Mama bent jau buvo rami, kad dukra neprisidarys tatuiruočių ir neprisivers auskarų, nes ji paniškai bijojo adatų. Tačiau Severija sukaupė drąsą ir vardan grožio ryžosi šią baimę nugalėti – įsivėrė auskarus į lūpą, nosį, liežuvį, ausies viršutinę dalį ir pasidarė dvi dideles tatuiruotes.
Ir dėl to nei kiek nesigaili, nors kai jai ant šonkaulių tatuiravo varną, verkė iš skausmo, o kol užgijo skylė liežuvyje, valgyti reikėdavo, palenkus galvą į šoną.
Severijos įvaizdis ir apranga – metalo, gotikos, punk roko ir steam punko stilių miksas. Seniau ji buvo paprasta iš minios neišsiskirianti mergina, nevengdavo ryškaus makiažo ir aukštakulnių.
„Rengdamasi taip, kaip visos, nesijaučiau gerai. Madingų drabužių paieška prekybos centruose mane erzino. Prieš porą metų pradėjau palengva keisti garderobą, „juoduoti“ ir „juoduoti“. Prisidėjo tai, kad pradėjau klausytis metalo muzikos. Galiausiai ryžausi atmesti viską, kas man atrodė primesta aplinkos, ir pažiūrėti, kas išeis. Praėjusią žiemą susivėliau dredus ir pagaliau atradau savo dabartinį stilių. Kai pradėjau atrodyti taip, kaip dabar, pradėjau jaustis daug geriau. Man norėtųsi, kad visi žmonės būtų laisvi ir atrodytų taip, nori, nesukdami galvos dėl to, ką pasakys kiti“, – sakė mergina.
O jai žmonės pasako visko – ir komplimentų, kad atrodo įspūdingai, ir pastabų, kad prisigalvoja nesąmonių, net pavadina sataniste.
Kai Severija ruošėsi veltis dredus, mama gąsdino, kad ją atleis iš darbo – mergina tuo metu studijavo ir dirbo vienoje apsaugos įmonėje. „Aš jai atsakiau, kad jei norės, tegu atleidžia – susirasiu kitą darbą. Manau, kad darbdavius reikia pratinti prie to, kad darbuotojai gali atrodyti įvairiai, o savo darbą atlikti tinkamai. Tačiau darbe niekas į mano pokyčius nekreipė dėmesio“, – pasakojo Severija.
Ji pati seniau turėjo nelabai ilgus ir plonus plaukus, o salone susivėlusi dredus, prailgintus dirbtiniu pluoštu, sakosi pirmą kartą pasijuto turinti tikrą ilgaplaukės šukuoseną. Ją prižiūrėti labai paprasta, nereikia nė šukuotis, o plautis galima rečiau nei natūralius plaukus. Beje, klaidinga manyti, kad tokia šukuosena – visam gyvenimui: yra ir dredų išvėlimo paslauga.
Dievino žirgus ir makiažą
Dabar Severija dirba steam punko bare „Garinis angelas“ Vilniaus senamiestyje, be to, visiems norintiems gali padaryti profesionalų makiažą – ir įprastinį, ir išskirtinį, tarkim, skirtą Helovinui. Netradiciniai darbai jai ypač patinka.
Jauna mergina yra spėjusi išbandyti ir daugiau darboviečių. Ji užaugo Klaipėdoje, kur baigė menų gimnaziją. Po to įstojo mokytis žirgininkystės specialybės Kaune, nes nuo mažens labai mylėjo arklius.
„Mama pasakojo, kad vos pradėjusi kalbėti pradėjau plepėti apie arkliukus. Kai kaime koks ardavo lauką, prisiprašydavau, kad mane užkeltų ant jo, ir galėdavau sėdėti ištisą dieną, nereikėdavo nė valgyti“, – atsiminė mergina.
Vėliau ji tapo profesionalia jojike, dalyvaudavo konkūro varžybose. Studijuodama Kaune dirbo žirgynuose, vienu metu netgi buvo jaunų žirgų išjodinėtoja. Prisipažįsta, kad toks darbas – pavojingas, nes kartais tenka nuo neklusnaus žirgo nukristi. Ji – tikras laimės kūdikis, kad nei karto nesusilaužė nei rankos, nei kojos.
Visgi žirgininkystė – brangus sportas, tad jį Severija šiuo metu yra apleidusi, o apie meilę žirgams primena juos vaizduojanti tatuiruotė ant šlaunies.
Baigusi mokslus Kaune prieš daugiau nei metus mergina sugalvojo kraustytis į Vilnių, o tada Grimo akademijoje ėmėsi intensyviai studijuoti grimo (ir skirto kasdienai, ir kinui ar teatrui) ypatumus. „Dažytis man patiko ir mokykloje – patikdavo pats procesas, kai teptuku brauki per veidą, kai palengva pradedi atrodyti taip, kaip tądien jautiesi. Dėl to keldavausi anksti ir prieš mokyklą valandą dažydavausi, o iš namų kartais išeidavau su vakariniu makiažu“, – sakė mergina.
Neretai po valandą makiažui ji skiria ir dabar, tik šis būna kitoks, tamsesnis ir niūresnis. Savo darbus talpina feisbuke, kur pasivadino „Raido“ pseudonimu. O jei kada puoštis neturi nuotaikos ir noro, į gatvę išeina atrodydama visai paprastai ir vilkėdama džinsus.
„Ragai netilps į autobusą“
Šią vasarą Klaipėdoje ji buvo draugų paprašyta nusifotografuoti jų organizuojamam festivaliui „In'Feast“. Į akis įsidėjo zombiškus lęšius, įspūdingai nusigrimavo ir apsirengė, nusifotografavo, o po to su drauge nuėjo į barą. Ten sulaukė didelio susidomėjimo, nemažai žmonių norėjo su ja nusifotografuoti, o tada ji atsiminė savo seną sumanymą – tapti gyvąja skulptūra.
„Jų užsienio didmiesčiuose labai daug, o Vilniuje, kiek žinau, tuo užsiima tik vienas vaikinas. Taigi pamėginau nusigrimavusi atsistoti Pilies gatvėje ir įsitikinau, kad žmonėms tokių vaizdų tikrai reikia, jiems, ypač vaikams, buvo smagu į mane pažiūrėti“, – sakė Severija.
Gatvės statula ji virto du kartus – vieną sykį tai buvo auksinė mergina su į šonus styrančiomis kasomis-ragais, kitą sykį – juodai balta lėlė. Rymoti gatvėje sustingus, tik pamojuojant praeiviams, nebuvo lengva.
Puošdamasi improvizavo – tiesiog ryte atsisėdusi prie veidrodžio pagalvojo, ką įdomaus gali iš savęs ir turimų grimo priemonių sukurti. Ar taip apsirėdžiusi keliavo į senamiestį autobusu? „Ne, bijojau, kad ragai netilps į autobusą! Taigi nuo „Sigmos“ pastato, šalia kurio gyvenu, ėjau į Pilies gatvę pėsčiomis, automobiliai man pypino, žmonės fotografavo“, – nusijuokė mergina.
Kaip žinia, gatvės statulomis dirbantys žmonės šalia pasideda indą, į kurį praeiviai gali įmesti monetų. Ar Severijai pavyko iš to uždirbti? „Aš tai dariau ne dėl pinigų, o dėl įdomumo. Pinigų gavau tiek, kad grimas gal ir atsipirko – juk priemonės, kuriomis dengi visą veidą, rankas, kojas, nemažai kainuoja“, – sakė mergina.
Ir pasigailėjo, kad šį sumanymą ėmėsi įgyvendinti gana vėlai, rugsėjį, ir netrukus tapo per šalta. Kitą vasarą vėl ketina tapti gyvąja statula.
Dovanota skrybėlė
Iš kur mergina gauna įspūdingų apdarų? „Visokiausių įdomybių galima atrasti „Humanoje“, o ypač smagu apsipirkti Londono Kamdeno turguje. Kai kuriuos drabužius dar patobulinu, padekoruoju, prisitaikau. Siūti nelabai mėgstu, bet kartais tenka to imtis“, – atsakė Severija.
O ar ji galvoja kažkaip ypatingai pasipuošti Helovinui? „Man Helovinas – kiekvieną dieną, taigi turbūt nieko papildomo nebegalvosiu“, – nusišypsojo.
Taip, kaip Severija, atrodančių žmonių gatvėje nedaug. Žinomiausi Vilniuje du – seniau Indėnu vadintas Donatas Dubauskas ir jo žmona Greta, baro „Garinis angelas“ įkūrėjai. Į Vilnių atsikrausčiusi Severija ėmė lankytis jų bare, kur su jais susibičiuliavo („tokie žmonės vieni kitus traukia“), o nuo šio rudens gavo pasiūlymą ir dirbti kartu.
Darbo pradžios proga iš savininkų gavo dovanų skrybėlę, kurią tie patarė dekoruoti savo nuožiūra. Taip ant skrybėlės atsirado ir rožinės plunksnos, ir akiniai, ir įvairūs metaliniai akcentai, ir iš modelino Severijos nulipdytas paukštis. Kur jau kur, bet eidama į darbą netradiciniame bare mergina nusiteikusi atrodyti nepaprastai.
