Jai patinka geras skausmas. Tas jausmas, kai per penkias minutes išsenki taip, kad gali griūti ant grindų. Pilkoje sporto salėje Arlingtone šalia Vašingtono ant lentos užrašytos trys visame „Crossfit“ pasaulyje žinomos raidės WOD – šios dienos treniruotė (anglų k. „workout of the day“).
V.Teel dešimt kartų stumia 40 kilogramų štangą, padaro penkiolika atsispaudimų su šuoliuku, sėda ant irklavimo mašinos, tada grįžta rauti štangos, prakaitas bėga, pertraukos tarp pratimų tik pusantros minutės, pabaigoje dar eilė „kareiviukų“ – virš skersinio Vilija kyla, kol rankos tvirtai ištiestos.
Jos trapecinis sprando raumuo išryškėjęs kaip reljefo žemėlapyje, šviesių plaukų uodegėlė nerūpestingai spyruokliuoja, vietoj amžinos šypsenos lūpos suspaustos, mėlynos akys dega noru iš savęs išspausti viską.
Ir taip penkias dienas per savaitę po darbo JAV mokslų akademijos Administracijos ir finansų skyriuje, o kartais ir prieš – kai V.Teel nuo šeštos valandos ryto prieš darbą dar veda treniruotes kitiems.
„Gerai, kad mano klubas „Patriot Crossfit“ yra per gatvę nuo namų. Jei reikėtų kur nors važiuoti, gal ir ta aistra praeitų.
Dirbu iki keturių, pasportuoju, tada greitai namo, vakarienė su vaikais, vakare jau neprisėdu“, – pasakojo iš Telšių rajono kilusi V.Teel, su vyru amerikiečiu Marku auginanti 10 metų Darių ir 7 metų Eliją.
Amerikos karininkas Markas Teelas 1996-aisiais atvažiavo į Lietuvą pagal valstybinę programą dirbti JAV karinių ryšių grupėje, kuri padėjo Lietuvai stojant į NATO.
Kelis kartus per savaitę amerikietis eidavo mokytis lietuvių kalbos į Vilniaus universitetą. Vilija tuo metu studijavo anglų kalbą, ir jos kurso draugė tapo Marko mokytoja – ji vėliau ir pakvietė visus į vakarėlį studentų bendrabutyje Saulėtekyje.
„Po metų mes susižadėjome, bet jis turėjo išvažiuoti į Ameriką, pradėjo studijuoti doktorantūroje, o aš privalėjau pabaigti mokslus, – pasakojo Vilija. – Bet Markas neišlaukė, gavo paskyrimą arčiau – Taline.
Pradžioje važinėdavome vienas pas kitą, po to persikėliau į Taliną, o galiausiai – į Vašingtoną.“
Tuo metu sportas Vilijos gyvenime nebuvo toks svarbus – ji pabėgiodavo, bet į sporto salę nevaikščiojo. Viskas pasikeitė, kai jau susilaukusi dviejų vaikų persikėlė į Pietų Korėją.
Ten vyras gavo paskyrimą dirbti JAV karinėje bazėje. Su vežimėliu ji toliau sau bėgiojo, kariškių sporto salėje svorių kažkiek pakilnodavo, ir visa tai darė su tokiu džiaugsmu, kad žmonės pradėjo klausinėti, ar nesiruošia olimpiadai.
„Daug žmonių sportuoja per prievartą ir atrodo tokie nelaimingi. O man tai laimė, energija, ir tai matyti iš šalies“, – šypsojosi V.Teel.
Kalbėdama ji visą laiką šypsosi, pasakoja apie save nesivaržydama ir atvirai.
Tokia buvo visada, ir vyras nuo pat pirmųjų pažinties dienų pradėjo būsimą žmoną vadinti „draugijos drugeliu“ – taip amerikiečiai vadina bendrauti mėgstančius žmones.
Gyvenimas amerikietiškoje karinėje bazėje kitiems gali būti nuobodus, bet tik ne „draugijos drugeliui“ – ji greitai rado krūvą draugų ir naują pomėgį išbandyti save jėgos ir ištvermės treniruotėse.
„Kai kažkas pakvietė pabandyti „Crossfit“ treniruotes, man taip patiko, kad laukdavau kitos dienos, klausdavau, ką darysime, o man treneriai norėdavo poilsio dienų išrašyti.
Buvau viena vyriausių, bet man net raumenų neskaudėdavo, – juokėsi „Crossfit“ atradusi moteris. – Svoriai buvo nežmoniški, reikėjo daug ką išmokti, nes gimnastika buvo mano silpniausia vieta. Visi tie atsispaudimai stovint ant rankų ar „kareiviukai“ – buvo sunku.“
Mokytis ko nors naujo neatrodė per vėlu, nors jau artėjo keturiasdešimtas gimtadienis. Atvirkščiai, dviejų vaikų mamai norėjosi kuo labiau sutvirtėti.
„Amžius nėra limitas. Tobulėti gali visada“, – įsitikinusi V.Teel.
Sportuoti „Crossfit“ Vilija pradėjo dėl savęs, bet išėjo kitaip.
Praėjusią vasarą, pati tuo netikėdama, ji laimėjo nacionalinę atranką ir tapo Lietuvos atstove didžiausiame šio be galo populiaraus sporto renginyje – „Crossfit“ žaidynėse.
Jos vyksta keturias dienas, yra transliuojamos visame pasaulyje, o laimėtojai laimi šimtatūkstantinius prizus ir gauna „tvirčiausių pasaulyje“ titulą.
Tvirčiausi, nes šiame sporte turi būti stiprus įvairiose rungtyse – atlikdamas tiek jėgos, tiek ištvermės pratimus, ne tik bėgant, bet ir plaukiant, sugebėti atlikti ir gimnastikos, ir sunkiosios atletikos užduotis.
Ir visa tai – be galo intensyviai, per nustatytą laiką. Šių metų žaidynėse reikėjo ir lipti virve nenaudojant kojų, ir bėgti 6 kilometrus su sunkia kuprine.
Anksčiau „Crossfit“ žaidynėse lietuvių nebūdavo, bet šio judėjimo įkūrėjas Gregas Glassmanas (63 m.) šiemet įvedė naują taisyklę ir įtraukė nacionalinių atrankų nugalėtojus iš kiekvienos šalies.
Bet atrankos vyko ne varžybose, o ten, kur sportuoji kasdien, – reikėjo atlikti paskelbiamas užduotis ir jas nufilmavus nusiųsti organizatoriams rezultatus.
„Ketvirtadienį paskelbia pratimus, o iki pirmadienio turi juos atlikti, – pasakojo Vilija. – Aš nebuvau tikra, ar galiu atstovauti Lietuvai, nes gyvenu Amerikoje, bet pasiaiškinau, kad užtenka turėti pilietybę.
Maniau, kad galbūt pateksiu į veteranų grupę, kur 40–44 metų žmonės.
Bet man pranešė, kad aš pirma iš visų! Negalėjau patikėti.“
Neįtikėtina, tačiau abu Lietuvos atstovai žaidynėse gyvena ne Lietuvoje. Kai atidarymo ceremonijoje Madisono stadione buvo ištartas Lietuvos vardas, su vėliavomis ir šypsenomis iki ausų išbėgo V.Teel iš Vašingtono ir Arminas Balevičius, 15 metų gyvenantis Airijoje.
Atidarymo ceremonijos transliaciją per kompiuterius Lietuvoje stebėjo ne tik „Crossfit“ mėgėjai, bet ir krūva V.Teel sesių ir brolių. Vilija buvo aštuntas vaikas didžiulėje žemaitiškoje šeimoje, augusioje Tryškių kaime Telšių rajone. Jos tėvai Vaclovas ir Ona Balsiai susilaukė net dešimties vaikų.
„Tėveliai juokaudavo, kad neapsispręsdavo, kaip mus pavadinti, tai visi gavome vardus iš V raidės: Vytautas, Valdemaras, Vilma, tada Vaclovas – davė tėvo vardą, nes manė, kad daugiau vaikų nebebus, – juokėsi Vilija. – Paskui gimė Vaida, Virgilijus, Viktoras, aš, Vidas ir Vaidotas.“
Sandėlio vedėjas ir grūdų sandėlininkė savo bendro gyvenimo pradžioje su visais vaikais gyveno kumetyne – taip vadinami senais laikais dvaro ūkiuose dirbusių darbininkų namai. Sovietų laikais jie buvo paversti į keturis butus. Vaikai turėjo ir kiaulidėse dirbti, ir karves melžti, ir šienauti.
„Bet aš augau palepusi, nes buvau aštuntas vaikas“, – pasakojo V.Teel.
Vienas dalykas, siejęs visus vaikus, buvo sportiškas būdas. Visi jie augo greiti ir tvirti, nors niekas rimtai nesitreniravo. Jei Telšiuose vykdavo moksleivių varžybos, kūno kultūros mokytojas sakydavo Vilijai: „Balsyte, aukis startukus ir bėk.“ Ir dažniausiai ji laimėdavo, ypač trumpose distancijose.
Mokytojai netgi prašė tėvų išleisti talentą į sporto mokyklą, tačiau mama griežtai atsisakė išleisti dukrą iš Tryškių. Į Vilnių ji išvyko tik įstojusi į universitetą, bet ir dabar nepraeina nė viena vasara be nerūpestingų atostogų gimtajame kaime.
„Turiu draugių Amerikoje, kurios sako, kad nenori į Lietuvą, sako – ką man ta Lietuva davė? Man tai nesuvokiama. Kaip nenori grįžti namo? Man namai – tik Tryškiuose.
Kai šiemet tėvai dar buvo gyvi, galėjau sėdėti kartu ir net nešnekėti, užteko būti šalia. Dabar mūsų sename name gyvena sesuo, ir aš su šeima važiuoju vasaromis ten įsikrauti energijos“, – prisipažino V.Teel.
Kai pavasarį jos aplankyti į Vašingtoną atvažiavo net šeši šeimos nariai iš Lietuvos, Vilija jau žinojo, kad vasarą, prieš atostogas gimtinėje, ji skris į „Crossfit“ žaidynes Viskonsine.
Vyriausiasis brolis Vytautas pradžioje tuo negalėjo patikėti. Atsidaręs „YouTube“ susirado praėjusių metų žaidynių įrašus ir dar kartą pasitikslino, ar tikrai į šias varžybas važiuos jo sesutė.
„Jis vis sakė: negali būti! – prisiminusi juokėsi V.Teel. – Tada iš karto liepė padėti vyno taurę į šalį ir pradėti rimtai ruoštis, prisižiūrėti.
Kitą rytą jis net atėjo į sporto salę ir mane sujaudino, kad į viską tėviškai pažiūrėjo.
Juk mes tėčio nebeturime. Pasakiau: „Ačiū, broli, kad taip myli.“ Jaučiau, kaip jis didžiavosi.“
Kai atėjo laikas važiuoti į varžybas, daugiausia iš Vilijos tikėjosi jos sūnus Darius.
Išlydėdamas jis buvo įsitikinęs, kad mama laimės.
„Bandžiau jam paaiškinti, kad laimėti negaliu, kad važiuoju ne dėl to. Bet jis net supyko ir tarė: „Turi atiduoti viską, kad laimėtum.“ Likau sujaudinta. Bet širdyje tikėjau, kad nelaimėsiu“, – neslėpė V.Teel.
Nuo varžybų mastelio užėmė kvapą vos atvykus. Lifte Vilija susitiko keturiskart žaidynių laimėtoją amerikietį Matą Fraserį (29 m.) ir iš karto pradėjo plepėti, kaip jai būdinga bet kokioje situacijoje.
Pamačiusi moterų čempionę Tią Clair Toomey (26 m.) lietuvė net nustebo pasijutusi tokia gigante prieš mažutę 163 centimetrų ūgio australę, kuri iškelia triskart už save sunkesnį svorį. Pirmąjį vakarą per atletų vakarienę „Crossfit“ įkūrėjas G.Glassmanas pasakė tokią kalbą, kad net pats susijaudino.
„Jis mus vadino herojais, labai sureikšmino visus, kurie atvyko ne kaip profesionalai, o kaip savo šalių atstovai“, – pasakojo V.Teel, patekusi tarp „Crossfit“ elito.
Starto diena turėjo būti nuostabiausia per moters sporto karjerą, bet baigėsi ne taip, kaip norėjosi. Lietuvė susimovė jau pirmajame etape, po kurio buvo atsijota apie pusę dalyvių. Tarp jų – ir V.Teel.
Pirmoji užduotis buvo nubėgti 400 metrų, tada triskart rankomis užlipti į 6 metrų ilgio virvės viršų be kojų pagalbos ir septynis kartus išrauti 59 kg štangą. Visa tai atlikti keturis kartus – per 20 minučių.
„Visai nesijaudinau, bet nežinau kaip paaiškinti, kas man atsitiko. Atbėgau ir lengvai užlipau virve. Bet antrąkart užlipti nebepavyko. Lipant be kojų dilbio raumuo labai užsikala.
Savo sporto klube esu be problemų lipusi tris kartus, bet ten virvė yra tik keturių, o ne šešių metrų ilgio, tai gal neįvertinau savo jėgų, – prisipažino V.Teel, galutinėje įskaitoje užėmusi 102 vietą. – Aišku, mane visi palaikė – sakė, jog gerai jau vien tai, kad dalyvavau.
Bet aš jaučiau gėdą. Gal galėjau daugiau paspausti.“
Reikia suprasti, kad V.Teel yra „Crossfit“ mėgėja, o žaidynių lyderiai – profesionalai ir šis be galo populiarus sportas yra tapęs jų darbu.
Tarkime, viena žvaigždžių Katrin Davidsdottir (26 m.) iš Islandijos turi pusantro milijono sekėjų „Instragram“ socialiniame tinkle.
Jos raumenys apmokėjo ne vieną, o du naujus visureigius. Ji sportuoja valandų valandas ir laikosi tokios dietos, kad jei valgo restorane, su savimi atsineša svarstykles, kad pasvertų kiekvieną produktą.
V.Teel anksčiau net papildų nevartojo. Tik gegužę, kai pateko į žaidynes, pasiskaitė, ką naudoja jos varžovės, ir užsisakė brangių papildų.
„Tada pajutau, kaip tai padeda atsigauti. Bet gerti tuos kokteilius turiu prisiversti, nes man geriau kiaušinį papildomą suvalgyti, – sakė V.Teel. – Man net įdomu, kiek galėčiau pasiekti, jei rimtai laikyčiausi režimo.“
Bet ji juk „draugijos drugelis“ ir skanios vakarienės su draugais nenori keisti į griežtą dietą dėl kažkokių rezultatų.
„Jei man paskambina draugė ir pakviečia eiti „Margaritų“ į meksikietišką barą, aš ir einu.
Praėjusią savaitę su draugėmis lietuvaitėmis išsikepėme kugelio. Toks skanus išėjo! Turbūt todėl, kad buvo daug žemaičių – mes nepagailime riebalų ir spirgučių“, – juokėsi V.Teel.
Iš karto po „Crossfit“ žaidynių ji skrido atostogų į Lietuvą, kur mėgavosi cepelinais ir Tryškių kaimo pievomis, bet kelis kartus užsuko į lietuviškus „Crossfit“ sporto klubus Vilniuje ir Šiauliuose. Čia ji – garsenybė. Tos bendruomenės nariai be galo draugiški ir, užuot konkuravę, vienas kitą palaiko.
„Šiandien turėjome ypatingų svečių!“ – tarsi apie didžiausią žvaigždę socialiniuose tinkluose skelbė „SunCity CrossFit“ klubas Šiauliuose, kai pasportuoti užsuko V.Teel.
„Man norisi įkvėpti ir kitas moteris nebijoti išbandyti save“, – sakė pirmoji ir kol kas vienintelė lietuvė, dalyvavusi „Crossfit“ žaidynėse.
Kartais ji pasijunta kalta, kad porą valandų per dieną praleidžia sporto salėje, o galėtų skirti savo vaikams. Sūnus neseniai net užsiminė, kad šeima kartu pabūna ne taip dažnai, nes tai vienas, tai kitas iš tėvų patraukia savo reikalais.
Bet šiandien Vilija vėl sporto salėje per gatvę nuo namų, ant lentos vėl užrašytos trys raidės WOD, ir mėlynos akys dega noru iš savęs išspausti daugiau nei vakar: „Man sportas yra pagalba savo kūnui, būdas pailginti gyvenimą. Mane tai veža ir labai norisi, kad daugiau žmonių nebijotų pradėti – nesvarbu, kokio amžiaus yra.“
