Praėjusias Kūčias ir Kalėdas su šeima tėvų namuose Jurbarke atšventęs A.Pojavis sausį įsikūrė nuomojame bute Vilniaus senamiestyje. 2020-ųjų pradžia tapo permainų atskaitos tašku.
Dėl noro grįžti į tėvynę dainininkui teko ilgokai įkalbinėti žmoną ir dukras, pamėgusias Viduržemio jūros klimatą. Pastaruosius ketverius metus Valensijoje gyvenusi šeima mėgavosi šiluma, gardžiu maistu, draugišku bendravimu su ispanais.
Įsikūrę Vilniuje sutuoktiniai ir vaikai viso to neturi. Įpratę daug laiko praleisti lauke jie dabar daugiausia būna namuose ir jaučiasi lyg oloje, iš kurios nejauku išeiti, nes vėsu, niūru ir žmonių daug nesutiksi.
Bet A.Pojavis atkakliai laikosi įsitikinimo, kad po ilgų klajonių atėjo laikas gyventi Lietuvoje. Popdainininkas sudėjo nemažai vilčių, kad jam, žmonai ir dukroms pavyks čia pritapti.
Vyras viliasi gyventi iš dainavimo, žmona – iš knygų rašymo. O dukroms tėvas bando ieškoti mokyklų, kur jos galėtų mokytis lietuviškai ir žiniomis pasivytų bendraamžius.
Suvedė Šv.Jokūbo kelias
A.Pojavis tiki, kad jis su žmona Isabella – dvi vieno obuolio pusės. Nors ne visiems pavyksta rasti antrąją pusę, Andriui ir Isabellai pasisekė, tad vargu ar kokie nors išbandymai galėtų išklibinti santykius.
Kur tos obuolio puselės ieškoti, kad būtum laimingas? Dainininkas pateikė savo atsakymą: „Su Isabella susipažinome eidami Šv.Jokūbo keliu Ispanijoje. Matėmės dvi ar tris dienas ir paskui nebesusitikome. Mano draugas paprašė jos kontaktų. Nėjau tuo keliu turėdamas tikslą susirasti gyvenimo partnerę, bet likimas mus dar kartą suvedė.“
Pasirodo, ir Andrius, ir Isabella į Šv.Jokūbo kelią 2010 metais susiruošė atsitiktinai.
Nors dažnas piligrimas į šią kelionę leidžiasi norėdamas labiau pažinti save ar apsvarstyti, kaip pakeisti gyvenimą, lietuvis ir italė neturėjo tikslų. Dainininkas keliavo dėl to, kad mėgsta keliones ir apie Šv.Jokūbo kelią buvo skaitęs knygą, todėl susigundė pėsčiomis įveikti 800 kilometrų, nes iššūkiai jam patinka.
„Skirsnemunės mokykloje dirbau istorijos mokytoju, man patiko bendrauti su vaikais. Prabėgus metams nusprendžiau eiti piligrimų keliu. Kadangi baigiau istorijos studijas, turėjau pabandyti darbą mokykloje, bet po tų metų nusprendžiau, kad mokykla nėra mano kelias.
Tad Šv.Jokūbo kelias apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis“, – šypsojosi pažintį su itale prisiminęs A.Pojavis.
O Neapolyje gyvenusi Isabella tuo metu ketino keliauti į Pietų Ameriką, bet tėvai ją atkalbėjo, nes vienai merginai vykti taip toli atrodė nesaugu.
Tačiau draugė Isabellai buvo pasakojusi apie Ispanijoje besidriekianti žinomą piligrimų kelią, kurį neseniai buvo įveikusi, ir ši kaipmat apsisprendė pakeisti kelionės maršrutą.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
