Šiame filme vaidina nemažai neprofesionalių aktorių, vienas jų – D.Bagdžiūnas. Draskomas prieštaringų jausmų jo kuriamas veikėjas – buvęs kalinys Vytas sprendžia, ar visuomenei įrodyti savo tiesą, ar keršyti Jonui (akt. Dainius Kazlauskas).
Išėjęs į laisvę Vytas dar negali atsikratyti įtampos. Įtampą patyrė ir Darius, kai paties įkurtą įmonę daug metų stengėsi išlaikyti tarp lyderių, kai tekdavo valdyti 100 projektų vienu metu.
Verslą D.Bagdžiūnas įkūrė būdamas 19 metų – 1997-aisiais. Daugiau nei per 20 metų išaugino ir pardavė keturis verslus, žinomiausias – interneto sprendimų įmonė „Gaumina“.
– Esate žmogus iš verslo pasaulio ir staiga atsidūrėte kine – suvaidinote iš kalėjimo grįžusį Vytą detektyvinėje, filosofinėje I.Jonyno dramoje „Nematoma“. Ar kada nors buvote pagalvojęs, kad taip pasisuks jūsų gyvenimas?
– Ne. Kvietimas atlikti vaidmenį – tai tarsi laimėjimas loterijoje, kurioje nepirkau bilieto.
Mano pirma reakcija buvo tokia: „Ignai, tu viduryje filmo suprasi, kad reikia perfilmuoti nuo pradžių, tik be manęs, o biudžetas jau bus suvalgytas.“ Režisierius, scenaristas ir komanda nutarė rizikuoti.
– Kaip atsidūrėte tame filme – pats atėjote į aktorių atranką ar režisierius jus kur nors pastebėjo? O gal patekote per pažintį – esate režisieriaus giminaitis, senas bičiulis, su kuriuo jis žaidžia, pavyzdžiui, šachmatais?
– 1998–2018 metais vadovavau interneto sprendimų įmonei „Gaumina“. Daug dirbome su reklaminiais projektais. Su tais pačiais klientais, tik prie televizijos reklamų, dirbo ir režisierius I.Jonynas. Kur konkrečiai susipažinome, nepamenu, tačiau pirmą kartą susidūrėme tuo laikotarpiu darbo klausimais.
– Ar didelė buvo konkurencija į Vyto vaidmenį?
– Nežinau. Atėjau į bandomąjį filmavimą, nusifilmavau ir pamiršau. Po pusės metų paskambino ir pranešė, kad mane atrinko.
– Kai perskaitėte filmo scenarijų, kokia pirma mintis atėjo į galvą apie Vyto personažą?
– Apsidžiaugiau, kad Vytas nėra toks blogas žmogus, kaip atrodė iš pradžių.
Projekto autoriai yra tokie grandai kaip filosofas Kristupas Sabolius, režisierius I.Jonynas, operatorius Denisas Luščikas, prodiuseris Aurimas Pukevičius ir jo komanda. Šie žmonės pakvietė mane būti jų kūrinio dalimi. Būčiau sutikęs vaidinti kad ir durų rankeną.
– Su aktoriumi D.Kazlausku filme jūs – pagrindinių vaidmenų atlikėjai. Ar lengvai radote bendrą kalbą aikštelėje?
– Iškart. Turint tokio profesionalumo ir pozityvumo mokytoją kaip Dainius galima greitai išmokti ir pačios sunkiausios pasaulyje profesijos.
– Ar sunku buvo filmuotis, ar nenervino, kai reikėjo tą pačią sceną kartoti penkis ar dešimt kartų?
– Nei nervino, nei nenervino. Dalyvauti projekte, išgyventi jo pliusus ir minusus buvo mano pasirinkimas.
Kaip ir bet kokioje kitoje veikloje – ar tai būtų tinklapio kūrimas, ar paskaitos skaitymas, ar kartų varžybos – siekiu aukščiausios kokybės rezultato.
– Kuri filmo scena jums buvo sunkiausia?
– Muštynės bažnyčioje.
– Kaip sureagavote į kritiką, kad jūsų personažas esą trikdė, buvo nenatūralus?
– Neskaitau, ką rašo, tekstą akimis matuoju kvadratiniais centimetrais.
– Mano galva, Vytas – „zekas“, išėjęs į laisvę, joje dar jaučiantis didelę kalėjimo įtampą, tad jam sunku prabilti normalia kalba. Ar versle, kuris greitai žengia į priekį ir konkurentai gali aplenkti, irgi jautėte įtampą?
– O taip. Su partneriais pirmą verslą sukūrėme nuo nulio, kai mums dar nebuvo nė 20 metų. Teko kiekvieną dieną išradinėti įvairių dalykų, efektyviai tobulėti, nes už pamokas versle tenka susimokėti labai brangiai.
Kadangi komandoje dirbo talentingi ir darbštūs žmonės, mums sekėsi. Dar 1999 metais paleidome pirmą lietuvišką internetinę elektroninio pašto paslaugą centras.lt, kuri greitai tapo lankomiausiu Lietuvos tinklapiu, pirmą Lietuvoje virtualių serverių paslaugą.
Kai šiuos verslus pardavėme, gautas lėšas investavome į interneto agentūros kūrimą. Kadangi konkurentai darė pigiai, mes siekėme aukštos kokybės, tad įmonė greitai tapo rinkos lydere. Sugebėjome išlikti šioje pozicijoje 15 metų, išaugti iki 100 darbuotojų, atidaryti biurus užsienyje.
Kai tu – lyderis, visa rinka kovoja prieš tave. Turi tobulėti greičiau negu kiti, dirbti efektyviau, eiti miegoti vėliau, o keltis anksčiau. 20 metų stengiausi savo pavyzdžiu įkvėpti kolektyvą nugalėti kliūtis ir ypač save.
Po darbo „Gauminoje“ 23 kartus persifilmuoti muštynių scenoje bažnyčioje man buvo vienas malonumas.
– O kodėl pardavėte savo verslą, jei įmonė buvo laikoma viena seniausių tos srities bendrovių Lietuvoje?
– Rinkoje „Gaumina“ buvo žinoma kaip talentų kalvė. Į mūsų darbuotojus taikėsi visi. Buvo momentas, kai žmonės vien todėl, kad dirba „Gauminoje“, sulaukdavo bent vieno galvų medžiotojų skambučio per dieną.
Nuo lietuviškų įmonių pavykdavo atsimušti aukštas vertybes propaguojančia įmonės kultūra, kiek aukštesniais už vidurkį atlyginimais.
Vis dėlto kai Lietuvoje buvo atidaryti paslaugų centrai, tokie kaip „Barclays“, ir pradėjo aukščiausio lygio talentus supirkinėti nesiderėdami, supratau, kad kovodamas su jais negalėsiu dirbti pelningai. Pradėjome dairytis pirkėjo.
„Gaumina“ buvo labai geras nuotykis: įvykdėme daugiau kaip 5000 projektų, gavome daugiau kaip 100 tarptautinių apdovanojimų. Maloniausią – „Už išugdytą inovatyvių jaunų Lietuvos įmonių kartą“ – 2013 metais įteikė Žinių ekonomikos forumas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo metu man buvo 36 metai.
Abu projektai – „Nematoma“ ir „Gaumina“ – labai panašūs. Abiem atvejais man pavyko sukurti gerą rezultatą tik todėl, kad stovėjau ant milžinų pečių.
– Bet dabar nieko neveikti labai neįdomu?
– Kaip tik atvirkščiai. Pagaliau turiu laiko seniai pamirštiems pomėgiams, sportui, draugams, o labiausiai džiaugiuosi, kad galiu į valias leisti laiką su penkiamete dukra.
– Gal dabar galvojate apie kokį nors kitą verslą – dar negirdėtą, nežinomą?
– Idėjų ir kvietimų yra įvairių, bet norėčiau, kad už mane kalbėtų darbai.
Dėl formuluotės „nieko neveikti“ patikslinsiu – susimažinau darbų krūvį 98 procentais.
Retkarčiais paskaitau paskaitą, vedu strateginę sesiją, patariu, kaip valdyti inovacijas ar diegti kūrybines kompetencijas kolektyvui.
Būna, paskambina ir dėl tinklapio kūrimo. Žmonės nori aukštesnės kokybės, negu rinka gali pasiūlyti. Retkarčiais imuosi tokių projektų.
Pagrindinis skirtumas tas, kad dabar darbą dirbu su malonumu, kurio negalėdavau sau leisti, kai tekdavo valdyti 100 projektų vienu metu.
– Jei dar sulauksite pasiūlymų filmuotis, sutiksite? O gal „Nematoma“ bus tik gražus jūsų gyvenimo nuotykis?
– Man patinka leisti laiką aukšto kalibro kompanijoje. Svarbiausia – kokybiškas procesas. O jei po visko sukuriamas ilgai išliekantis rezultatas – tuo geriau.
Gavęs pasiūlymą dalyvauti panašaus svorio projekte (nebūtinai filme) rimtai svarstysiu, tačiau į aktorių duomenų bazę nesiregistruosiu.
