Seserys viena pas kitą užsuka ne kartą per dieną, o pastaruosius metus net ir drauge nakvoja. Jau keletą dešimtmečių jos gyvena Gataučių kaime vos per kelis namus. Kai O.Džiugienės kaimynė, su kuria ji daug metų bičiuliavosi, mirė, Onai tapo nyku ir baugu nakvoti, nes aplinkui liko tušti namai.
Tuomet Julija pasiūlė Onai nakvoti jos namuose, nes tiek ji, tiek sesuo – našlės ir gyvena vienos. Trys Julijos sūnūs – užsienyje, du vyresnieji įsikūrę Jungtinėse Amerikos Valstijose, jauniausias – Čekijoje. Onos dukra ir sūnus gyvena arčiau motinos – Joniškyje.
Seserų vaikai, kai susiruošia atostogų, neišskiria dvynių – kviečia abi. Užpernai Ona ir Julija su artimaisiais buvo Romoje, pernai drauge vasarojo Nidoje.
Tačiau kone ištisus metus dvynės praleidžia Gataučiuose, retkarčiais nuvyksta tvarkyti reikalų į Joniškį ar pasižvalgyti į Šiaulius.
Julijos ir Onos gyvenime daugiau sutapimų nei skirtumų, todėl jos labai sutaria, bendrauja lyg sielos draugės. Seserys viena apie kitą viską žino – atvirai pasikalba. Kitaip ir būti negalėtų, nes nuo tos akimirkos, kai jos 1932 metų liepos 16-ąją išvydo pasaulį, gyvenimas teka panašia vaga.
Šį rudenį seserys siuntė savo nuotraukas šalyje ne pirmą kartą rengiamam dvynių konkursui „Twins Peak 2019“ ir tapo vyriausiomis jo dalyvėmis. Bet į šventę sostinėje jos nevyko – įsitikinusios, kad tokie renginiai smagiausi vaikams. Joms geriausia kaime, kuriame prabėgo nemažai gyvenimo metų.
Joniškio rajono Vaizgučių kaime gimusios dvynės po tėvo Stanislovo mirties su motina Rozalija persikėlė į Gataučius. Čia seserys ir įleido šaknis.
„Tiktai kai mokėmės, gyvenome atskirai, bet vis tiek bendravome“, – vos vieną išsiskyrimo etapą prisiminė buvusi biologijos ir chemijos mokytoja J.Verbušaitienė.
Ona buhalterinės apskaitos mokėsi Kėdainių rajono Lančiūnavos žemės ūkio technikume, o Julija – Panevėžio mokytojų seminarijoje. Vėliau seserys studijavo neakivaizdiniu būdu – Ona buhalterio žinių sėmėsi technikume sostinėje, o Julija – Vilniaus universitete.
Kol dvynės mokėsi mokykloje, mėgo pagudrauti – eidavo atsakinėti viena už kitą, nes nuo mažens buvo labai panašios. „Labai atsargiai elgėmės, nieko blogo dėl to nenutiko“, – apie tai, kaip apgaudavo mokytojus, pasakojo pedagogės kelią pasirinkusi J.Verbušaitienė.
Įdomus sutapimas, kad net dabar buvę J.Verbušaitienės mokiniai ją painioja su O.Džiugiene ir sutikę sveikinasi. Kai seseris pamato atskirai, painioja ir kaimo gyventojai.
Bet kai dvynės būna kartu, daugelis jas nesunkiai atskiria, nesupainioja vardų. Plaukus į kuodukus susisukusios Julija ir Ona turi nedidelių skirtumų. Ona nuo mažens buvo truputį apkūnesnė, dabar ji taip pat stambesnė.
Tik vaikai, anūkai niekada nesupainioja dvynių močiučių. „Abi turime kasas, jas auginome nuo mažens. Mūsų mama taip pat buvo ilgaplaukė, džiaugdavosi ilgomis kasomis“, – apie šeimos moterų tradiciją pasakojo J.Verbušaitienė.
Vaikystėje seserys rengėsi vienodais drabužiais, kuriuos pasiūdavo motina.
Suaugusios jos puošėsi skirtingais rūbais, tad ir dabar to paties laikosi, tikisi, kad tai pagaliau padės pažįstamiems atskirti, kuri yra kuri.
Vaikystėje Ona greičiau išaugdavo rūbus, tad jie atitekdavo kiek smulkesnio sudėjimo Julijai. Jos dalydavosi ne tik drabužiais, bet ir žaislais, mokymosi priemonėmis.
Nors seserys kartu eidavo į šokius, jas vienu metu šokdindavo ir kalbindavo vaikinai, abi ištekėjo ne tuo pačiu metu. Pirma šeimą sukūrė Ona, po to – Julija. Dvynėms vaikai gimė skirtingu metu.
J.Verbušaitienė daug laiko paskyrė šeimos istorijai tyrinėti, ji sudarė giminės medį.
Buvusi mokytoja daug laiko praleido archyvuose, bibliotekose ieškodama giminės šaknų. Ji giminės šaknis atkasė iki 1860-ųjų, kai gyveno moters seneliai – tėvo tėvai.
Kol nebuvo pasinėrusi į šeimos istoriją, Julija daugiau laiko skyrė mezgimui, kaip ir sesuo Ona. Netgi per gimtadienį dvynės viena kitai dovanodavo mezginius, tačiau dabar įteikia gėlių, ištaria gražius žodžius. Moterys vienai kitai tiek pridovanojo megztų drabužių, kad jau nieko nebereikia. Jos nusprendė, kad megzti nebeverta ir dėl to, jog visko, ko panorėjai, gali nusipirkti.
Kasdien susitinkančios dvynės pasikalba apie savijautą, pastebi viena kitos nuotaikas. Kai kurie seserų negalavimai – panašūs. Nors Juliją vargina kojų skausmai, Ona to nejaučia. Abiem dvynėms pakeisti akių lęšiukai – Julijai šiemet, Onai – prieš metus. Dvynės geria vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio.
„Rimtų ligų neturime, abi pakeliaujame, todėl kitiems su mumis vargo nėra“, – patikino Julija, prieš metus pasikvietusi seserį nakvoti į savo namus. Julija ir anksčiau Onai sakydavo: „Ateik pas mane pernakvoti, man vienai liūdna, baimė ima.“
Ona pas seserį užsuka kelis kartus per dieną, aplanko eidama į parduotuvę ar į medicinos punktą. O kai susiruošia nakvynės, Ona pas Juliją traukia po pietų, nes nori ką nors drauge nuveikti, pasišnekėti, paskaityti rajoninius laikraščius, knygas. Tačiau dvynės neruošia vakarienės, nes vakarais nevalgo, išgeria tik arbatos.
Ar seserys niekada nejautė nepatogumo dėl to, kad nuolat būna kartu ir neturi paslapčių?
Abi purtė galvą, nes joms nesinori pabūti atskirai. Pastaruoju metu dvynės daug kalbasi apie praeitį, prisimena savo vaikystę ir jaunystę, lygina buvusius ir dabartinius laikus. Joms malonu prisiminti tą laikotarpį, kai gyveno tėvų namuose, kaip dirbo žemę ir kaip nuo mažens girdėjo raginimus gerai mokytis.
„Šio to pasiekėme ir visus ūkio darbus mokame dirbti“, – patikino Julija.
Seserys patyrė ir džiaugsmo, ir skausmo
Keturių vaikų šeimoje augusios dvynės dabar turi tik jaunesnę seserį. Jaunėlė Adelė (84 m.) įsikūrusi Šiauliuose. Seserys brolio Stasio neteko 1979 metais. Jis, būdamas penkiasdešimties, mirė nuo žarnyne susidariusio ir pratrūkusio pūlinio.
Stasio sūnaus šeimoje auga broliai dvyniai. Daugiau giminėje dvynių nėra.
Keturi vaikai savo tėvo Stanislovo neteko 1952 metais. Būdama 46 metų Rozalija liko našlė. Ji amžino poilsio atgulė 1990 metais.
J.Verbušaitienė našle tapo 2011 metais, kai mirė jos sutuoktinis Jonas. O.Džiugienė našlės dalią, netekusi sutuoktinio Vinco, patyrė metais anksčiau nei sesuo dvynė.
Julija ir Ona turi po 4 anūkus. Tačiau Ona pralenkė seserį proanūkių skaičiumi – jų turi 3, o Julija dar nė vieno.
„Sūnūs beveik kasmet sugrįžta, nes jau mato, kad motina šitokio amžiaus“, – apie kitose šalyse įsikūrusias atžalas užsiminė J.Verbušaitienė.
Vyriausiai dvynių porai – 90 metų
Remiantis Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena 50 394 dvynukai, arba daugiau kaip 25 tūkst. dvynių porų. Vyriausiai dvynių porai yra po 90 metų.
Šalyje taip pat yra 238 trynukų grupės, arba iš viso 714 asmenų. Vyriausia trijulė yra 68 metų.
Lietuvoje gyvena ir šeši ketvertukai, arba 24 asmenys. Vyriausiam ketvertukui šiuo metu yra 23-eji.
Broliai Kinijoje dalyvius pranoko ūgiu ir sąmoju
Keturiasdešimtmečiai broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai penkias dienas praleido Kinijoje, Modziango mieste, vykusiame dvynių konkurse.
Šioje vietovėje susirinko 12 tūkstančių dvynių. Šventė prasidėjo dvynių paradu, kuriame dalyvavo svečiai iš viso pasaulio, o eitynės nusidriekė per pagrindines miesto gatves.
Dar nespėjusius užsiimti vietų eitynėse Darjušą ir Kšištofą užpuolė gerbėjai – visus stebino krepšininkų brolių, kilusių iš Lietuvos, ūgis, todėl žmonės nuo pirmųjų akimirkų stojo į eiles darytis asmenukių.
„Dvynių šventėje mums labai patiko, bet pasilikti ilgiau negalėjome, mūsų laukia darbas – krepšinis“, – grįžęs iš konkurso pasakojo K.Lavrinovičius, su broliu Darjušu žaidžiantis Londono „Royals“ klube.
Kai broliai Lavrinovičiai buvo pakviesti į sceną pasakyti kalbos, prisipažino, kad nebuvo jai pasiruošę, nes nesitikėjo tokio dėmesio. Visiems rūpėjo vienintelis klausimas: kodėl jie tokie aukšti? Jie greitai nesurezgė, ką atsakyti, o vienas jų pajuokavo, neva valgo daug spagečių, todėl ir yra aukšti. Darjušo ūgis siekia 212 centimetrų, o Kšištofo – 209 centimetrus.
Aukščiausiais pasaulio dvyniais laikomi Lavrinovičiai kvietimą į festivalį gavo tiesiogiai iš Modziango regiono užsienio reikalų ministerijos.
Broliai Lavrinovičiai kinams – žvaigždės, kurios padės populiarinti festivalį visame pasaulyje, todėl būtent jų atvykimui buvo skiriamas išskirtinis dėmesys.
„Visus patraukė ne tik mūsų ūgis, bet ir tai, kad mano brolis – gražus. Jeigu dar ir aš būčiau gražus, būtų iš viso puiku. Vienas šiame konkurse buvo gražus, kitas – protingas“, – grįžęs iš renginio juokavo K.Lavrinovičius.
Broliai šventėje susipažino su dvyniais iš Graikijos, Indijos, Afrikos. Pasikeitę kontaktais jie dabar bendrauja internetu.
