Prieš penkerius metus iš kaimyninės Latvijos atvykęs V.Petrovas nieko nelaukdamas puolė mokytis lietuvių kalbos. Iš pradžių jos klausėsi ir kartojo, žiūrėjo filmus, skaitė, o prasilaužė įsidarbinęs drabužių parduotuvėje, kur nuolat reikėdavo bendrauti.
Vyras buvo įsitikinęs, kad angliškai ir rusiškai kalbėti jam per maža, kad lietuvių kalba yra privaloma norint įsitvirtinti naujoje šalyje.
Ir jam tai padėjo. Padėjo taip, kad latvis Vilniuje išdrįso imtis to, kam tarsi ruošėsi nuo vaikystės. Ir viskas, ko jis nemokėjo pradėdamas, išmoko bandydamas ant savęs.
Ir vyrai dažosi
V.Petrovas – makiažo meistras. Jis savo įgūdžius tobulina darydamas makiažą sau, kad vėliau tą patirtį galėtų panaudoti gražindamas klientes.
O norėdamas populiarinti savo amatą įspūdingas nuotraukas publikuoja socialiniame tinkle „Instagram“.
Nors pasaulyje jau seniai ne naujiena, kad vyrai dažosi, o didžiausios kosmetikos kompanijos leidžia vyrų makiažo linijas, Vilniaus gatvėse vyrų su makiažu kol kas nedaug. Vladas kol kas makiažą yra daręs mažiau nei 10-iai vyrų.
Latvis svarstė, kad turbūt jų sparčiai nepadaugės. Dauguma vyriškosios lyties atstovų savo išvaizdai skiria ne per daug dėmesio. Svarbu elementari priežiūra – drėkinamasis kremas, sušukuoti antakiai ir blakstienos bei lūpų balzamas.
Anksčiau Vladas, norėdamas suvienodinti odos atspalvį, pats naudodavo šiek tiek makiažo pagrindo, tolygiai sušukuodavo antakius. Tačiau ilgainiui vyrui tai nusibodo.
„Dabar užtenka to, ką padarau „Instagram“ tinklui. Išsikraunu, nusiplaunu ir būnu toks, koks esu – kaip visi vyrai“, – nusišypsojo Vladas.
Atvyko pas mylimąjį
Daugpilyje užaugęs latvis neslėpė, kad į mūsų šalį atvyko vedamas meilės lietuviui. Prieš tai jie pusmetį kartu gyveno Rygoje. Tarp poros užsimezgė stiprus meilės ryšys, ir Vladas apsisprendė persikelti kartu gyventi į Lietuvą.
Tuo labiau kad apie gyvenimą kitoje šalyje jau anksčiau buvo svarstęs, tad nė nedvejodamas laisvai pasidavė jausmams. Nors dar ne taip seniai gyvendamas Daugpilyje slėpė, kad jį traukia vyrai.
„Daugpilis – tai tarsi nuo visos Latvijos atskirtas miestas, kuriame daugybė rusų tautybės žmonių, be to, itin daug pažįstamų, giminių, todėl nutylėdavau apie savo netradicinę lytinę orientaciją.
Tačiau Vilniuje net minties nekilo slėpti. Žinoma, su vėliava nevaikštau, nesistengiu to pabrėžti, bet jei kas nors klausia, nejaučiu jokios baimės pasakyti.
Vis dėlto nenoriu, kad tai būtų sureikšminama, kreipiamas papildomas dėmesys. Norisi, kad kiti žvelgtų į tai kuo natūraliau“, – apie požiūrį į homoseksualumą dėstė V.Petrovas.
Tačiau latvio ir lietuvio santykiai po ketverių su puse metų draugystės nutrūko. Nors išsiskyrimas buvo skausmingas, Vladui nė nešmėstelėjo mintis viską mesti ir palikti Lietuvą – keliauti toliau ar grįžti į Latviją.
Mat latvis mūsų šalyje spėjo susikurti jaukią aplinką. Džiaugiasi, kad pavyko šiek tiek išgarsėti, turi laisvalaikio veiklos, susikūrė savo ratą draugų, o ne tų, su kuriais susipažino per antrąją pusę vos tik atvykęs.
Tuomet jis nesijautė labai tvirtai. Pirmus metus vengdavo vienas važiuoti į miestą bijodamas nuklysti. Ką jau kalbėti apie draugus. Tada neturėjo žmonių, kuriais galėtų pasitikėti.
Dabar viskas yra kitaip! Niekada negali žinoti, kaip gyvenimas pakryps toliau, bet dabar Vladas niekur iš Lietuvos vykti nenori.
Mama neatkalbinėjo
Latvis Daugpilyje augo kartu su penkeriais metais vyresniu broliu, kuris piešė, o Vladą labiau traukė modeliavimas iš plastilino.
Tuo metu jis net manė, kad užaugęs taps skulptoriumi.
Tačiau paskui brolį pradėjo piešti. Mokykloje Vladas turėjo bendramintę draugę, su kuria kartu domėjosi mada, netrukus patraukė kosmetika.
Tada jam buvo dvylika metų, vos prasidėjusi paauglystė, tad pačiam nusipirkti kosmetikos dar nebuvo drąsu.
Visa laimė, kad draugė jos turėjo užtektinai arba galėdavo į kosmetikos parduotuvę eiti kartu su ja.
„Kurį laiką kosmetiką slėpdavau po lova. Tačiau vėliau įsidrąsinau ir parodžiau mamai. Ji ramiai sureagavo, ir man palengvėjo. Sulaukus penkiolikos metų prasidėjo kitas etapas – pabandžiau mamą padažyti.
Jai patiko, tad surado man kursus. Ji neatkalbinėjo, nė karto iš jos neišgirdau, esą ši profesija nevyriška. Tik susitarėme, kad baigsiu 12 klasių, o tada jau darysiu, ką noriu“, – džiaugėsi mamos palaikymu V.Petrovas.
Po mokyklos Vladas baigė kirpėjų kursus ir kažkiek dirbo kirpėju, tačiau ši sritis jo neužkabino. Vladas mėgino ir siūti, išbandė įvairias piešimo technikas, bet vis tiek labiau linko prie makiažo. Kol pagaliau nuo paauglystės lydėjęs pomėgis prieš metus virto pagrindiniu darbu.
Iš dalies tai taip pat piešimas, tapyba, kurią pasitelkus galima ne vien savo sielą pamaloninti, bet ir kitiems padėti, taip pat užsidirbti pinigų.
„Svarbiausia, kad makiažas būtų tvarkingas. Tada ir priklijuotos blakstienos atrodys natūraliau“, – tikino masažo meistras.
Džiugina klienčių pagyros
Labiausiai Vladui glosto širdį, kai klientės, prieš tai neišsakiusios savo pageidavimų, pagiria, kad jis pataikė pats parinkęs joms makiažą.
Vadinasi, Vladas iš tikrųjų pajuto moterį ir pelnė jos pasitikėjimą. Kartais klientė būna nusistačiusi prieš kokią nors detalę ar dažymo būdą, o Vladas sugeba tai pakeisti ir gerąja prasme nustebinti. Žinoma, svarbiausia, kai žmonės pas jį grįžta.
Lietuvoje makiažo meistrų vyrų yra gerokai mažiau nei šioje srityje dirbančių moterų, tad natūralu, kad V.Petrovas sulaukia daugiau dėmesio.
Pasitaiko ir nejaukios nuostabos – klientės tikisi pateksiančios į makiažo meistrės moters rankas, o prieš akis išdygsta vyras.
„Kartais klientės pasako tiesiai, kad manė, jog jas dažys moteris, o retkarčiais tai suprantu iš akių. Ir maloniausia būna tada, kai jos lieka patenkintos rezultatu. Tuomet išankstinė nuostata iškart dingsta!
Tada tyliai pagalvoju: juk galėjo ji nieko man prieš tai nesakyti, o tiesiog šiek tiek palaukti. Nes nori nenori tai sukuria įtampą“, – darbo subtilybes pasakojo V.Petrovas.
Latvis juokais svarstė – jei gyvenimo aistra virto darbu, jam turbūt reikėtų susirasti kitą pomėgį. Tačiau visas laisvalaikis vis tiek linksta į makiažą – be to, kad ieško ir kuria įkvepiančias makiažo idėjas, Vladas domisi naujais produktais, jų sudėtimi, kosmetikos prekių ženklais. Pats svajoja kada nors dalyvauti kosmetikos priemonių kūrimo procese.
Turi naują draugą
Norėdamas tiesiog pravėdinti galvą Vladas leidžiasi į ilgus pasivaikščiojimus mieste, klauso muzikos, bendrauja su draugais, lankosi susibūrimuose.
Be to, jau kurį laiką latvis vėl nebe vienišas ir dalį laisvalaikio praleidžia su širdies draugu.
Nors anksčiau buvo griežtai nusistatęs prieš pažinčių programėles, su nauju vaikinu susipažino būtent per jas. Jis įsitikino, kad gyvai sutikti tinkamą porą šiais laikais yra be galo sunku.
„Nauji santykiai leidžia pajusti viską iš naujo. Jausmai labai įkvepia kasdienybėje, pakylėja, pastumia į priekį“ , – džiaugėsi V.Petrovas.
Dar gyvendamas Latvijoje Vladas buvo įsitikinęs, kad aukštojo mokslo diplomo nesieks. Jam nuo vaikystės arčiau širdies buvo grožis ir kūryba. O įgyti su tuo susijusią specialybę paprastai užtenka mokslų kolegijose ar kursų.
Tad atvykęs į Lietuvą jis pasirinko mokytis įvaizdžio dizaino Vilniaus kolegijoje. Vladas turėjo progą prisiliesti prie įvairių meno sričių ir pagilino meno visumos suvokimą. Tai jam padeda skleisti savo gabumus makiažo srityje.
Makiažo darymas jam – ne vien tik piešimas ant veido. Svarbu, kokia žmogaus apranga, kokie plaukai, nuotaika, kaip žmogus jaučiasi.
„Makiažas techniškai gali būti atliktas puikiai, gali būti graži idėja, bet jis gali nederėti prie asmenybės. Tuomet kas iš jo?
Žmogus turi jaustis gerai! Galiu pasiūlyti išbandyti ką nors naujo, netikėto, tačiau niekada nepiršiu per prievartą savo nuomonės norėdamas pasirodyti“, – apie savo darbo principus kalbėjo V.Petrovas.
Pastaruoju metu moterys dažnai prašo padažyti jas kuo natūraliau – kad makiažas tik pabrėžtų, paryškintų kai kuriuos veido bruožus. Jos nori, kad pasidažiusios atrodytų tarsi be makiažo.
Fotografuojantis galioja kitos taisyklės. Nuotraukose net ir norint perteikti natūralumą reikia įdėti daugiau darbo, daugiau atspalvių. Toks makiažas dienos šviesoje atrodys per gausus.
Kartais, pasak Vlado, grožio meistrai persistengia grimuodami televizijose matomus veidus.
„Ankstesnę televizijoje naudojamą techniką pakeitė didelės raiškos (HD) kameros, kurios išryškina, regis, kiekvieną kūno ląstelę.
Bet kažkodėl grimas prie to nepritaikytas ir dažnai matyti pernelyg gausus makiažas. Tokiu atveju jis turėtų būti kuo švelnesnis, be jokių griežtų linijų“, – kritikos pažėrė grožio specialistas.
V.Petrovas visada pastebi pasidažiusias moteris gatvėje ar renginiuose, tačiau niekada nepuola kritikuoti ar patarinėti, jei jo neklausia.
Netgi su klientėmis būna diplomatiškas ir savo nuomonę išsako tik paklaustas.
