Kaukis su priešu jo paties ginklu. Toks posakis labai tinka pradėti šią sukrečiančią istoriją apie vidutinių nuotolių bėgikę, kuri profesionalės karjerą pradėjo po to, kai ją užklupo vėžys.
Nuo tada sportininkė su juo nuožmiai varžėsi iki paskutinio atodūsio. Ji net nemėgino atsisakyti bėgimo ir tapo viena geriausių Jungtinių Amerikos Valstijų vidutinio nuotolio bėgikių.
Šią jos gyvenimo kovą instagrame stebėjo daugiau nei 96 tūkstančiai sekėjų.
Ji nuolat skelbdavo nuotraukas ir naujausias žinias apie savo sveikatą. Jos dažniausiai buvo su viltimi.
„Tik noriu gyventi savo gyvenimą, neskaičiuodama, kiek man jo liko“, – vis sakydavo ji.
Kelerius metus atletė netgi gyveno manydama, kad liga pasitraukė, kol galiausiai jos sutuoktinis Justinas Grunewaldas socialiniame tinkle pranešė liūdną žinią, jog jo žmona, jo geriausia draugė, įkvėpėja, herojė iškeliavo anapilin ir niekas nesugebės užpildyti likusios tuštumos.
Užčiupė guzelį
G.Grunewald studijavo ir treniravosi Minesotos universitete, kai 2009 metų pavasarį paaiškėjo, kad serga retos formos seilių liaukų vėžiu.
Po kairiąja ausimi moteris netyčia užčiuopė nedidelį guzelį. Iš pradžių jo nesureikšmino, manė – pranyks.
Tačiau guzelis nemažėjo mėnesius. Todėl ji nusprendė kreiptis į medikus vildamasi, kad nebus nieko rimta ir galės netrukus siekti rezultatų bėgimo takelyje.
„Stovėjau viešbučio vestibiulyje Tempi, Arizonoje, kur kitą dieną turėjau varžytis 1500 metrų bėgimo rungtyje.
Netikėtai suskambo telefonas. Skambino gydytojas ir pasakė, jog sergu vėžiu.
Ėmiau save guosti, kad viskas bus gerai. Aš galiu! Ir dalyvavau varžybose jau galvodama, kad jos gali būti paskutinės prieš ilgą gydymosi laikotarpį.
Norėjau būti stipri dėl mane supančių žmonių, bet jaučiausi labai išsigandusi“, – apie ligos pradžią pasakojo G.Grunewald.
Nepaisant šios žinios, kitą dieną ji 1500 metrų trasą įveikė pagerindama universiteto rekordą ir užėmė antrąją vietą JAV studentų (NCAA) lengvosios atletikos čempionate.
Po tokios pergalės ji tapo bėgimo batelius gaminančios kompanijos „Brooks“ atstove ir ėmė treniruotis trenerio Denniso Barkerio (62 m.) komandoje.
Tačiau tų metų vasarą kaip tik ir prasidėjo sekinantis ligos gydymas. Iš pradžių G.Grunewald teko iškęsti radiacijos terapiją. Bet kitų metų spalį sportininkę pasiekė dar vien tragiška žinia – jai buvo diagnozuotas skydliaukės vėžys. Šįsyk prireikė operacijos.
Pritrūko akimirkos
Nepaisydama to mažiau nei po metų bėgikė grįžo į trasą. 2011-aisiais po vieno iš radioterapijos etapų ji mėgino pakliūti į 2012 metų Londono olimpines žaidynes ir dalyvavo 1500 metrų bėgimo atrankoje.
Iki sėkmės pritrūko akimirkos – Gabriele liko ketvirta.
2013 metais ji pasiekė asmeninį rekordą – 1500 metrų įveikė per 4 min. 1,48 sek., o 2014-aisiais laimėjo 3000 metrų JAV pirmenybes uždarosiose patalpose.
Sportininkė vylėsi, kad liga jau įveikta ir nebesugrįš, tad visas jėgas skyrė treniruotėms.
Užsispyrusios atletės gyvenime šalia ligos bei bėgimo prasidėjo ir graži meilės istorija. Amerikietis medicinos studentas Justinas taip pat treniravosi pas tą patį trenerį.
„Jis buvo atsidavęs Gabriele treniruotėms, o ji pasitikėjo, kad Justinas jos bėgimo laiką visada apskaičiuos teisingai. Jie buvo puikūs treniruočių partneriai“, – apie bėgikų porą pasakojo jų treneris D.Barkeris.
Viskas prasidėjo nuo trumpų pokalbių šalia bėgimo takelio, vėliau jie virto ilgesniais pašnekesiais einant kartu į automobilių stovėjimo aikštelę, kol galiausiai 2013 metais poros santykius vainikavo vestuvės.
„Buvau lengvai pakvaišusi ir nuolat jam kartojau, kad nenoriu, jog jis liktų su manimi vien dėl mano liūdnos ligos“, – yra kalbėjusi G.Grunewald.
Dvi vėžio formas įveikusi bėgikė toliau tęsė treniruotes ir 2016 metų liepą mėgino patekti į Rio de Žaneire vykusią olimpiadą 1500 ir 5000 metrų bėgimo rungtyse. Tačiau sportininkei nepavyko.
„Jau nuo pavasario stebėjau jos veidą treniruotėse. Jai nebebuvo lengva bėgioti, veide atsispindėjo sunkus darbas“, – sakė atletės treneris.
Vėžys kirto trečią kartą
Ir netrukus paaiškėjo kodėl. Kai visas pasaulis 2016 metų rugpjūtį stebėjo olimpiadą, bėgikę G.Grunewald pribloškė tragiška žinia. Vėžys kirto trečią kartą, šįkart – kepenų.
Skubiai buvo atlikta operacija, pašalinta pusė kepenų su beveik dviejų kilogramų augliu. Ant pilvo liko didelis randas.
Kai tik jis sugijo, o G.Grunewald galėjo laisvai kvėpuoti, ji grįžo į bėgimo takelį ir ėmė didinti treniruočių krūvį.
„Mano randai moko mane priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, ir jį branginti“, – po operacijos sakė Gabriele.
2017 metų kovą skenogramos rezultatai parodė, kad bėgikės kepenyse atsirado keletas mažų augliukų. Iš pradžių buvo atlikta kepenų biopsija.
Reikėjo nedelsiant griebtis gydymo, tai reiškė, kad vasarą reikės derinti chemoterapiją su treniruotėmis ir varžybomis.
Pavyzdžiui, kai kurios savaitės atrodydavo taip: antradienį 6 valandas trunkanti chemoterapija, o šeštadienį – varžybos, prieš kurias dar reikia pasitreniruoti.
Net ir tokiomis aplinkybėmis dalyvauti varžybose ji, žinoma, planuodavo, bet nuspręsdavo prieš pat jas.
Bėgikės sutuoktinis Justinas yra gydytojas. Jis vykdavo kartu ir įvertinęs žmonos būseną patardavo, ar ji tikrai pajėgi varžytis.
Savo vyru sportininkė pasitikėjo ir kvailysčių nekrėsdavo.
„Kai paaiškėjo, kad mano kepenyse vis dar tūno vėžys ir man vėl reikės gydytis, jaučiausi nusivylusi. Nes jau buvau save įtikinusi, kad galbūt jau nebeturiu vėžio.
Dabar galvoju taip: kiekvienas onkologine liga sergantis žmogus turėtų tikėtis geriausio laikotarpio tarp skenogramų“, – kalbėjo ilgus metus su vėžiu kovojusi bėgikė.
Svajojo apie olimpiadą
Pernai bėgikė dar svajojo dalyvauti atrankoje į 2020-ųjų Tokijo olimpiadą ir vadovautis sportine drausme, o ne vėžio taisyklėmis.
„Visą gydymą aš vis priimdavau sprendimą treniruotis ir bėgti, kai kūnas man leidžia.
Ne visada šis sprendimas buvo lengvas, bet visuomet – pats teisingiausias.
Būti drąsiai man reiškia neatsisakyti to, dėl ko jaučiuosi gyva“, – įkvepiančiais žodžiais G.Grunewald drąsino kitus vėžiu sergančius ir jį išsigydžiusius žmones.
Socialiniuose tinkluose jos skelbiamas žinutes nuolat lydėjo šūkis: „Drąsi kaip Gabė“ (angl. „Brave Like Gabe“). Veikia ir tokio pat pavadinimo jos fondas, kurį ji pati įkūrė norėdama paremti retų vėžio formų tyrimus ir paskatinti žmones, kurie kovoja su šia liga.
Vis dėlto 2018 metais jos būklė pamažu ėmė blogėti. Praėjusių metų pavasarį savo instagramo paskyroje bėgikė dalijosi vis dar įkvepiančiais, tačiau vis liūdnesniais žodžiais.
„Tai yra ketvirtos stadijos vėžys. Jis yra jaunų žmonių vėžys. Tai yra retas vėžys. Jis neišgydomas. Tai yra 31 metų moteris, kuri įsitikinusi, kad niekada negalės susilaukti vaikų.
Ji yra žmona mediko, kuris svajoja padaryti daugiau, bet negali. Ji yra elitinė atletė, kuri negali daryti daugiau dėl negailestingos ligos. Ši moteris daro viską, kad protarpiais gyventų, tuo metu, kai slenka į bedugnę ir balansuoja tarp vilties ir realybės“, – rašė G.Grunewald.
G.Grunewald mirė šių metų birželio 11-ąją būdama 32-ejų. Dieną prieš tai, kai sportininkė jau buvo be sąmonės, ją paskutinį kartą aplankė treneris D.Barkeris ir laikydamas ranką su ja atsisveikino.
„Aš, kaip treneris, visuomet noriu matyti, kaip mano auklėtiniai apdovanojami už sunkų darbą, kurį jie įdeda treniruodamiesi.
Keletą kartų Gabriele buvo apdovanojama, tačiau daugybę kartų – ne.
Ir ji dėl to nekalta. Tai – vėžio kaltė. Bėgimo takelis nebuvo jai palankus“, – liūdnai G.Grunewald istoriją apibendrino beveik dešimt metų iki pat sportininkės mirties ją treniravęs D.Barkeris.
Parengė Vykintė Budrytė
