„Studijuodamas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje antrajame kurse pasinaudojau galimybe pagal studentų mainų programą išvykti į Palermo universitetą Italijoje. Šiame Sicilijos salos mieste kalėdinė nuotaika sproginėjo jau nuo gruodžio pradžios – visur daug šurmulio, glebėsčiavimosi, išpuoštų vitrinų, visi namo traukia su neįsivaizduojamo dydžio pirkinių krepšiais“, – prisimena Lukas, pastebėdamas, jog būtų neįsivaizduojamas dalykas ir tai, jei kas nors Italijoje per Kalėdas būtų paliktas vienas. Patį jį drauge praleisti Kalėdų dieną į svečius pakvietė sicilietis studijų draugas Roberto.
Lukas su šypsena pasakoja, kad įėjęs į italų namus pasijuto tarsi klasikiniame itališkame kino filme – svečio lietuvio išskėstomis rankomis laukė seneliai, tėvai, vaikai. O vaišių stalas lūžo nuo itališkų patiekalų gausos – pirmiausia buvo valgoma pasta su jūros gėrybėmis, vėliau laukė kepsniai, troškiniai ir galiausiai desertai.
„Bet iš tiesų labai nustebau, kad stalas gana greitai buvo nukraustytas. Pas mus, Lietuvoje, įprasta, kad jis su visomis mišrainėmis ir silkutėmis lieka iki šventės pabaigos – žmonės prie jo toliau užkandžiauja, šnekučiuojasi. O siciliečių namuose balta šventinė staltiesė beregint buvo pakeista žaliu sunkiu audeklu, koks paprastai būna kazino, ir visi sėdo žaisti azartinių žaidimų. Ir beje, nors nedidelėmis sumomis, bet žaidžiama buvo iš pinigų. Turiu prisipažinti, kad savus pralošiau visus“, – juokiasi Lukas.
Dabar, magistrantūros studijoms vaikinas yra pasirinkęs vieną stipriausių pasaulio universitetų, besispecializuojančių žemės ūkio mokslų srityje – Vageningeno universitetą (Wageningen University & Research) Nyderlanduose. Jame susirinkę jauni žmonės iš 120 šalių, ir suprantama, visi laukia Kalėdų ir joms ruošiasi.
„Vieną vakarą mūsų bendrabučio gyventojus į kalėdinį vakarėlį pakvietė kolumbiečiai. Tiesą sakant, tikėjausi, kad karštu temperamentu pasižymintys Pietų Amerikos kontinento atstovai surengs ką nors išskirtinai triukšmingo ir linksmo. Tačiau patalpoje, kurioje vyko vakarėlis, buvo pristatyta daugybė žvakių ir kiekvienas dalyvis turėjo pasakyti po palinkėjimą ir uždegti po žvakę. Žodžiu, atmosfera buvo iškilminga ir nuteikianti ramybei – tikras lietuviškas Adventas. O ir vaišėms – kuklūs paplotėliai iš kukurūzų miltų. O štai bičiuliai indai per kalėdinį vakarėlį visus vaišino nuo aštrumo ašaras spaudžiančiu kariu“, – su šypsena pasakoja pašnekovas.
Pats Vageningenas – apie 40 tūkst. gyventojų turintis kompaktiškas universitetinis miestelis, ir toks prieššventinis šurmulys, koks šiuo metu yra Amsterdame ar kituose Nyderlandų didmiesčiuose, lietuvio pastebėjimu, čia jaučiasi ne itin. Centrinę Vagingeno aikštę puošia eglė, papuošta vienspalvių lempučių girlianda ir iškabinti žibintai, o daugiau spalvų suteikia šventiškai išpuoštos parduotuvių vitrinos.
„Žmonių judėjimas, aišku, vyksta, bet, kiek žinau, suaugusieji Nyderlanduose kalėdinėmis dovanomis nesikeičia. Tai – šventė vaikams. Ir prasideda ji ne Kūčių vakaru kaip pas mus, o gruodžio 5 – ąją – Šv. Mikalojaus dieną. Beje, netgi angliškas Kalėdų Senelio vardas „Santa Claus“ yra kilęs iš olandų kalbos žodžio „Sinterklass“. Gruodžio 5-osios vakarą vaikai palieka batus, o anksčiau turbūt palikdavo klumpes, prie durų, kad Kalėdų Senelis galėtų pridėti dovanų. Vaikai taip pat tiki, kad jei batuose paliks morkų ir šieno, tai per naktį jie virs saldumynais“, – olandiškas kalėdines tradicijas komentuoja pašnekovas, prisipažįstantis, kad realiame gyvenime Nyderlanduose jį gerokai labiau nustebino Kalėdų Senelio pagalbininko Juodojo Petro personažas.
„Einu vieną gruodžio rytą į ūkininkų turgelį ir sutinku būrelį žmonių, juodai veidais, juodais perukais ir didžiuliais blizgančiais auskarais ausyse. Vaizdelis šiems laikams, sakyčiau, mažumą rasistinis. Bet paaiškėjo, kad tai seną tradiciją turinčio Juodojo Petro „antrininkai“, sutiktiems vaikams dalijantys meduolius – jie su savimi nešasi ir knygą, kurioje surašyti visi geri ir blogi vaikų darbai šiais metais. Geri vaikai gauna dovanų, o blogus – Juodasis Petras gali netgi nuvyti lazda šalin. Laimė, tokio atvejo matyti neteko“, – juokiasi Lukas.
Jo žiniomis, Nyderlanduose gyvuoja ir dar viena kalėdinė tradicija – visi darbdaviai savo įmonių darbuotojams įteikia po pintinėlę su maisto produktais. Tarp dabartinių delikatesų būtinai įdedama ir skardinė mėsos troškinio. Lietuvis spėja, kad tradicija atėjo iš tų laikų, kai Nyderlanduose žmonės gyveno skurdžiai ir darbdavio dovana iš tiesų praturtindavo šventinį stalą.
Lukas teigia neabejojantis, kad pačioms Kalėdoms namo tikrai išvažiuos visi jo bendramoksliai italai, nes jiems šeima yra šventas dalykas. Daugiau mažiau išsiskirstys ir kiti europiečiai. O iš toli atvykę studentai galės pasinaudoti vietos bendruomenės kvietimu šventinių pietų ateiti į parapijos namus.
Pats pašnekovas šventėms planuoja vykti į svečius pas giminaičius Prancūzijoje. „Šeimininkai žada, kad pas juos manęs per Kalėdas laukia ir tikras prancūziško šampanas, ir gausus dubuo austrių. Bet iš tiesų šiuo metu labiausiai esu pasiilgęs geros lietuviškos duonos“, – su šypsena prisipažįsta Nyderlanduose studijuojantis L. Paltanavičius.
