Jogos mokytoja M.Jašinskytė vasarą skiria ne poilsiui nuo įprastinio darbo, o žinioms, patirčiai kaupti. Tad į Amsterdamą, o po to į Tyros (Santorino) salą bei Delfų miestą Graikijoje lietuvė vyko į jogos mokymus.
„Nors daugelis sako, kad kai mokaisi, nepailsi, aš pailsiu. Man studijos – investicija į save, naujų žinių pritaikymas. Patirtis visada būna įspūdinga, nes kai žinai, pas kokį mokytoją nori vykti, mokymai viršija lūkesčius“, – įsitikino M.Jašinskytė.
Milana savaitę lankėsi Amsterdame kartu su gyvenimo draugu televizijos žurnalistu Mindaugu Rainiu (32 m.), taip pat praktikuojančiu jogą.
Pratybos vyko netikėtoje lietuviams vietoje – bažnyčioje. Tai jogos asanoms ir meditacijai sukūrė išskirtinę atmosferą – dvasingumo ir šventumo.
Kai baigiantis jogos pratyboms mokiniai atsiguldavo ant nugaros, išsitiesdavo, užsimerkdavo ir keletą minučių ilsindavo kūną, Milana neištverdavo – atsimerkdavo ir grožėdavosi bažnyčios skliautais, paveikslais.
Grįžusi į Vilnių M.Jašinskytė taip pat mėgino įsiprašyti į bažnyčias vesti jogos pratybų, tačiau nebuvo suprasta.
„Pabučiavau ne vienos bažnyčios duris“, – patikino jogos mokytoja, negavusi dvasininkų sutikimo maldos namuose rengti jogos pratybų.
Tačiau ne tik Nyderlanduose, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose jogos mėgėjai mankštinasi ir medituoja bažnyčiose, į kurias daugelis ateina tik pasimelsti. Bet entuziastų užsiimti joga po bažnyčių skliautais daugėja, tai tampa nauja mada.
„Man patiko, kad Amsterdame bažnyčios įsileidžia jogos mokytojus. Suprantu, kad tai šventos vietos, bet jogai nedaro nieko tokio, kas prieštarautų tikėjimui.
Mes gerbiame tas vietas, ateiname su gražiausiais ketinimais. Aš tikiu, kad jogai tik sustiprina gerą bažnyčios atmosferą“, – įsitikinusi pašnekovė.
Jogos stovykla Graikijoje buvo surengta daug įprastesnėje vietoje – lauko terasoje.
Jogos mokytojai galėjo grožėtis, kaip Tyros saloje anksti rytą iš Egėjo jūros kyla saulė, o vakare ji leidžiasi, kaip pateka mėnulis, nes pratybos vykdavo panašiu paros metu.
Mankšta rytą trukdavo 3 valandas, o vakare – 3–4 valandas. Tad dieną jogos mokytojai turėdavo nemažai laisvo laiko ir jį skyrė poilsiui. Milana kartais norėdavo pamiegoti, nes kelios valandos pratybų – nemenkas fizinis krūvis.
„Pavargdavau fiziškai, bet tai buvo malonus nuovargis. Taip pat pavargdavau ir nuo meditacijų, žinių srauto, bet tuo metu ilsėjausi nuo kasdienių buitinių rūpesčių“, – pasakojo moteris.
Tyra – turistų iš viso pasaulio mėgstama Graikijos sala. Tačiau į jogos stovyklą dviem savaitėms atvykę jogos mokytojai kasdien beveik po septynias valandas paskirdavo asanoms ir meditacijai, tad pasinerti į graikiškų pramogų sūkurį nebuvo kada.
Tyros sala jogos mokymams buvo pasirinkta neatsitiktinai – pasirodo, ši vieta skleidžia stiprią energiją iš savo gelmių. Tai nenustebino M.Jašinskytės, nes Tyra – vulkaninės kilmės sala.
Vaikščiodamas ja gali justi kietą pagrindą po kojomis. Juk eini kaldera – plačia stačiašlaite dauba ugnikalnio viršūnėje.
„Delfai – vieta, kur atostogauti tikriausiai nevykčiau, bet jų istorija įspūdinga. Šis Graikijos miestas – viena iš pasaulyje retų vietovių, kurioje cirkuliuoja stipri energetika ir palanku medituoti“, – paaiškino jogos mokytoja.
Koks skirtumas – mankštintis bažnyčioje ar po kaitria Graikijos saule?
„Didžiulis skirtumas. Aplinka ir klimato sąlygos turi nemažai reikšmės. Amsterdame išėjęs iš ramybės oazės – bažnyčios – patenki į miesto šurmulį ir į jį įsilieji, o kai pratybos vyko atokesnėje vietoje, Graikijos saloje, visai kitaip jaučiausi, patyriau daugiau dvasinės harmonijos“, – pasakojo M.Jašinskytė.
Nors anksčiau Milana keliaudavo į jogos mokymus ne Europoje, o dažniausiai Azijoje ar Amerikoje, šios vasaros maršrutai jai tapo maloniu atradimu.
Ji vadovavosi taisykle, kad kur keliauja jogos mokytojas – ten ir ji. Todėl maršrutai būdavo įvairiausi, nors iš esmės Milanai rūpėdavo, kad mokymų datos jai tiktų, o vieta būdavo nesvarbi.
„Man norėdavosi keliauti kur nors toliau nuo Lietuvos, bet šįkart labai džiaugiausi lankydamasi Graikijoje. Ne tik mokymai buvo vertingi, bet ir pati šalis pakerėjo grožiu.
Matyt, atėjo laikas, kai panorau susipažinti su senovės Graikijos istorija, paveldu, kultūra ir autentiškumu. Nors esu apkeliavusi aštuoniasdešimt pasaulio šalių, turėjau pripažinti, kad Tyra – viena įspūdingiausių vietų, kurias mačiau“, – neslėpė M.Jašinskytė.
Jogos mokytoja įsitikino, kad Tyros nebūtų galima lyginti su Maču Pikču – inkų tvirtovės griuvėsiais Peru, bet ši Graikijos sala turi išskirtinumą, tarsi savo parašą. Jos niekuomet nesupainiosi su kuo nors kitu.
„Tyra – kaip saldainis“, – salą apibūdino Milana, viešėjusi tradicinių baltų namų miestelyje. Tokie vaizdai dažniausiai puošia salą reklamuojančius atvirukus.
M.Jašinskytę sužavėjo ir graikiška virtuvė, puikus aptarnavimas restoranuose. O patiekalų kainos – tokios pat kaip Vilniuje, tad svetur išlaidos maistui nesiskiria.
Be to, jogos mokytoja neišlaidavo suvenyrams. Ji niekada iš kelionių namo neveža lauktuvių.
„Neapsikraunu daiktais. Jau praėjo tas laikas, kai norisi viską susipirkti, užversti namus. Neslėpsiu, kartais nusiperku nebent autentišką papuošalą, turintį kultūrinį išskirtinumą. Bet gausiai apsipirkti nemėgstu“, – prisipažino moteris.
Milana vadovaujasi nuostata, kad geriau turėti mažiau. Jos namuose nebeliko menkaverčių ir nereikalingų daiktų.
„Daiktas, kuris patenka į namus, turi turėti prasmę, vertę ir pateikti atsakymą, kodėl aš jį turiu“, – tvirtino Milana.
Ne daiktams, o jogos studijoms ji skiria daugiausia pinigų ir laiko. Jogos mokytoja pastebėjo, kad pratybos užsienyje jai suteikia ne vien žinių, patirties, bet ir ją pačią pakeičia.
Ji grįžta tapusi visai kitu žmogumi – turi įkvėpimo, nori dalytis patirtimi.
„Jeigu neleisčiau sau nerti į platesnius vandenis, taptų labai sudėtinga savo šalyje daug dirbti ir justi polėkį.
Užsisukus rutinoje galima pamesti tikslus, atbukti. Kai iškeliauju pas mokytojus, susitinku su bendraminčiais iš viso pasaulio, tuomet įkvepiu naujo vėjo, atrandu idėjų.
Aplinkos pakeitimas ir bendravimas su tos pačios veiklos atstovais iš įvairių šalių padeda pajusti planetos pulsą. Po tokių atostogų mano protas įsileidžia daugiau kūrybinės energijos, kuria galiu dalytis su kitais“, – patikino M.Jašinskytė.
Rugpjūčio mėnesį Milana su širdies draugu Mindaugu savaitę vieši Izraelyje.
Į Tel Avivą pora vyko ne dėl jogos studijų, o ilsėtis – mėgautis paplūdimio malonumais, gardžiu maistu, gėrėtis egzotiška Vidurinių Rytų kultūra.
