Susitikau su Valerie hipiškame Santa Monikos kalnų kanjono restoranėlyje. Neįtikėtina, kad Los Andžele vis dar yra vietų, kur laikas atrodo lyg sustojęs – čia skamba vėjo varpeliai, smilksta rytietiški kvapai, aplinkiniai gyventojai kiemuose vis dar augina vištas.
Holivudo aktorė V.Kairys-Venet irgi puikiai tinka šiai vietai – be jokio makiažo, natūraliai žilstančiais plaukais, apsirengusi gėlėtą palaidinę. Taip, kaip ir įsivaizduotum „The Beatles“ kultūros išaugintą moterį.
„Mes turėjome didžiulį septynių miegamųjų namą čia pat, kalnuose. Per langus buvo matyti Ramusis vandenynas. Taip smagu ten buvo auginti šeimą.
Aš priimdavau į savo namus visus vaikus, mes piešėme ir darėme visokius linksmus projektus. Orkaitėje išlydydavome mažas vaškines kreideles, kad pasidarytume dideles kreidas. Paskui statėme iš jų pilis. Vaikai vadino mane supermama!“ – ilgesingai prisiminė V.Kairys-Venet.
Kita to namo pusė buvo skirta jos vyro „Capitol Records“ prodiuserio Nicko Veneto (1936–1998) susitikimams. Garsiausios muzikos pasaulio žvaigždės, aktoriai ir menininkai jų namuose buvo dažni svečiai.
„Nebuvo mobiliųjų telefonų, tad jie visi skambindavo laidiniu namų telefonu. Skambina kartą mano vyrui roko dainininkas Alice Cooperis (71 m.), bet vyro nebuvo namuose. Tada jis manęs ir klausia: „O kaip tu laikaisi?“ Taip ir prakalbėjau su juo dvi valandas telefonu, atsigulusi ant virtuvės grindų“, – juokėsi prisiminusi aktorė.
Su Valerie kalbėjomės apie prieš daugiau nei pusę amžiaus vykusius lemtingus gyvenimo įvykius, įsukusius lietuvių kilmės aktorę į Los Andželo pramogų pasaulį.
Nenuostabu, kad meilės ir taikos epochos muzikantai dar ir dabar groja tuos pačius kūrinius. Praėjusio amžiaus septintasis dešimtmetis buvo ypatingas pramogų pasaulio kultūrai.
Viskas, kas vyko prieš tai, buvo pervertinama iš naujo – nuo požiūrio į muziką ir homoseksualius santykius iki atominių ginklų, karo ir valstybės lyderių.
Šiame dešimtmetyje žmonės išsilaipino Mėnulyje, Amerika išsirinko jauną prezidentą Johną F.Kennedy, į muzikos pasaulį atėjo laisvi ir drąsūs „The Beatles“ muzikantai. Ir tuo pat metu vyko Šaltasis karas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos.
„Aš bandau paaiškinti savo kolegoms muzikantams, kad Lietuva septintojo dešimtmečio sukurtos kultūrinės revoliucijos nepatyrė. Kad mano tėvų gimtinė buvo uždaryta nuo pasaulio geležine uždanga, – sakė Valerie. – Jiems, „The Beatles“ kartos žmonėms, tai suvokti labai sunku. Dauguma amerikiečių nesupranta, ką iš tikrųjų reiškė gyventi Sovietų Sąjungoje.“
Prisimindama savo šeimos istoriją Valerie liūdnai susimąstė apie tai, kiek skausmo patyrė išdraskytos šeimos, ištisais dešimtmečiais neturėjusios galimybės susitikti su artimaisiais.
„Kai 1945 metais, ateinant sovietų kariuomenei, mano tėvai nusprendė bėgti iš Lietuvos, seneliai Liucija ir Motiejus Norkūnai nusprendė pasilikti – buvę Sibiro tremtiniai nenorėjo palikti savo namų ir savo krašto, – šeimos praeitį prisimena Valerie. – Kai tėvai pabėgo, senelius ištrėmė dar kartą.
Mama metų metais ieškojo, kur yra jos tėvai, ir tik 1971 metais, jiems grįžus į Lietuvą, galėjo susitikti.
Nuolatos sekama KGB agentų ji vis dėlto sugebėjo slapta nuvažiuoti į Krūminių kaimą Dzūkijoje ir susitiko ten su savo mama. Bet jos tėvelis susitikimo su dukra nebesulaukė.“
Gimusią Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje tėvas ją pavadino Valerija Laimute Kairyte. Tačiau Amerikoje ji tapo Valerie Kairys.
Valerie puikiai atsimena šeimos kelionę į Ameriką.
„Kai buvau penkerių, gavome leidimą vykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Prisimenu, kaip atplaukėme laivu į Eliso salą Niujorke. Aš susirgau, tad manęs į Ameriką neįleido, turėjau gulėti salos ligoninėje, kol pasveiksiu. Visa šeima laukė“, – pasakojo V.Kairys-Venet.
Eliso sala Niujorko Aukštupio įlankoje, į šiaurę nuo Laisvės salos, priskiriama tiek Niujorko, tiek Džersio miestams ir kadaise buvo vartai į Jungtines Valstijas milijonams imigrantų.
Lietuvoje policijos vadu dirbęs Valerie tėvas turėjo imtis naktinio darbo parašiutų gamykloje Masačusetso valstijoje.
„Tėvai palikdavo mus, mažus vaikus, naktimis ir labai sunkiai dirbo, kad galėtume pragyventi“, – sakė Valerie.
Netrukus šeima persikraustė į Los Andželą ir kūrėsi kaip ir dauguma kitų lietuvių – šalia Šv.Kazimiero parapijos.
Puikiai lietuviškai kalbanti Valerie, kurią šeima ir draugai lietuviai vadina Laimute, pirmą kartą į tėvų gimtinę nuvažiavo 1993 metais, kai Lietuva jau buvo atgavusi Nepriklausomybę.
„Negalėjau patikėti, kad buvo taip nuskriaustas mūsų kraštas. Buvo be galo skaudu matyti, kas atsitiko Lietuvai. Kai susitikau su savo pussesere, ji buvo labai atsargi – iš kambario išnešė telefoną ir apkaišė jį pagalvėmis.
Jos vaikai sėdėjo ramiai ir labai tyliai kalbėjo. Visi bijojo. Tas vaizdas mane taip sukrėtė, kad grįžusi į Los Andželą porą savaičių negalėjau atsigauti.
Be galo jaudinausi dėl visų, likusių Lietuvoje“, – neslėpė Holivudo aktorė.
Vėl atvykusi į Lietuvą 2001 metais Valerie buvo sužavėta, kaip neįtikėtinai greitai lietuviai gebėjo atstatyti savo nuskriaustą kraštą: „Lietuviai stojasi ir eina į priekį. Labai didžiuojuosi, kad esu lietuvė.“
Sulaukus septyniolikos Valerie gyvenimas staiga pasisuko daugelio merginų geidžiama holivudinės svajonės vaga.
„Dar būdama gimnazistė susiradau pardavėjos darbą „Ripps“ optikoje. Kartą pas jauną akių gydytoją atėjo draugas gražuolis Michaelas McLane’as ir manęs lyg tarp kitko paklausė, ar aš esu galvojusi apie darbą filmavimo aikštelėse.
Mano širdis sustojo iš laimės, bet bandžiau neišsiduoti. Michaelo tėvas tuo metu dirbo „XXth Century Fox“ talentų paieškos direktoriumi.“
Pasakodama apie pradžią Holivude Valerie pripažįsta, kad jaunystėje ji buvo gana lengvabūdiška. Jos vadybininku tapęs Michaelas netrukus buvo iškeistas į kitus mylimuosius.
„Buvau labai jauna, kai patekau į kino pasaulį. Man buvo tik 18 metų. Viskas vyko labai greitai“, – staigų gyvenimo posūkį prisiminė V.Kairys-Venet.
Pirmieji jos, kaip aktorės, darbai buvo 1950-ųjų „Columbia“ studijos „Saulėlydžio bulvare“ su legendiniu komiku ir filmų kūrėju Josephu Levitchu, geriau žinomu pagal sceninį vardą kaip Jerry Lewisas (1926–2017), ir populiariose to meto televizijos laidose „I Dream of Jeannie“ ir „Bewitched“.
„Filmuojant laidas režisieriai stengėsi kino žvaigždžių nevarginti, tad jiems reikėjo žmonių, kurie pabūtų vietoj aktorių scenoje, kol komanda rengiasi filmavimui – derina šviesas ir kino kamerų pozicijas.
Tai vienas geriausių darbų, kurį galėjau gauti, nes turėjau galimybę viską išmokti apie filmavimą ir suprasti, ką sako režisierius. Studijose būdavau kiekvieną dieną, ateidavau laiku, buvau nepretenzinga – tai labai vertino prodiuseriai“, – sakė Valerie.
Taip kukliai filmavimuose dalyvaujančiai merginai netrukus buvo pasiūlytas vaidmuo, atnešęs artimiausią gyvenimo draugystę ir įsukęs į kitą Amerikos pramogų pasaulio pusę – muziką.
Kaip atsaką į „The Beatles“ grupės populiarumą Europoje 1966 metais amerikiečių televizijos kanalas NBC pradėjo kurti muzikinę televizinę komedijų laidą jaunimui „The Monkees“.
Keturi jauni aktoriai Davidas Jonesas (1945–2012), Micky Dolenzas (74 m.), Michaelas Nesmithas (76 m.) ir Peteris Torkas (1942–2019) parodijavo keturis „The Beatles“ muzikantus ir iškart tapo televizijos sensacija.
Kartą per savaitę rodomas televizijos serialas turėjo savo adresą Los Andžele ir kultiniu tapusį monkimobilį.
„Draugė, su kuria tuo metu gyvenau, man pranešė, kad gavau kvietimą ateiti į perklausą „Columbia“ studijų septintame angare. Atėjau į tą milžinišką tuščią ir tamsų angarą, kurio kamputyje degė maža lemputė.
Atsimenu tiktai porą klausimų iš to lemtingo pokalbio su prodiuseriu Bertu Schneideriu (1933–2011): „Ar galėsi keliauti su filmavimo komanda?“ ir „Ar sutiksi kartais būti pakaitine aktore, kol komanda derins šviesas?“
Žinoma, kad su viskuo sutikau. Juk aš buvau jauna aktorė, emigrantų vaikas. Man rūpėjo, kaip sumokėti už namo nuomą ir nusipirkti maisto“, – linksmai prisimena Valerie, tame susitikime gavusi kvietimą filmuotis „The Monkees“ televizijos seriale.
Pradėjusi nuo smulkių pagalbinių vaidmenų „The Monkees“ televizijos seriale Valerie netrukus buvo įvertinta, ir serialo kūrėjai sukūrė personažą specialiai Valerie, o „The Monkees“ ketvertukas tapo geriausiais Valerie draugais.
„Be galo juos myliu. Jie yra mano vyresnieji broliukai, – sakė Valerie ir dar šelmiškai pridūrė: – Visos to laikotarpio merginos buvo įsimylėjusios „The Monkees“ ketvertuko vaikinus, o visi vaikinai – mane!“
„The Monkees“ televizinė sėkmė tęsėsi dvejus metus, tačiau pasibaigus filmavimams grupė ir toliau vykdė savo koncertinę veiklą. Jų dainos „I’m a Believer“, „Daydream Believer“ ir „Last Train to Clarksville“ dar ir dabar yra populiarios radijo stočių grojaraščiuose.
Nors „The Monkees“ dainininkai spaudoje buvo dažnai kritikuojami dėl britų grupės „The Beatles“ parodijavimo, iš tikrųjų jie puikiai sutarė su „The Beatles“ ketvertuku.
„Johnas Lennonas (1940–1980) yra pasakęs, kad jie yra talentingiausi komikai nuo „Marx Brothers“ (brolių Marxų) laikų. Aš nepraleidau nė vienos jų laidos“, – pasakojo Valerie.
Pasibaigus „The Monkees“ serialui V.Kairys-Venet nusifilmavo kitame populiarame televizijos projekte „Batman“, suvaidinusi katytės Kitty vaidmenį keliose šio serialo serijose.
Susituokusi su legendiniu muzikos prodiuseriu Nicku Venetu 1970 metais Valerie nutolo nuo kino pasaulio.
„Nickas buvo labai didelė žvaigždė, o aš save vertinau kaip mažą kino pasaulio žuvelę, tad nusprendžiau nebevaidinti ir visą laiką skirti šeimai ir Nicko veiklai.“
Praėjusio amžiaus septintojo ir aštuntojo dešimtmečių muzikos pasaulis atspindėjo visas visuomenės nuotaikas. Legendiniai britų grupės „The Beatles“ muzikantai dainavo apie žmonių norą gyventi taikiai laisvės ir meilės kupiname pasaulyje.
Valerie vyras Nickas į šį pasaulį atvedė merginų numylėtą kalifornietiškai saulėtą grupę „The Beach Boys“ su jų dainomis „Woudn’t Be Nice“ ir „Surf in the USA“. Vėliau – Lindą Ronstadt (73 m.) ir Franką Zappą (1940–1993).
Valerie sukosi svaigiame aštuntojo dešimtmečio muzikos pasaulyje.
„1967-aisiais važiavome į šalia San Fransisko Kalifornijoje vykusį garsųjį „Monterey Pop“ muzikos festivalį, kuris davė pradžią visai hipių kultūrai ir įkvėpė kitą legendinį muzikos festivalį – Vudstoką.
Jaunimas tuomet buvo kitoks. Ore tvyrojo meilės ir laisvumo nuotaika. Net festivalio policininkai buvo užsikišę gėles už ausų“, – ilgesingai prisimena Valerie.
Nors muzikos mados keičiasi, septintojo dešimtmečio kartos Amerikos muzikos žvaigždes sieja ta pati aistra – britų grupės „The Beatles“ muzika.
„Mes turėtume vertinti „The Beatles“ muziką kaip šiuolaikinę klasiką, simbolizuojančią naujosios kultūros idėjas“, – „Grammy“ scenoje sakė Valerie draugas grupės „The Cars“ lyderis Elliotas Eastonas (65 m.).
V.Kairys-Venet pažįsta daugelį šios kartos muzikantų, kurie nuolatos susiburia į specialius projektus ir koncertuoja įvairiausiose pasaulio scenose.
„Muzikos, kaip ir filmų, pasaulis gana mažas. Kai tampi jo dalimi, su visais susipažįsti. Žinau, kad septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai buvo gūdūs Lietuvai ir tuomet negalėjote sekti pasaulio muzikos naujienų.
Tačiau šią klaidą galima pataisyti. Mano muzikos pasaulio draugai, pasaulinio garso muzikantai, mielai atvažiuotų į Lietuvą groti „The Beatles“ grupės dainų. Ir man tai būtų dar viena proga sugrįžti į tėvų gimtinę“, – pažadėjo Valerie.
Besisukanti tarp kino ir muzikos žvaigždžių V.Kairys-Venet prisipažino, kad vis dėlto kai kurių žvaigždžių kerams atsispirti nepavyko.
„Mano kambario draugė buvo susitarusi eiti į pasimatymą su argentiniečių kilmės režisieriumi Alexandro Ray (1930–1987), tačiau apie pasimatymą pamiršo. Man teko gelbėti situaciją ir eiti su Alexandro vakarieniauti.
Sužinojęs, kad ketinu po savaitės dirbti Las Vegase, kur tuo metu filmavosi Elvis Presley (1935–1977), jis pasisiūlė mus supažindinti.“
Kai Valerie pagaliau prisistatė vadybininkui ir E.Presley atėjo nuo scenos su ja pasisveikinti, ji visiškai neteko žado.
„Jis buvo apsirengęs juodais marškiniais ir juodomis kelnėmis, man atrodė lyg Dievas. Jis buvo tikras džentelmenas. Pamatęs, kad labai jaudinuosi, paėmė mano rankas ir pabučiavo mane į skruostą“, – juokdamasi pasakojo Valerie ir pridūrė, kad to žando vis dar nesiprausia.
Didžiąją gyvenimo dalį praleidusi muzikos pasaulyje, pastaruoju metu Valerie ir vėl atsigręžia į kiną. Neseniai ji gavo pasiūlymą filmuotis naujajame režisieriaus Anthony Pascarelli (69 m.) kuriamame seriale „Netflix“ televizijai.
„Jei vieną kartą tapai aktoriumi, visą gyvenimą juo būsi. Niekada ne per vėlu sugrįžti į aktorystę“, – patikino V.Kairys-Venet, 2016-aisiais suvaidinusi vieną pagrindinių vaidmenų filme „Tourbillon“.
„Tourbillon“ filme mano herojė yra 200 metų moteris, ji nesensta, nes turi jaunystės eliksyro“, – šmaikščiai pasakojo Valerie.
Mums besišnekučiuojant Valerie iš piniginės ištraukė savo „Screen Actors Guild“ kortelę, išduotą 1968 metais.
„Nebemoku mokesčių, nes esu veteranė“, – vėl linksmai pasakė Valerie. Ir tuoj pat rimtai pridūrė, kad visoms aktorės karjeros siekiančioms jaunoms merginoms pirmiausia siūlytų įgyti kitą profesiją.
„Aktoriaus darbas yra sunkus – ilgos darbo valandos, sudėtingas grimas ir kostiumai, filmavimai atokiose vietose, kartais – didžiuliame karštyje. Aktoriaus profesija reikalauja daug ištvermės, gebėjimo atsisakyti savo ambicijų, kad galėtum įgyvendinti režisieriaus viziją.
Konkurencija kino pasaulyje labai didelė ir sėkmės istorijų labai mažai“, – tikino imigrantų iš Lietuvos dukra.
Tačiau septintojo ir aštuntojo dešimtmečių muzika yra tai, kur būna V.Kairys-Venet širdis. Šios muzikos epochos liudininkams tai nėra tik muzika.
Tai yra daugiau nei penkiasdešimt metų besitęsiantis gyvenimo būdas, kuriame jie visi – kaip šeima.
Valerie sukasi šioje kompanijoje, dalijasi jų istorijomis ir kartu planuoja jų ateities koncertus.
Būdama lietuvė ji svajoja, kad koncertiniai turai neaplenktų ir Lietuvos.
