Turtingiausių valstybės tarnautojų trisdešimtuke panevėžiečiui kunigui, Bistrampolio dvaro valdytojui 55-erių R.Gudeliui skirta 17 vieta. Ekspertai apskaičiavo, kad jam priklausantis turtas vertas 1,4 milijono eurų.
Šis dvasininkas nėra vienintelis Panevėžio rajone esančio Bistrampolio dvaro šeimininkas, bet jam dar priklauso ir čia veikiantį viešbutį bei restoraną valdanti įmonė „Tourex“. Pernai ši bendrovė oficialiai uždirbo 80 tūkstančių eurų pelno.
Tačiau turtingiausiu paskelbtas Bažnyčios tarnas iš šių skaičių tik juokėsi: „Nežinau, kaip skaičiavo tie ekspertai, bet esu tikras, kad nepataikė.
Mano turtas, kurį uždirbau per gyvenimą, iš tiesų vertas kelis kartus mažiau.“
Prisibelsti į Bistrampolio dvaro valdytojo namus nėra sunku. Jis viešai skelbia savo telefono numerį – kad būtų patogu ir parapijiečiams, ir dvaro lankytojams.
Tuo pačiu telefonu raginama skambinti ir dėl dvare suteiktų paslaugų kokybės, mat šeimininkas asmeniškai viską kontroliuoja.
Sudėtingiau buvo suderinti laiką pokalbiui, nes kunigo dienotvarkė suskaičiuota minučių tikslumu.
Tądien, kai R.Gudelis susitiko su dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistu, jam dar reikėjo filmuotis, priimti ir atsisveikinti su iš Sibiro atvykusiais svečiais, derinti ūkinius reikalus.
„Taip gyvenu jau septyniolika metų, – darbo krūviu nesiskundė panevėžietiška šnekta kalbantis šeimininkas. – Tris dienas per savaitę skiriu parapijiečiams, keturias – dvarui.“
Tiesa, R.Gudelis pripažino, kad jo veikla kelia daug aistrų. Dvaro valdytoju tapusį dvasininką jo kolegos kunigai buvo net apskundę prokuratūrai.
„Pavydo jausmas yra būdingas lietuviams.
Tarpukariu pavydo apimti žmonės degino vieni kitų namus, todėl teko įsikišti net Bažnyčiai.
Padegimas buvo laikomas tokia nuodėme, kurios atleisti negalėjo paprastas kunigas – išrišimo tekdavo prašyti vyskupo“, – priminė kunigas.
Pravertė JAV gautos pamokos
Antram gyvenimui prikelti Bistrampolio dvarą galimybė atsirado, kai kunigas grįžo iš JAV.
1997–2003 metais R.Gudelis dirbo Čikagos Market Parko parapijoje.
Lietuvis dvasininkas ne tik rūpinosi net 65 tūkstančius emigrantų turinčia parapija, bet ir studijavo Čikagos universitete. Čia įgijo praktinės teologijos magistro laipsnį ir į gimtinę grįžo kaip teologijos ir tarpkultūrinių santykių srities mokslų daktaras.
Universitetas, kuriame JAV konstitucinę teisę yra dėstęs ir prezidentas Barackas Obama, paliko žymę visam gyvenimui.
R.Gudelis iki šiol nenešioja kunigų iš minios skiriančios baltos apykaklės: „Mus profesoriai mokė, kad kunigai turi būti tokie patys, kaip ir apaštalai. O jie nesiskyrė iš minios – buvo tokie patys bendruomenės nariai.“
To paties universiteto profesoriai mokė, kad kunigas pats privalo pasirūpinti oria senatve.
Jiems buvo patariama įsigyti bent kiek nekilnojamojo turto, kad vėliau galėtų patys pragyventi iš gaunamos nuomos.
Parapijai dvaro nereikėjo
Prieš 17 metų į Lietuvą sugrįžęs R.Gudelis buvo paskirtas į Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrą klebonu.
Šiai parapijai priklausė ir apleistas Bistrampolio dvaras. Londone gyvenantis jo paveldėtojas Aleksandras Bistramas atsisakė palikimo, nes pats gyveno socialiniame būste.
Prieš išvykdamas dirbti ir studijuoti į JAV kunigas jau turėjo statybininko patirties – 1993–1997 metais dalyvavo sutvarkant ateitininkų stovyklą Berčiūnuose.
Todėl naujajam katedros klebonui ėmė kirbėti mintis, kad būtų galima antram gyvenimui prikelti ir Bistrampolio dvarą.
Sovietmečiu melioratorių mokykla buvęs dvaras atrodė baisiai – per kiaurą stogą merkė lietus, langai buvo išdaužyti, o kiemas prižėlęs krūmynų.
Vieninteliai gyventojai čia užsukdavo vasarą – apsigyvendavo į Lietuvą iš Ukrainos runkelių ravėti atvežtos guculų šeimos.
„Parapijai dvaro nereikėjo, nes ji nebuvo pajėgi išlaikyti.
Todėl vyskupas Jonas Kauneckas mano pirmtakui buvo davęs leidimą jį parduoti. Buvau jaunas, 38 metų, todėl sumaniau, kad reikėtų dvarą atgaivinti“, – prisiminė kunigas.
Gavęs leidimą dvarą valdyti per įkurtą viešąją įstaigą R.Gudelis investavo visus JAV uždirbtus pinigus. To nepakako – teko įsileisti dar dalininkų, prašyti paramos iš ES fondų.
Tebedirba be poilsio dienų
Dabar Bistrampolio dvare veikia restoranas, viešbutis, muziejus, žirgynas, kuriame yra šeši žirgai ir ponis, lankytojai gali grožėtis nemenka danielių banda. Pastarąją dar ketinama plėsti, įkurti didesnį žvėrinčių.
„Turime 34 darbuotojus, bet sukuriame darbo vietų dar bent dukart daugiau žmonių, nes perkame maisto produktus, skalbyklos, kitas paslaugas“, – skaičiavo be poilsio dienų ir atostogų dirbantis kunigas.
Prisiminęs pradžią, dvaro valdytojas neslėpė, kad buvo labai sunku.
Pirmas renginys Bistrampolio dvaro kieme įvyko 2003-iaisiais, kai iškirtus krūmynus kieme buvo surengtas kermošius. Po to sumanyta rengti festivalį, kuris tapo tradiciniu ir yra įrašytas tarp 100 įdomiausių Lietuvos renginių.
„Pirmąją sąskaitą klientams išrašėme 2009-aisiais.
Buvo abejonių, ar apskritai išgyvensime, nes smaugė paskolos, o visą pasaulį krėtė ekonomikos sunkmetis, – pasakojo R.Gudelis. – Kaip tik šiemet šventėme pirmosios sąskaitos dešimtmetį – su kolektyvu išvažiavome į ekskursiją Estijoje.“
Įgijo ir žinių, ir draugų
Prisiminęs verslo pradžią, kunigas pripažino, kad prieš porą dešimtmečių buvo tikima perspektyva investuoti į kultūros paveldą. Bet realybė kitokia – išsilaiko retas dvaras, o dauguma parduodami.
„Lietuvoje nesukurtas instrumentas, skatinantis investuoti į paveldo objektus.
Dėl to mūsų turtuoliai perka dvarus, pilis užsienyje, nes per mokesčių lengvatas gali susigrąžinti investicijas“, – sakė Bistrampolio dvaro valdytojas.
Vis dėlto R.Gudelis nesigaili dėl prieš beveik du dešimtmečius žengto žingsnio: „Patirti iššūkiai man daug padėjo – įgijau kultūros, meno žinių, susipažinau su daugybe įdomių žmonių. Šios patirtys neįkainojamos.“
Verslus dvasininkas netgi senovinius baldus parsigabeno iš Argentinos.
Per neramumus šioje Pietų Amerikos valstybėje apsilankęs lietuvis kaipmat sumojo, jog tai pats geriausias metas įsigyti antikvarinių baldų ir šviestuvų.
Jūriniuose konteineriuose atkeliavo net prabangios tvoros fragmentų. Jais papuoštas vieno pastato interjeras.
Prabangios mašinos nevilioja
Dvare šeimininkas turi ir savo kampą – šiltuoju metų laiku gyvena parko pakraštyje esančiame nedideliame namelyje. Kai oras atšąla, R.Gudelis keliasi į viešbutį – apsigyvena vienviečiame numeryje.
Kunigas gyvena be didelės prabangos, bet jos ir nepasigenda.
„Taip, dabar jau lengviau kvėpuoju, paskola bankui yra gerokai sumenkusi ir nebekelia streso. Nelaikau savęs turčiumi, bet tikrai galėčiau sau leisti atostogauti JAV“, – teigė dvaro valdytojas.
Paklaustas, kokį automobilį vairuoja, klebonas nustebo: „Nuosavo neturiu, nes tai būtų nereikalingos išlaidos.
Parapijos reikalus tvarkau važinėdamas dvarui priklausančiu krovininiu mikroautobusu „Renault Master“.“
Pasiteiravus, ar galėtų sau leisti įsigyti, pavyzdžiui, naują elektrinį „Tesla“ automobilį, dvasininkas pirmiausia pasitikslino jo kainą. Išgirdęs, jog tai kainuotų maždaug 60 tūkstančių eurų, atsakė: „Už grynuosius – ne, o išsimokėtinai galėčiau sau leisti. Bet nepirksiu, nes nėra poreikio.“
Stebina aplinkinių pavydas
Vis dėlto klebonas iki šiol negali atsistebėti, kad pateko į turtingiausiųjų sąrašus, nes savęs turtuoliu nelaiko. R.Gudelio manymu, visas jo turtas vertas perpus mažiau.
„Kita vertus, tokia žinia apie turtingą kunigą bus naudinga – užsuks daugiau lankytojų pasmalsauti“, – šypsojosi dvasininkas.
Bistrampolio dvaro šeimininkas prisipažino žinantis ne vieną valdininkę, sukaupusią keliolika kartų didesnį turtą, tačiau tos turtuolės nėra deklaravusios sutuoktinio turimų gamyklų ar verslo įmonių.
„Parapijiečiai nėra prasitarę, kad jiems nepatiktų mano veikla, kad būtų nepatenkinti mano darbu.
Bet dvasininkų bendruomenė yra skilusi į dvi dalis, nors mes, kunigai, ir nesame davę neturto įžadų. Dalis kolegų sveikina, o kiti sunkiai nuslepia pavydą“, – kalbėjo R.Gudelis.
Kunigas įsitikinęs, kad tik pavydas vertė kolegas rašyti skundą į prokuratūrą.
Žinia, kad juo domisi Lietuvos teisėsauga, R.Gudelį pasiekė Sankt Peterburge, kur dirbo kunigų seminarijos rektoriumi.
„Apsigyniau nuo nepagrįsto puolimo, nes nieko nepadariau nusikalstamo. Leidimą buvo davęs vyskupas“, – sakė Bistrampolio dvaro valdytojas.
Padeda tvarkyti kapus
R.Gudelio tvirtinimu, dvaro veikla nėra tokia pelninga, kaip bandoma įsivaizduoti.
Lietuvoje išsilaikančių dvarų yra vos keli, o geriausiai gyvena tie, kurie gauna valstybės paramą.
„Džiugina ne pelnas, o verdantis gyvenimas, galimybė pačiam dirbti ir suteikti darbą dar būriui žmonių. Džiaugiuosi, kad išlipome iš didelės duobės“, – kalbėjo kunigas.
Apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančios ir suvenyrais prekiaujančios įmonės vadovas dalį pelno skiria labdarai – padeda Sibire gyvenantiems lietuviams tvarkyti tautiečių kapus.
Iš gauto pelno buvo finansuojamas dokumentinis filmas „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“ apie vieną 1863 metų sukilimo vadų kunigą Antaną Mackevičių.
Pasak R.Gudelio, jei jis būtų vaikęsis greitos grąžos, būtų investavęs į gerokai pelningesnes veiklas, o ne į dvarą.
Klupdo pinigai ir prabangos troškimas
Toli gražu ne visus Lietuvos kunigus garsina investicijos į kultūros paveldą.
Troškūnų (Anykščių r.) parapijos klebonas Saulius Filipavičius dabar mina teismų slenkstį. Dvasininkas kaltinamas užsiėmęs neteisėta finansine veikla – teikęs paskolas. Prokuratūra surinko įkalčių, kad kunigas yra paskolinęs daugiau kaip 0,5 milijono eurų.
Dalis liudytojų prisipažino banko paslaugas teikusiam klebonui mokėję ir 3-7 proc. palūkanas.
Skandalai garsino ir buvusį ilgametį Alantos (Molėtų r.) kleboną Sigitą Sudintą.
Dabar Panevėžyje kunigaujantis dvasininkas sukėlė nepasitenkinimo bangą, paaiškėjus, kad įsigijo prabangų apie 40 tūkst. eurų kainuojantį „Tesla“ automobilį. Jį klebonas spėjo porą kartų apgadinti per avarijas - Vilniuje rėžėsi į taksi automobilį, o prie Utenos nuskriejo nuo kelio ir atsitrenkė į medį.
Tai nebuvo vienintelė dvasininko turima transporto priemonė - į pamaldas jis atvažiuodavo prabangiu apynauju visureigiu „Volvo“.
Dabar Kauno Šančių parapijoje kunigaujantis Audrius Mikitiukas teismo sprendimu buvo įpareigotas neįgaliai moteriai sugrąžinti 53 tūkst. eurų.
Teismas pripažino, kad buvęs ilgametis Jonavos klebonas iš psichiškai neįgalios pensininkės išviliojo už parduotą butą Vilniuje gautus pinigus. Pinigus gavęs klebonas įsigijo prabangų limuziną „Audi A8“.
Savotišku požiūriu į bažnytines vertybes buvo išgarsėjęs buvęs Pociūnėlių (Radviliškio r.) parapijos klebonas Vytautas Kurtinaitis.
Dabartinis Vaiguvos (Kelmės r.) parapijos klebonas davė nurodymą išgriauti senovinius Pociūnėlių bažnyčios šventoriaus vartus.
Po skandalo perkeltas į Kriukų (Joniškio r.) parapiją, V.Kurtinaitis išpardavė rastas bažnytines meno vertybes, o už gautus pinigus susiremontavo tualetą ir vonią. Už meno vertybių išparceliavimą dvasininkas mynė teismo slenkstį.
