasakys tiesą, paguos ir galų gale pabars, tampa malonu ir lengviau dirbti.
Dviese dirbti – labai geras jausmas, nes eini ten, kur yra savas žmogus, su juo ramiau“, – kalbėjo J.Šumacherytė.
Nors seserys nuo mažens gyvena panašiu ritmu, nesijaučia kaip dvynės. Jų charakteriai – skirtingi. Emilija yra rami, santūri, o Julija – emocinga, impulsyvesnė. „Mūsų sąlyčio taškai – tik teatras. Nors darbe esame gretinamos, lyginamos, bet nesame painiojamos“, – sakė J.Šumacherytė.
Kad jų charakteriai skirtingi, pastebėjo ir menų mokyklos pedagogai, kai 2015-aisiais moksleiviai statė šokio spektaklį „Baltaragio malūnas“. Šiame balete Šumacherytės taip pat šoko kartu, bet jų vaidmenys buvo labai skirtingi: Julija vaidino džiaugsmingąją Jurgą, o Emilija – paniurėlę Uršulę.
Lietuvos operos ir baleto teatras šį sezoną pasipildė dar vienu giminių tandemu – prie Metų baleto solistu pripažinto J.Lauciaus prisijungė sesuo V.Lauciūtė.
Šį rudenį V.Lauciūtė oficialiai pradėjo dirbti teatre ir tapo kordebaleto artiste. Su broliu primarijumi J.Lauciumi sesuo šį sezoną jau pasirodė baletų triptike, „Bajaderėje“, o šventiniu laikotarpiu laukia „Spragtukas“.
Tik Jonui teko vieni pagrindinių vaidmenų, o Viltė savo karjerą pradėjo nuo kordebaleto šokėjos.
V.Lauciūtei nuo mažens baletas „Spragtukas“ buvo prie širdies, todėl ji nekantrauja sušokti Snaigę.
„Kai tokie spektakliai rengiami per adventą ir Kalėdas, labiau gali pajusti šventes.
Be to, jauti, kad visi žiūrovai ateina į baletą pakylėtos nuotaikos“, – laukimu gyvena Viltė.
Nuo šio sezono Lauciai teatre išgyvena didesnį jaudulį scenoje nei kada nors anksčiau, nes brolis ir sesuo kartais susitinka tuose pačiuose spektakliuose. Juk scenoje staiga nenutrūksta giminystės ryšiai ir negali abejingai žvelgti į artimąjį.
„Atsipalaiduoti nepavyksta, net atrodo, kad esame atsakingi vienas už kito pasirodymą, nors taip ir nėra. O jeigu tėvai žiūri spektaklį, jie kartais labiau jaudinasi nei mes patys“, – sakė V.Lauciūtė.
Jonas ir Viltė šeimoje augo su trimis jaunesniais broliais. Tačiau tik Jonas ir Viltė nuo mažens pasirinko baleto šokėjų kelią, kuris dabar tarsi susiliejo į vieną, nes abu dirba viename teatre.
„Šeima nusprendė, kad pakanka dviejų baleto šokėjų. Jauniausias brolis pasuko į sportą, o kiti – kitomis kryptimis“, – tikino V.Lauciūtė. Ji ir Jonas nuo pirmos klasės mokėsi M.K.Čiurlionio menų mokykloje, nors Viltė prieš tai lankė dailųjį čiuožimą.
Be čiuožimo pamokų, mergaitės darydavo gimnastikos pratimus, o iš M.K.Čiurlionio menų mokyklos ateidavusi mokytoja pamokydavo baleto judesių. Bet kai reikėjo eiti į pirmą klasę, tėvai Viltę nuvedė paskui brolį, nes jiems buvo patogiau juos kartu vežioti į menų mokyklą.
„Nebegalėjau lankyti ir čiuožimo, ir baleto, nes buvo sunku suderinti. Atsiduoti ir tam, ir tam nepakako laiko ir raumenys skirtingi dirbo. Tėvai patarė rinktis vieną veiklą.
Nors pradėjau nuo čiuožimo, pasilikau balete. Į čiuožimo treniruotes, pamenu, keldavausi rytais nenoriai, o baletas mane pačią anksti pažadindavo“, – prisiminė V.Lauciūtė.
Dirbdama kartu su teatro primarijumi J.Lauciumi sesuo scenoje su juo nesivaržo. Juk ji dar nešoka pagrindinių vaidmenų.
„Esame šeima ir smagu, kad Jonui labiau sekasi. Nežinia, kaip seksis man, tačiau mes vienas kitą palaikome, džiaugiamės vienas kito sėkme ir tikrai nekonkuruojame“, – tikino dar kartu su tėvais gyvenanti Viltė.
Jos brolis Jonas įsikūręs atskirai nuo šeimos. Bet rytais brolis ir sesuo susitinka darbe. Tačiau vyrai ir moterys baleto judesius šlifuoja atskirai, tad Viltė ir Jonas dažniausiai tik pasisveikina, nelieka laiko pasikalbėti.
Kai visa šeima susitinka tėvų namuose, brolis ir sesuo, kuriuos sieja baletas, pasišneka apie profesiją.
„Jonu žaviuosi ir kaip baleto solistu, stebiu jo karjerą. Dar anksti pasakyti, ar kada nors šoksime duetu. Žinoma, būtų smagu. Bet tikėtis daug ko gali, neaišku, kaip gyvenimas susiklostys“, – tvirtino V.Lauciūtė.
