Pastovu liko tik tai, kad naujoji rektorė dėsto studentams ir poilsio dienomis neatsisakė tapybos. Pora I.Skauronės darbų puošia ir jos pačios kabineto sienas.
Pravėrus duris į akis krinta masyvus darbo stalas, išilgai kabineto driekiasi siauresnis su keliomis medinėmis kėdėmis. Aukštos lubos, siauresni nei įprasta šiuolaikiniuose pastatuose langai sukuria didingą, bet kartu ir jaukią kūrybišką aplinką.
Spėju, kad iš anksto nepranešę čia nevengia užsukti studentai, nes rektorė neatrodo neprieinama, o kabineto sienos nėra prisigėrusios slogios atmosferos ar baimės.
I.Skauronė patvirtino, kad patekti pas ją nereikia išankstinio susitarimo. Ir ji pati eidama Dailės akademijos koridoriais neretai studento tarsi draugo pasiteirauja: „Kaip gyveni?“
Inauguracija bažnyčioje
Spalio 24-ąją per inauguracijos ceremoniją Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje I.Skauronė prisiekė Vilniaus dailės akademijos bendruomenei rūpintis aukštosios mokyklos klestėjimu, vardo garsinimu šalyje ir pasaulyje.
Rektorės išrinkimas šįmet tapo istoriniu įvykiu, nes I.Skauronė tapo pirmąja moterimi, vadovausiančia Dailės akademijai.
Penkerių metų darbo sutartį su Dailės akademija I.Skauronė pasirašė dar prieš iškilmes, šių metų birželio 3-iąją. Kitą dieną docentė pradėjo eiti rektoriaus pareigas.
„Inauguracija – tradicijos dalis. Būčiau šiuolaikiškai dirbusi ir be jokių iškilmių, bet pasikalbėjusi su kitais universitetų rektoriais supratau, kad be inauguracijos – niekaip“, – įsitikino I.Skauronė.
Šventė akademijos bendruomenei vyko bažnyčioje, nes akademija su ja susijusi. Dalis fakultetų yra įsikūrę Bernardinų vienuolyno patalpose. Jau labai daug metų naujus mokslo metus studentai ir dėstytojai pradeda mišiomis, kurias aukoja kunigas Julius Sasnauskas.
„Be to, aš nesu pirma rektorė, į šias pareigas įšventinta šioje bažnyčioje“, – pasakojo prieš iškilmes rektoriaus mantiją turėjusi pasiaurinti I.Skauronė.
Iškilmėms siūtis naujų drabužių nereikėjo, rektorė vilkėjo tuos, kuriuos prieš tai nešiojo buvęs rektorius Audrius Klimas. Mantija tinka tiek vyrui, tiek moteriai. Ji dėvima iškilmingomis progomis.
Kodėl per ilgą Dailės akademijos istoriją tik dabar į rektoriaus kėdę sėdo moteris?
Dabartinei kartai aktualesnė XX amžiaus antrosios pusės ir XXI amžiaus pradžios istorija. Juk tarpukariu nebuvo galima tikėtis, kad Kauno meno mokyklai, iš kurios išaugo akademija, vadovautų moteris, bet XXI amžiuje tai turėtų būti natūralus reiškinys.
Konkurse Dailės akademijos rektoriaus pareigoms eiti dalyvavo trys pretendentai – dvi moterys ir vyras.
Balsų persvara lėmė istorinį lūžį – rektore tapo I.Skauronė.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „LIetuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
