Mobiliojo ryšio bendrovės „Bitė“ atstovas pastebėjo, kad apie klientų turimą neįgalumą jie neturi teisės žinoti. Ir pačios moterys pripažįsta, kad gerai neapmąstė savo įsipareigojimų, o dabar išgyvena, nes nemažą pajamų dalį turi skirti skolų grąžinimui.
Mobiliojo ryšio bendrovės sąskaitas moterys stengdavosi apmokėti laiku, bet joms tai buvo sudėtinga. Kad padengtų įsiskolinimus, Algimantė galiausiai ryžosi imti vartojimo kreditą bendrovėje „Credit24“. Pasiskolino 2500 eurų trejiems metams, ir dabar kas mėnesį nuo jos sąskaitos nurašomi 136 Eur, o tai jai – dideli pinigai.
„Suprantu, kad imdama vis naują telefoną, pasirašydama naują sutartį prikaupiau skolų ir tai buvo neprotinga, bet taip jau nutiko. Aš pati turiu seną telefoną su mygtukais, ir man gerai, kam reikia, tam paskambinu. Bet kai dukra pradeda prašyti, kad jai būtinai reikia naujo telefono, kažkaip nepajėgiu jai atsakyti – einam ir perkam“, – sakė Algimantė.
Visgi seno telefono ir mamai nepakako – prieš kurį laiką įsigijo išsimokėtinai planšetę. Ja skambino į užsienį ir vieną mėnesį už tai turėjo sumokėti 88 Eur – nepagalvojo, kad taip brangiai kainuos. Ir tai - tik už skambutį į užsienį, o kur dar mokesčiai už visus 9 mokėjimo planus...
Devyniolikmetė Inga tvirtino, kad jai telefonas labai svarbus, nes labai mėgsta naršyti internete ir bendrauti su žmonėmis. Tik štai su telefonais jai nesiseka, jau ne vienas iškrito iš kišenės ir pasimetė. Ir nors mergina supranta, kad mamai gali būti finansiškai nelengva, prašo, kad nupirktų naują telefoną, nes jo tikrai labai reikia.
Su Algimante ir Inga mus supažindino buvusi Sutrikusio intelekto žmonių globos draugijos „Kauno viltis“ vadovė Asta Bložytė. Ji pasakojo: „Man labai skaudu, bet yra tekę matyti ne vieną tokį atvejį, kaip šių moterų, kai sutrikusio intelekto žmonėmis pasinaudoja verslininkai. Nors matyti, kad žmogus elgiasi neišmintingai, neadekvačiai, jam įsiūlo pasirašyti sutartį ar imti kreditą ir įsigyti prekę, kuri jam ne pagal galimybes. Kai žmogus suvokia, kad jam per sudėtinga bus kas mėnesį mokėti nustatytą sumą, jis jau negali nieko pakeisti.“
Algimantė tvirtino, kad kai nueidavo su dukra į mobiliojo ryšio bendrovę, joms iš karto siūlydavo įsigyti naują telefoną su nauja sutartimi, visai nesidomėdavo jų finansinėmis galimybėmis nei turimais įsipareigojimais. Sykį siūlė įsigyti ir televizorių, tik jos nesutiko. „Kai nueidavau su socialine darbuotoja, man nieko nesiūlydavo, tik paaiškindavo, kad yra likę nemažai mokėti už senas sutartis“, – sakė moteris.
Augo vaikų namuose
Algimantei nustatytas darbingumo lygis – 35 %, jai diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas. Šiam sutrikimui būdinga emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Ingai nustatytas lengvas protinis atsilikimas ir reikšmingas elgesio sutrikimas. Abi moterys bendrauja maloniai ir draugiškai, bet matyti, kad jos savotiškos ir kai kuriuos savo poelgius logiškai pagrįsti joms sudėtinga.
Algimantės darbo užmokestis – 165 Eur (moteris nepilną darbo dieną dirba valytoja), neįgalumo pensija – 220 Eur, vaiko pinigai – 70 Eur; iš viso – 455 Eur.
Moterų išlaidos komunaliniams mokesčiams ir socialinio buto nuomai apie 120 Eur, skola pakolų bendrovei „Credit24“ – 136 Eur, maistui dviem prireikia apie 200 eurų per mėnesį; iš viso – 456 Eur. O juk dar reikia vaistų, drabužių, elektroninio bilieto papildymo ir kitų prekių.
Ar sunkiai besiverčiančioms moterims kartais nekyla minčių, kad pinigų net už būstą susimokėti nepakaks? „Ką jūs, už jį būtinai visada moku laiku, juk tai socialinis būstas, jeigu bus skolų, mus gali iš jo išvyti... Už kreditą pinigų nuskaičiuoja nuo kortelės automatiškai kiekvieno mėnesio 21 dieną. O kitiems dalykams beveik nieko nelieka. Ateina šventes, bet prieš jas nieko skanaus nusipirkti neišeina, nes nėra už ką. Inga labai mėgsta silkę, norėčiau jos nupirkti, bet nežinau, ar pavyks“, – pasakojo Algimantė.
Viso pokalbio metu ji nesigynė, kad pati elgėsi neapgalvotai, klimpdama į skolas mobiliojo ryšio bendrovei, bet vis sakė, kad taip nutiko nejučia. „Aš augau vaikų namuose, mamos neturėjau, gal dėl to man nelengva skaičiuoti pinigus“, – pridūrė.
Sunku atsistoti ant kojų
Buvusi „Kauno vilties“ vadovė A.Bložytė pridūrė: „Algimantės gyvenimas buvo labai sudėtingas, vienu metu ji net gyveno miške. Bet matau, kad ji tikrai kabinasi į gyvenimą, stengiasi stotis ant kojų – susirado darbą, rūpinasi dukra ir bando gražiai gyventi socialiniame būste. Tik su pinigais elgtis nemoka, dėl to ir prisidarė tų skolų už telefonus. Ne kartą aiškinau joms, kad taip elgtis neišmintinga, rodos, suprato, sutarėme, kad daugiau naujų telefonų nepirks ir naujų sutarčių nesudarinės – bet štai vieną dieną ateina ir džiaugiasi, kad „Mobiliojoje linijoje“ įsigijo naują telefoną, pasiėmusios paskolą, šįkart jau Ingos vardu, bendrovėje „General financing“.
Prieš pusmetį A.Bložytė iš darbo „Kauno viltyje“ išėjo, bet toliau palaiko ryšius su Algimante ir Inga, nes per penkerius darbo metus prie jų labai prisirišo ir nori pasistengti, kad jos kuo geriau tvarkytųsi savo gyvenimus.
Teisę imti paskolas turi visi
Neįgaliosioms padedanti moteris sutinka, kad iš esmės mobiliojo ryšio ar paskolų bendrovės elgiasi teisėtai, suteikdamos paskolas intelekto ar psichikos sutrikimų turintiems žmonėms – juk jie, jeigu nenustatytas neveiksnumas, turi tokias pačias teises, kaip ir visi kiti žmonės, įskaitant teisę imti paskolas.
„Tačiau tų bendrovių atstovai turėtų pasidomėti, kokios žmogaus pajamos, kiek kitų finansinių įsipareigojimų jis jau turi. Jie juk mato, kad žmogus gauna neįgalumo pašalpą. Galėtų ir tiesiai šviesiai paklausti, ar klientas įsivaizduoja, kaip išgalės kas mėnesį mokėti įmokas – žmonės, turintys intelekto sutrikimų, paprastai yra labai sąžiningi ir sako tiesą, tad patys pripažintų, kad naujus įsipareigojimus vykdyti jiems bus sunku. Bet nemažai paslaugų sferos darbuotojų tokiais žmonėmis tik naudojasi, štai kartą prabangioje parduotuvėje Algimantei įsiūlė kelnes už 150 Eur“, – pasakojo A.Bložytė.
Socialinė darbuotoja pastebėjo, kad daug žmonių sakys, kad tos moterys – pačios kaltos. Tačiau reikėtų jas ne smerkti, o pasistengti suprasti. Ji ir jos atstovaujama organizacija „Kauno viltis“, kitos nevyriausybinės organizacijos labai stengiasi, kad padėtų tokiems asmenims įsitvirtinti visuomenėje, bet be pačios visuomenės pagalbos rezultatų napasieks. Juolab, kad tokios organizacijos nedirba 24 val., nėra tinkamų projektų, kuriuose jos galėtų dalyvauti ir gauti finansavimą, o valstybės skiriamas finasavimas – ant skurdo ribos.
„Man rodos, kad, norint padėti šiai jautriai mūsų visuomenės grupei, reikia prisiimti individualią atsakomybę vadybininkams, operatoriams, kreditoriams ir kt. už kiekvieną klientą, o ne tik vykdyti įmonės verslumo politiką ir didinti savo atlyginimą, priklausantį nuo pasirašytų sutarčių kiekio. Artėja metų pabaiga, kai kas pildo metines ataskaitas, tačiau reikėtų nepamiršti atlikti ir sąžinės ataskaitą tiems, kas nepadėjo, buvo abejingi tiems, kuriems to reikėjo, o ypač tiems, kurie dar ir sugebėjo pasinaudoti kito asmens pažeidžiamumu“, – teigė A.Bložytė.
Turintiems sunkumų paslaugų neparduoda
Keletą klausimų uždavėme ir „Bitė Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovui Jauniui Špakauskui. Deja, konkrečios situacijos jis komentuoti negalėjo dėl griežtų asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir patikino, kad juolab jokios įmonės negali domėtis, ar jų klientai neturi intelekto ar kitokių sutrikimų.
– Algimantė ir Inga turi net 9 jūsų bendrovės telefono numerius su sutartimis, už kuriuos turi mokėti įmokas, nors kelis telefonus yra pametusios. Ar nekeliate klausimo, kam vienam žmogui reikia kelių telefono numerių?
– Telefono numeris naudojamas ne tik mums taip gerai pažįstamoms balso paslaugoms telefone teikti, bet ir daugelyje kitų išmaniųjų įrenginių. Telefono kortelė, turinti jai priskirtą atskirą numerį, dedama ir į mobilųjį namų interneto įrenginį, apsaugos kameras, žaidimų konsoles, išmaniuosius televizorius ir kt.
Privatus žmogus gali įsigyti ne vieną tokį įrenginį ir turime nemažai klientų, kasdien privačiam naudojimui įsigyjančių įvairių įrenginių. Pats telefono numerių skaičius neturėtų stebinti, ateityje jis dar labiau augs, nes interneto ryšį kasmet palaiko vis daugiau buities ir kitų prietaisų.
– Algimantė ir Inga sakė, kad joms salono darbuotoja ir siūlydavo pasirašyti naują sutartį ir imti naują telefoną. Bet gal visgi darbuotojai pagal nustatytą tvarką turi įtarimų keliančiais atvejais pasidomėti, ar žmogus mato realią galimybę sumokėti mokesčius, kiek kitų įsipareigojimų jis turi ir pan.?
– Kiekvieno žmogaus galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus vertiname labai griežtai, nepriklausomai nuo to, bendraujame telefonu, internetu ar salone su darbuotoju tiesiogiai. Klientui, kuris netenkina reikalavimų, paslaugos nėra parduodamos.
Negalime komentuoti konkrečių klientų atvejų, bet patikiname, kad jau patvirtinus kliento mokumą bei pradėjus teikti paslaugas, visuomet stebima, ar tinkamai už paslaugas atsiskaitoma, ar mokėjimai vykdomi laiku. Jei už paslaugas nėra atsiskaitoma taip, kaip sutarta sutartyje, papildomų paslaugų nebeparduodame.
– Gal yra dar kažkokių dalykų, susijusių su telefonų pirkimu išsimokėtinai ir sutarčių pasirašinėjimų, kuriais jūs saugotės nuo nepatikimų klientų ir tuo pačiu juos saugote nuo neapgalvotų sprendimų?
– Klientų mokumo vertinimui „Sodros“ sistema pateikia tik su darbu susijusias pajamas, neįgalumo ar kitos išmokos nėra vertinamos kaip pajamos. Jei kliento pajamos nepakankamos, jis nevykdo įsipareigojimų ar yra skolingas kitiems paslaugų tiekėjams, remiantis „Sodros“, taip pat partnerių teikiama informacija klientų mokumui nustatyti, „Bitės“ sistema neleidžia parduoti įrangos išsimokėtinai ar įsigyti paslaugų. Taip saugomas ir pats klientas nuo per didelės įsipareigojimų naštos.
Vis tik svarbu pabrėžti, kad į kiekvieno esamo ar buvusio kliento skundus „Bitėje“ visuomet operatyviai reaguojame, todėl net 95 % skundų išsprendžiame jau pirmojo kontakto metu. Klientus kviečiame skambinti trumpąja „Bitės“ linija 1501 arba 8 699 23 230 iš bet kurio operatoriaus tinklo bei teirautis apie savo problemos sprendimą.
