Su visų mėgtu aktoriumi atsisveikinti bus galima trečiadienį Vilniuje, laidotuvių namuose „Nutrūkusi styga“, nuo 15 val. Ketvirtadienį atsisveikinimas nuo 10 val., urna išnešama 14 val., laidojamas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
lrytas.lt dalijasi 2014 metų interviu su aktoriumi. Pokalbis vyko iškart po to, kai R.Karvelis neteko savo vienturčio sūnaus.
2014 metų sausį vienturčio sūnaus dailininko Naglio Karvelio (52 m.) netekęs garsus teatro ir kino aktorius Rimgaudas Karvelis pasijuto labai vienišas. Su sūnumi tėvas bendravo lyg su draugu, kuris buvo jo paguoda. Daugiau nei prieš tris dešimtmečius su sūnaus motina Aldona išsiskyręs R.Karvelis kitos šeimos taip ir nesukūrė. Aktorius tikino gyvenąs lyg vienuolis, kurį nuo vienatvės prablaško vos keli vaidmenys teatruose.
2014 m. sausio 19-ąją lauke spigino šaltis, bolavo sniegas.
R.Karvelis tą dieną nuo pat ryto buvo susikaupęs, nes vakare ruošėsi vaidinti komedijoje „Paskendusi vasara“.
Pirmą valandą dienos R.Karvelio susikaupimą sudrumstė netikėtas vieno pažįstamo dailininko skambutis. Aktorius sunerimo išgirdęs jo žodžius: „Nežinau, bijau ką nors sakyti.“
Šeimininkas paragino pašnekovą kuo greičiau pasakyti tai, dėl ko jis paskambino. Menininkas ištarė: „Nutiko baisi nelaimė – Naglį užmušė.“
„Jėzus Marija!“ – išgirdęs apie paryčiais viename bute rastą nužudytą sūnų už galvos susigriebė R.Karvelis. Bet aktoriaus nepaliko mintis, kad po penkių valandų turės eiti į sceną.
Baisų sukrėtimą patyręs legendinis komiškų vaidmenų kūrėjas R.Karvelis išgėrė raminamųjų vaistų ir išvyko į teatrą. Aktorius nenorėjo sėdėti namie, manė, kad būdamas vienas tik dar labiau sielvartaus ir graušis. O teatre jam esą bus lengviau, nes atsidurs tarp savo draugų.
„Negalėjau atšaukti spektaklio, nes būtų buvę nepatogu prieš žiūrovus. Juk buvo išpirkti visi bilietai. Išgėrus vaistų nurimo nervai, susireguliavo kraujospūdis ir neišsidaviau žiūrovams, kad ką tik netekau sūnaus.
Gal spektaklio pabaigoje jie ir pajuto mano liūdesį, nes pagal scenarijų lyg tyčia scenoje miršta mano draugas. O aš ištariu žodžius: „Dabar jau mano eilė po jo.“ Visi susigraudinome“, – „Lietuvos rytas“ priedui „Gyvenimo būdas“ 2014 m. pasakojo aktorius Vienišam aktoriui R.Karveliui paguoda liko tik nužudyto sūnaus paveikslas.
Nepaisant to, kad neteko vienturčio sūnaus, jis vis tiek žengė į Lietuvos Nacionalinio dramos teatro sceną ir tris valandas vaidino komišką vaidmenį. Tik po to paniro į gedulą.
„Aktoriaus duona tokia. Į sceną išeini – išsiblaškai, o kai niekas nemato – verki. Vienam irgi labai liūdna“, – sakė R.Karvelis.
Režisierius, buvęs Seimo narys Julius Dautartas pasakojo, kad buvo pasirengęs pats vaidinti Degutinio Lapeikos vaidmenį, nes visi bilietai buvo parduoti. Tačiau valandą iki spektaklio pasirodęs R.Karvelis pasakė, kad jis yra aktorius ir vaidinti yra jo pareiga.
„Mūsų tokia profesija. Kai jauniausias brolis mirė – aš vaidinau Kaune, nes negalėjo spektaklio nuimti. Po to tėvukas mirė – negalėjau kažkokių koncertų nutraukti. Aktoriai išsiduoti negali. Išeini į užkulisį – labai liūdna, į sceną išeini. Žiūrėkite: anšlagas, pilna žmonių.
„Esu užsigrūdinęs. Visko mano gyvenime buvo“, – sakė R.Karvelis.
„Tai – mohikanų karta! Mes visi buvome pritrenkti. Šiais laikais spektakliai nuimami dėl kur kas mažesnių priežasčių“, – kartojo pasimetęs režisierius J.Dautartas interviu „Lietuvos rytui 2014 m. Apie sūnaus nužudymą sužinojęs aktorius R.Karvelis vis tiek žengė į sceną. Jo manymu, tai – didžiausio aktoriaus pasiaukojimo pavyzdys.
Degutinis Lapeika – spalvingas personažas, jį vaidinti prieš 14 metų R.Karvelis buvo pakviestas kaip vienas geriausių Lietuvos komikų.
Režisierius pasakojo, kad sausakimša žiūrovų salė tą vakarą nė neįtarė apie aktorių ištikusią tragediją. Daugiau kaip tris valandas savo replikomis jis juokino salę.
„Sekantis būsiu aš“, – spektaklio finale ištarė pjesės žodžius R.Karvelis, kai kaimo bendruomenė susirinko į vieno iš veikėjų laidotuves. Šiais žodžiais spektaklis pasibaigė.
„Šis vakaras mane privertė susimąstyti, kas yra teatras ir mūsų profesijos etika. Bet kokiu atveju, aktoriaus profesija kur kas sudėtingesnė, nei režisieriaus“, – sakė J.Dautartas.
J.Dautarto biografijoje prieš tai irgi yra buvę tokių pavydžių. Jo spektaklyje „Senojo gluosnio pasaka“ Panevėžio teatre aktorius Albinas Keleris vaidino praradęs dukterį.
Grįžus namo po spektaklio R.Karveliui iš galvos neišėjo liūdnos mintys apie sūnaus mirtimi pasibaigusį konfliktą.
Sužinojęs, kad N.Karvelio nužudymu įtariamas buvęs jo bičiulis kino režisierius 55 metų Algimantas Maceina, R.Karvelis sunkiai tuo galėjo patikėti.
Įtariamasis režisierius peiliu smogė N.Karveliui į koją ir greičiausiai perkirto arteriją. N.Karvelio kūnas buvo rastas ankstyvą sekmadienį – 4 valandą 37 minutės. Pareigūnai nustatė, kad jau nebegyvo dailininko kojoje yra pjautinių ir durtinių žaizdų.
Įtariamasis A.Maceina buvo suimtas. Jo kraujyje rasta 2,6 promilės alkoholio. Tai sunkus girtumo laipsnis.
„Ką po tokio žiauraus poelgio išsiblaivęs galėtų jausti A.Maceina?“ – retoriškai klausė nužudytojo tėvas, kai jo namuose kitą dieną apsilankė vienturtis N.Karvelio sūnus 32 metų Laurynas.
„Jį turėjo ištikti šokas“, – R.Karveliui nedvejodamas atsakė virėju restorane dirbantis Laurynas.
* * *
Aktorius gerai pažinojo sūnaus nužudymu įtariamą A.Maceiną: „Režisierius visąlaik būdavo ramus, kuklus, tačiau išgėręs pasišiaušdavo. Prisimenu, po mūsų premjeros viename vakarėlyje jis ėmė šakotis: daužyti stalą, rodyti špygas. Aš visus fotografavau, jis irgi pateko į mano nuotraukas kaip išsišokėlis. Gėrimas – jo nelaimė.“
R.Karvelio anūkas buvo girdėjęs, kad draugai A.Maceiną vadino Kaukoliniu. „Jis agresyvios išvaizdos, bet ramaus būdo“, – apie plikai galvą nusiskutusį ir dažniausiai odinę striukę vilkintį režisierių pasakojo Laurynas.
Garsus aktorius svarstė, kad A.Maceina peilio galėjo stvertis išprovokuotas ne pykčio, o girtumo: „Jam nuo alkoholio susimaišė protas. Jie juk buvo draugai, jis nesiekė keršto.
Girtas A.Maceina galėjo ir pajuokauti, pagąsdinti.“
Atsekti mirtimi pasibaigusio konflikto detales R.Karveliui šiuo metu ne taip ir svarbu, juk vienturčio niekas neprikels iš mirusiųjų.
„Laidotuvės – daugybė rūpesčių. Gal pyktis A.Maceinai atsiras vėliau?“ – savęs klausė R.Karvelis. Jis sūnaus nužudymu įtariamą režisierių iki tol laikė talentingu kino kūrėju.
Sūnaus netekęs tėvas neabejoja, kad jeigu vakarėlyje nebūtų buvę padauginta alkoholio, baisi tragedija nebūtų įvykusi.
„Su A.Maceina mano sūnus buvo seniai pažįstamas. Jie dirbo Lietuvos kino studijoje. Tačiau sūnus nėra kūręs dekoracijų jo filmams. Kai buvo uždaryta Lietuvos kino studija, menininkai neteko darbo. Bet jie liko draugai, kartu meškeriodavo.
Naglis retkarčiais išgerdavo, tačiau daugiadienių nebūdavo. Ir jo charakteris nebuvo aršus. Sūnus buvo draugiškas, turėjo humoro jausmą“, – pasakojo R.Karvelis.
* * *
Dailininkas N.Karvelis – ramus, ne karjeristas. Taip savo buvusį vienturtį sūnų apibūdino sielvartaujantis tėvas.
„Mene reikia kovoti už save. Jis nekovojo. Už Naglį kovojo kiti – draugai, kai jam sukako penkiasdešimt metų, surengė pirmąją jo personalinę parodą. Tačiau jis sėkmingai pardavinėjo savo paveikslus – pirkėjų niekada netrūko.
Naujausius jo darbus kaipmat išgraibstydavo kolekcininkai“, – pasakojo R.Karvelis, savo bute turintis tik vieną originalų sūnaus darbą.
Šiame kūrinyje pavaizduota moteris su vazonu rankose ir šakes iškėlęs vyras tarsi atspindi paties kūrėjo seniai išgyventas skyrybas su žmona Jolita, dirbančia saugos tarnyboje.
Tėvui atrodė, kad sūnus gerai sutardavo su žmona. Bet jis norėjo visą laiką skirti menui, o žmona – sukti į verslą. Išsiskyrus interesams, sujudėjo šeimos pamatai. Jųdviejų santuoka ištvėrė 16 metų.
„Nežinau, kaip Naglis pavadino tą paveikslą. Sakyčiau, nupaišė savo tragediją: žmona, skyrybos, visi daiktai lekia per langus. Tas darbas – lyg ir jo nužudymo pranašas. Neduok Dieve, tokio siaubingo atitikimo“, – po sūnaus mirties jo kūrinyje daugiau dramatiškų nuojautų įžvelgė R.Karvelis.
Tas paveikslas kabo R.Karvelio namų svetainėje, kurios sienos nukabinėtos ir paties aktoriaus darytomis nuotraukomis. Jose įamžinta sūnaus vaikystė ir jaunystė, jo vedybos, vienintelis anūkas Laurynas ir pats namų šeimininkas.
Trys garsios šeimos vyrai iki pražūtingojo sekmadienio buvo tvirtai susieti tarsi grandine: „Mudu su Nagliu buvome draugai. Nei aš – tėvas, nei jis – sūnus. Laurynas su savo tėvu lygiai taip pat buvo draugai.“
Tačiau šiame garsios šeimos paveiksle moters vaidmuo – epizodiškas.
R.Karvelis su vienuolika metų jaunesne žmona buvusia teatro grimuotoja Aldona išsiskyrė po 18 santuokos metų.
Aktoriaus R.Karvelio šeimos griūtį netrukus vainikavo dvejos vestuvės: vedė aštuoniolikos metų sulaukęs sūnus, antrąkart ištekėjo buvusi Rimgaudo žmona.
„Visus apženijau ir pats išėjau į laisvę. Aldona gavo gerą vyrą, inžinierių Andrių. Jie turi nuostabią dukterį Magdutę. Taip Dievo sutvarkyta – pagyvena žmonės, skiriasi.
Aš juk esu meno žmogus, o Aldona – ūkiška, ambicinga. Buvome skirtingi. Nesipykome, bet vis dėlto nutarėme, kad mums ne pakeliui.
Ji – šauni moteris nuo Suvalkijos. Namus su Andriumi pasistatė Vievyje, tvarkosi. Džiaugiuosi, kad jiems puikiai sekasi.
Kadangi šeimoje augau su trimis broliais, sesers neturėjau, Aldoną dabar laikau seserimi. Mes gerai sutariame“, – apie buvusią žmoną pasakojo R.Karvelis.
Nors po skyrybų ne viena moteris siūlėsi aktoriui į žmonas, R.Karvelis antrą kartą vesti bijojo.
Vyras visoms pretendentėms į jo širdį sakydavo: „Mergaitės, jūs esate man per jaunos. Ženytis nenoriu. Be to, vienąkart buvau vedęs, dabar noriu būti laisvas.“
Šviesaus atminimo režisierė Dalia Tamulevičiūtė R.Karveliui ne sykį patarė rinktis į žmonas aktorę: „Rask tokią žmoną kaip tu: keistą menininkę, suprantančią humorą. Tuomet tau bus įdomu.“
Aktorius patarimo nepaisė. Jis įsitikinęs, kad menininkas turi gyventi vienas: „Gyvenu teatru, kinu. Man reikia pabūti vienam, nes turiu mokytis tekstus, susikaupti vaidmenims.“
R.Karvelis be moters neprapuolė ir buityje. Aktorius moka ruošti valgį, kadaise Lietuvos nacionalinėje televizijoje net vedė kulinarijos laidą.
* * *
Namų tvarkymas jam atstoja mankštą. „Tingiu daryti mankštą, todėl imuosi plauti grindis, dėlioti į vietas daiktus“, – patikino garbaus amžiaus aktorius.
Išsiskyręs su žmona, o dabar dar ir netekęs sūnaus R.Karvelis nebijo vienatvės.
„Liko kinas, teatras, mano pomėgis – fotografija. Turiu anūką.
Jei kas duotų man pinigų, atidaryčiau daugybę parodų, kurčiau filmus. Aš dar noriu kurti, būti reikalingas.
Turiu draugų ir giminių. Jei reikės pagalbos, padės.
Bet senatvei taip lengvai nepasiduosiu, nes esu užsispyręs. Nors man abu klubų sąnariai pakeisti, vaikštau ir neketinu sustoti“, – tada tikino gedulo prislėgtas R.Karvelis, 2012 metais apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už viso gyvenimo nuopelnus.
Sūnui nelinkėjo tik aktoriaus kelio
Garsus komiškų vaidmenų kūrėjas R.Karvelis sūnų dažnai vesdavosi į Valstybinį jaunimo teatrą, kuriame ilgą laiką dirbo. Tačiau tėvas nenorėjo, kad Naglis taptų aktoriumi, nors atžalai mokykloje sekėsi režisuoti vaikiškus spektaklius, kurti vaidmenis.
„Mano pusbroliai dvyniai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai – architektai. Jų vaikai – dailininkai. Kadangi mano giminėje nemažai dailininkų, Naglis nuo mažens irgi linko į dailę. Su žmona pastebėjome, kad jis gerai piešia, bet pritingi. Jis norėjo vaidinti, režisuoti ir žaisti krepšinį. Bet mama jį prigriebė ir nuvedė į dailės mokyklą“, – prisiminimais dalijosi R.Karvelis.
Būdamas Vilniaus dailės akademijos studentas N.Karvelis jau kūrė dekoracijas Valstybiniame jaunimo teatre, po to – Lietuvos operos ir baleto teatre. Naglis ketino tapti teatro dailininku.
Tačiau vėliau N.Karvelis įsidarbino Lietuvos kino studijoje. Ten jį nusivedė kaimynas – žinomas operatorius Algis Mikutėnas.
Pirmasis filmas, kuriam jis piešė dekoracijas, buvo Tomo Donelos „Išakėtas krantas“, vėliau – Andriaus Šiušos „Ir jis pasakė jums sudie“, po to menininkui teko dirbti Rusijoje ir Ukrainoje.
