Nepaisanti aplinkinių nuomonės pora kartu jau 9 metus. Susipažino per draugus 2010 m. gegužės 11 d., tą pačią dieną po trejų metų ir susituokė. Susidraugavo labai greitai: jau po dviejų dienų nuo pažinties pradžios Nerijus iš Kauno atvyko į svečius pas Tomą į Vilnių. Nuo tada jie kartu ir teigia esantys vienas kitam geriausi draugai, mokytojai ir motyvuotojai.
Kuo jie vienas kitą iš karto taip sužavėjo? „Negaliu pasakyti, kuo, bet širdis jo nepaleido – kaip įkrito su visais batais, taip ir pasiliko“, – sakė Toma. O Nerijus buvo konkretesnis: „Labiausiai ji mane sužavėjo tuo, kad kai susitikome pirmą kartą, ji manimi iš karto pasirūpino. Pamatė, kad mano jau striukė jau ilgą laiką nešiota, paėmė ir susiuvo ją prie mano akių. Nuo tada supratau, kad ji tikrai kažkuo įdomi.“
Pačiai Tomai Nerijaus negalia visai neužkliuvo, tačiau kai kurie jos artimieji jų draugyste nebuvo patenkinti. „Teko su jais pakovoti, kol suprato, kad aš liksiu su juo. Man jis yra tobula asmenybė, kurią gerbiu ir myliu. Aš esu iš tų žmonių, kurie daro savo, kad ir ką kiti sako. Taip ir dariau, pasilikau su tuo, su kuo mano širdžiai gera ir ramu būti“, – sakė moteris.
O Nerijus nuo vaikystės buvo nusiteikęs, kad kada nors sutiks sveiką merginą, su kuria sukurs šeimą. „Visada galvojau, kad nors aš ir turiu negalią, savo išrinktajai galėsiu padėti kažkaip kitaip, o ji man padės fiziškai. Taip ir nutiko. Kai susipažinome su Toma, negalvojau apie tai, ar ji norės būti mano širdies drauge. Tiesiog mes bendravome, kol supratome, kad vis dėlto tinkame vienas kitam“, – sakė Nerijus.
Daug pagalbos jam nereikia – stengiasi daryti viską pats, šiais laikais yra daug darbą palengvinančių įrankių. Savo rankomis net remontuoja namų vietuvę. „Tik vieno dalyko niekaip neišmoksiu – užsirišti batraiščių. Bet gelbsti lipnios juostelės ant jų, tad tarsi išeina, kad pats galiu padaryti viską“, – nusijuokė Nerijus.
Vyrukas darbo nebijo, yra kompiuterių meistras. Studijų metais jam pirmą kartą teko išardyti stacionarų kompiuterį, ir nuo tada viskas prasidėjo – pamatė, kad jam kompiuterius taisyti patinka labiau negu jais naudotis. Kiekvieną kartą, kai gauna vis kitokį sugedusį kompiuterį, pasijunta susidūręs su iššūkiu ir apima azartas, galvojant, ką ras jo viduje. Tik kai jo paprašo pataisyti telefoną ar planšetinį kompiuterį, apgailestaudamas atsisako imtis darbo, nes tokiame nedideliame įrenginyje baisu kažką sugadinti.
Priekaištai dėl mitybos
Toma šiuo metu rūpinasi vaikais, kurių jauniausiam – 1 m. 3 mėn. Vyresniam sūnui – ketveri, o dukrytei – šešeri metukai.
Trijų vaikų mama nuo mažens labai mėgo siūti, baigė siuvimo technologijų specialybę Vilniaus kolegijoje. Po to siuvo drabužius pagal užsakymus Kaune, Nerijaus bute. Deja, dėl bėdų su ranka jai teko savo mylimos veiklos atsisakyti.
Tuomet ryžosi imtis kitos mėgstamos veiklos ir pradėjo rašyti tinklaraštį https://veganpipiras.lt/, kur pateikia savo sukurtus veganiškų patiekalų receptus. Feisbuke turi jau 19 000 sekėjų. Kol kas iš šios veiklos uždirba nedaug, bet tikisi, kad laikui bėgant situacija keisis į gerąją pusę. Taip pat Toma internetu prekiauja kokoso dubenėliais ir kartu su Nerijumi moko žmones sveikos gyvensenos.
Visi penki šeimos nariai maitinasi veganiškai – yra atsisakę ne tik mėsos, bet ir pieno produktų, kiaušinių. Toma pasakojo: „Aš negalėjau žiūrėti į vyresnėlio veido bėrimus, tai ir nusprendžiau, kad valgysim kitaip. Tai buvo šaunus sprendimas, nes viskas jam susitvarkė! Taip pat pagerėjo ir mano bei vyro sveikata, todėl šia mityba džiaugiamės jau 3,5 m.“
Tiesa, važiuojant pas kažką į svečius turi pasirūpinti maistu iš anksto ar jo patys pasigaminti svečiuose. Jie nuolat sulaukia priekaištų, kad vaikus maitina netinkamai, bet nekreipia į tai dėmesio, mat visi jaučiasi gerai ir yra sveiki. „Labiausiai mūsų mityba piktinasi tie, kurie nėra sveiki, geria vienokius ar kitokius vaistus ir įsivaizduoja, kad su jais viskas gerai“, – pastebėjo Toma.
Perka tik tai, ko tikrai reikia
Šeimai artimos ekologiškos gyvensenos idėjos. Jie apsipirkdami naudoja daugkartinius maišelius, rūšiuoja šiukšles, dažnai renkasi viešąjį transportą (na, prisideda ir tai, kad penkiese netelpa į keturvietį automobilį). Namuose turi tiek daiktų, kiek reikia. Nesivaiko madų ir drabužius nešioja tol, kol jie geri, o naują perka tik tada, kai tikrai reikia.
Visiems trims vaikams puikiai tarnavo tas pats vežimėlis. Taip pat ir su drabužiais – jiems negėda, kad drabužius nešiojo vienas vaikas, o dabar tuos pačius nešioja kitas. Juk jei rūbai geri, kam mesti ir veltui leisti pinigus.
Eidami į parduotuvę stengiasi visada turėti daugkartinių maišelių tam, kad namo neneštų plastiko. Maisto produktus dažnai perka dideliais kiekiais kartotinėse dėžėse. O pirkdami iš ūkininkų deda į savo maišelius.
Tikslingai nevartoja pigių daiktų, stengiasi įsigyti kokybiškas prekes, kad nebūtų kaip patarlėje „Šykštus moka du kartus“.
Vaikystė be saldainių
Trys vaikai auga be saldainių, tačiau mama jiems pagamina saldžių rutuliukų ar naminį šokoladą, kad pasmaližiautų.
Dukra mielai žaidžia su iš mamos vaikystės likusiomis lėlėmis Barbėmis, kurioms jau per 30 m.
Žaislų skaičių nedideliuose namuose tėvai stengiasi riboti, išskyrus pasakų ir spalvinimo knygeles. Visų vaikų mylimiausi žaislai yra „Lego“ arba „Plus Plus“ konstruktoriai, iš kurių pasigamina, ką panorėję. Jeigu namie atsiranda naujas žaislas, tai vieną seną žaislą perleidžia kitiems vaikams ar tiesiog išmeta.
„Mes vyru manome, kad per daug žaislų kenkia vaikams, nes jie nebežino, su kuo žaisti, ir turi mažiau fantazijos. Mes asmeniškai neperkame žaislų net per gimtadienį, nes manome, kad didžiausia dovana yra švęsti tą dieną su visa šeima namuose, surengus vaikų piešinių parodą, prie vaišių stalo, ant kurio – jubiliato pagamintas tortas. Tokios akimirkos mums yra labai svarbios“, – sakė trijų vaikų mama.
