Kaunietis B.Balčiūnas dirba miesto centre, bet jam rūpi bitės ir augalai. Vyro dėka buvo išsaugota su legendiniu dainininku Antanu Šabaniausku siejamo gluosnio atžala, kuri žaliuos pagrindinėje Kauno centro – Vienybės aikštėje. Pačioje miesto širdyje ant ten pat esančio verslo centro BLC stogo vyras augina bites ir svečius vaišina jų suneštu medumi.
Garbaus amžiaus kaunietis stebi, kaip atgimsta rekonstruojama Vienybės aikštė, žino jos istoriją ir mano, kad jos virsmas bus neeilinis įvykis, patiksiantis ir žmonėms, ir greta mūsų gyvenantiems gyvūnams. Kaunietis B.Balčiūnas darbuojasi Vienybės aikštėje esančiame verslo centre BLC. Išėjęs pasivaikščioti jis vis pasigrožėdavo čia augusiu gluosniu, bet bėgant metams medis paseno. „2017 metų vasarą prasidėjus aikštės rekonstrukcijai nuėjau prie gluosnio. Tuo metu pro šalį einantys žmonės pradėjo kalbėti: „Štai, Antano Šabaniausko medžio nebeliks.“ Taip susidomėjau šio gluosnio istorija ir nusprendžiau, kad reikia pabandyti jį išsaugoti“, – pasakojo vyras.
B.Balčiūnas išsiaiškino, kad gluosnis buvo pasodintas maždaug prieš 80 metų. Prieš tiek laiko tarpukario Kaune ryškiausiai ir švietė šio dainininko žvaigždė. Tad pagal amžių medis galėjo būti pasodintas paties dainininko ar jo garbei. Pasak A.Šabaniausko giminaičių, jis ypač mylėjo gamtą. Siekdamas pratęsti gluosnio istoriją B.Balčiūnas nusiskynė dešimt jo šakelių ir jas pamerkė į vandenį, kad išleistų šaknis.
Kai sodinukus sukišo į žemę, iš visų prigijo tik vienas. „Labai džiaugiausi stebėdamas, kaip šis nedidelis medelis pradėjo tvirtėti ir augti. Šią savaitę gluosnį pasodinome Vienybės aikštėje. Netoli, Laisvės alėjoje, stovi paminklas kitam legendiniam tarpukario dainininkui Danieliui Dolskiui. A.Šabaniauskas buvo ne mažiau populiarus atlikėjas, bet paminklo jam iki šiol nėra. Manau, kad gyvas žaliuojantis medis bus puikus šio garsaus dainininko įamžinimas“, – džiaugėsi B.Balčiūnas. Vyras viliasi, kad pratęsus gluosnio dinastiją ateities kartos panašiai išsaugos ir dabartinio medelio atžalas bei legendą.
Baigiamoje rekonstruoti aikštėje augs ne tik A.Šabaniauskui skirtas gluosnis. Pavyko išsaugoti ir ąžuolą, kurį dar 1920 metais pasodino kunigas Juozas Tumas Vaižgantas ir Vydūnas. „Ąžuolas buvo pasodintas Lietuvos Steigiamojo Seimo sušaukimo proga“, – pasakojo B.Balčiūnas. Vyrui patinka, kad aikštė taps žaliuojančia oaze. Joje šią savaitę pasodinta 12 kitų didelių medžių – 4 paprastosios pušys ir 8 karpotieji beržai. Medžiai yra 10–15 metų amžiaus ir siekia 6–7 metrus. „Pasodinti tokius medžius – sudėtinga užduotis.
Po aikšte bus automobilių stovėjimo aikštelė, todėl iškasti 2,5 metro gylio duobes medžiams buvo sudėtinga“, – pasakojo BLC pastato ūkiu besirūpinantis B.Balčiūnas. Kaunietis jau stebi, kaip ima prigyti kiti aikštėje pasodinti augalai. Be medžių, čia augs palaipinių sedulų krūmai. Rudenį žali jų lapai tampa sodrios violetinės, bronzinės spalvos. Jiems nukritus lieka žalios šakelės su oranžiniu atspalviu. Todėl šie krūmai puikiai atrodys ir šiltuoju, ir šaltuoju metų laiku. Greta sedulų puikuosis įvairūs kiti žoliniai augalai, žydėsiantys nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Aikštėje yra įrengta augalų laistymo sistema, bet B.Balčiūnas įsitikinęs, kad švelnus žmogaus prisilietimas tik padės jiems vešėti, todėl mielai paglosto augalėlius.
Kaunietis pasakojo, kad domėjosi Vienybės aikštės istorija ir pats stebi jos pokyčius. Aikštės užuomazgos – XIX amžiaus viduryje. Joje veikdavo turgus. Tarpukariu ši erdvė tapo prestižine miestiečių susibūrimo vieta. Sovietmečiu aikštės vaizdas pasikeitė, nes buvo intensyviai įgyvendinamas 1960 metais garsių architektų Vlado Stausko ir Stasio Bartusevičiaus parengtas projektas. Pagrindiniai statybos darbai vyko nuo septintojo dešimtmečio pradžios iki 1975 metų. 1965-aisiais iškilo Pramoninės statybos projektavimo instituto rūmai, 1975-aisiais – Miestų statybos projektavimo instituto pastatas. Aikštė buvo išgrįsta granitu. „Jau prieš 15 metų aikštės danga buvo gerokai susidėvėjusi, bet pinigų šios erdvės atnaujinimo darbams miestas neturėjo“, – prisiminė B.Balčiūnas. Kai SBA nusprendė atnaujinti ir Pramoninės statybos projektavimo instituto pastatą, dabar virstantį verslo centru BLC 2, ėmėsi tvarkyti ir visą aikštę.
Paskelbus tarptautinį aikštės atnaujinimo projektų konkursą jį laimėjo tarptautinė architektūros ir dizaino kompanija „3Deluxe“. Įgyvendinimo projektą kartu su Vokietijos architektais rengė kaunietis architektas Rimantas Giedraitis. B.Balčiūnas didžiuojasi, kad Vienybės aikštės atnaujinimo projektas pernai žiemą jau įvertintas europiniu mastu.
Svarbios miesto erdvės architektūros koncepcija neturėjo lygių prestižiniuose tarptautiniuose Vokietijos dizaino apdovanojimuose, kuriuos rengia Vokietijos parlamento įsteigta Dizaino taryba. „Šiuo metu aikštė baigiama atnaujinti. Darbus planuojama baigti iki lapkričio pabaigos. Ji ir vėl turėtų virsti įvairaus amžiaus bei pomėgių turinčių kauniečių poilsio vieta, tik bus apvilkta moderniu šviesiu rūbu“, – pasakojo B.Balčiūnas. Aikštėje jau baigiama kloti baltą granito dangą, iš skulptūrinio betono suformuotos erdvės pasisėdėjimams, riedutininkų ir dviratininkų pramogoms. Baigiami įrengti ir iš žemės trykšiantys fontanai, upelis. Vietos bus ir koncertams.
Vienybės aikštė ir joje stovintys pastatai skirti ne tik žmonėms. Šią vasarą ant SBA grupės įmonių bei verslo centrų buvo įkurdinta 19 avilių. Jie pastatyti ant „Kauno baldų“ ir „Kauno doko“, „Šilutės baldų“ ir „Germanikos“ pastatų Šilutės rajone. Taip pat ant „Klaipėdos baldų“, „Šatrijos“ stogo Raseiniuose, „Visagino linijos“ bei „Utenos trikotažo“ pastatų. Bites, įkurdintas ant BLC pastato Kauno Vienybės aikštėje, prižiūri B.Balčiūnas.
Vyras kiekvieną dieną žvaliai užlipa ant pastato stogo ir apžiūri du avilius. Stebi, kaip bitės darbuojasi ir ar joms nieko nestinga. „Bites augino mano tėvas, todėl nuo vaikystės žinau, kaip su jomis elgtis, kaip prižiūrėti. Nuostabu, kad šią vasarą iš kiekvieno avilio pavyko išsukti po 20 kilogramų medaus“, – pasakojo B.Balčiūnas. Specialistai šį medų ištyrė ir nustatė, kad jame nėra jokių sunkiųjų metalų ar pesticidų, jis puikiai tinka smaližiams. „80 procentų medaus sunešta iš liepų, kurios auga Laisvės alėjoje ar penkių kilometrų spinduliu nuo jos. Kita dalis medaus – iš darželių gėlių. Matyt, iš Žaliakalnio gyventojų sodelių“, – pasakojo kaunietis. Stebėdamas Vienybės aikštės virsmą kaunietis neabejoja, kad naujos architektūros subtilybės ir pasodinti įvairūs augalai patiks ne tik vėl čia besilankysiantiems žmonėms, bet ir greta mūsų gyvenantiems gyvūnams.
Investuos 40 milijonų eurų:
- Vienybės aikštę Kaune atnaujinanti SBA grupė tam išleis daugiau nei 10 mln. eurų: beveik 5 mln. skirta viršutinės aikštės dalies rekonstrukcijai ir aplinkos tvarkymo darbams, o į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę bus investuota daugiau 5 nei mln. eurų.
- Tai istoriškai didžiausia investicija į centrinės aikštės projektą Lietuvoje. Kauno savivaldybė prisidėjo prie aikštės atnaujinimo nupirkdama jai granito.
- Bendra SBA investicijų suma į aikštę ir greta plėtojamą BLC 2 verslo centrą siekia apie 40 mln. eurų.
