Su Skaiste kalbamės per internetinę programėlę, nes ji šiuo metu gyvena Danijoje, kur studijuoja sporto vadybą ir dirba. Jeigu būtų likusi Lietuvoje, veikiausiai šio interviu neduotų, nes jaustųsi nejaukiai. O išvykusi į Daniją, kur požiūris į LGBTI žmones visai kitoks, apie savo orientaciją kalbėti nebijo. Galbūt jos pasakojimas konservatyviai nusiteikusiems lietuviams padės suprasti, kad homoseksualūs ar biseksualūs žmonės, gyvenantys šalia, nieko blogo nedaro.
Skaistė gyveno Visagine, beje, ir dabar sako, kad šį miestą labai myli. Jame gyvendama draugavo su vaikinu, bet galvoje vis sukirbėdavo mintis, kad jų santykiuose kažkas ne taip. Jai labai gražios atrodė merginos, kartais jas ir sapnuodavo.
Vėliau išvyko į Ispaniją, kur sutiko daug nesislapstančių homoseksualių žmonių. Kartą kalbėjosi su geru draugu, kuris pasakė, kad Skaistė jam atrodo tokia gera, kad nė negali šitaip būti, kažkas visgi turi būti negerai. Ir juokais užklausė, gal ji lesbietė, o kai ji tą paneigė, pasakė: „Bet jeigu nebandei, tai ir negali žinoti.“
Tuomet Skaistė susimąstė, kad gal tikrai vertėtų pamėginti ir susivokti, kaip yra iš tikrųjų. Įsikūrusi Danijoje susirado merginą internetu. Bendrauti sekėsi labai lengvai. Vėliau su ja susitiko ir galiausiai įsitikino, kad su merginomis būti jai patinka daug labiau nei su vaikinais.
Jau turėdama rimtą draugę, nusprendė, kad metas apie savo orientaciją prisipažinti draugams ir artimiesiems. Tą padaryti buvo baisu – jai pačiai su savimi susitaikyti buvo nelengva, o jei dar ir draugai pasmerks... Pirmiausia prisipažino geriausiai draugei. Toji pasakė, kad viskas gerai – Skaistė dėl to, kad ją traukia merginos, nesikeičia.
Ypač baisu buvo prisipažinti mamai (merginos tėvai išsiskyrė, kai ji buvo visai maža, ir ji augo su mama bei sese). Ilgai galvojo, kaip tą padaryti. Kaip tik buvo nusifilmavusi grupės SKAMP dainos „Love Me Like There‘s No Tomorrow'' vaizdo klipe su savo tuometine drauge, tad ryžosi mamai nusiųsti nuorodą į klipą ir paklausti, ar priims tokį jos pasirinkimą.
Labai nudžiugo, kai mama atsakė: „Aš – už bet kokį tavo pasirinkimą, svarbu, kad tau būtų gerai.“ Vėliau jos mama netgi prasitarė, kad jai tie pažįstami, kurie pasisako prieš homoseksualius santykius, atrodo senamadiškų pažiūrų.
Taigi Skaistė džiaugiasi, kad labai piktų aplinkinių reakcijų nesulaukė. Tiesa, buvo gavusi vienos giminaitės žinutę, kad jų šeimoje toks elgesys nepriimtinas. Jai atsakė: „Kokia esu, tokia esu, nepasikeisiu. Jūsų teisė – su manimi nebendrauti.“ Kai po kurio laiko su ta moterimi susitiko, bendravo taip, tarsi nieko nebūtų nutikę.
Taip, tarsi nieko nebūtų nutikę, ji bendrauja ir su savo tėčiu, kai retsykiais susitinka, ir nė nežino, ką jis galvoja apie jos orientaciją.
Merginos viena kitą supranta
Nors Skaistę daug labiau traukia merginos, ji laiko save biseksualia – juk seniau yra draugavusi ir su vaikinu ir negali būti tikra, kad daugiau niekada to nepajus noro tą daryti. Tačiau dabar būti su tos pačios lyties žmogumi jai atrodo daug geriau. Be kita ko, merginos viena kitą daug geriau supranta, nei mergina ir vaikinas.
O su drauge iš Danijos, su kuria buvo užmezgusi santykius seniau, išsiskyrė, nes toji buvo jaunesnė ir neturėjo jokių gyvenimo tikslų. „Man patinka, kai žmogus stengiasi, kažko siekia, bandžiau ir draugę skatinti tą daryti, bet ji buvo abejinga“, – paaiškino Skaistė.
Stato scenas ir demonstruoja drabužius
Šiuo metu pašnekovė draugės neturi. Ją turėti norėtų, tačiau neturi laiko naujų pažinčių paieškai, kadangi Kopenhagoje ne tik studijuoja, bet ir dirba dviejose darbuose – viešbučio restorane ir įmonėje, statančioje scenas prieš renginius. Be to, kartais, kai sulaukia kvietimo iš agentūros, dirba modeliu. Darbus su mokslais suderina, nes Danijoje studijos organizuojamos taip, kad studentai galėtų dirbti – kitaip jie negalėtų susimokėti už mokslą.
Kur gyvens ateityje, Skaistė kol kas nežino. Danijoje pasilikti norėtų, bet tam, kad joje gerai pritaptų, reikėtų gerai mokėti danų kalbą, o rimtesniems kalbos mokslams jai vis pritrūksta laiko.
Paradai neturi peržengti ribų
Danija garsėja tolerancija netradicinės orientacijos žmonėms, tiesiog jos gyventojai įpratę manyti, kad tos pačios lyties asmenų santykiai – visai normalus dalykas. Šalyje yra leidžiamos tos paties lyties asmenų santuokos, todėl kartais poros iš kitų šalių atvyksta čia tuoktis, o kartais lieka ir gyventi.
Pati Skaistė įsivaizduoja, kad ateityje norėtų turėti vaikų. „Šiais laikais panorėjusios dvi merginos gali jų susilaukti, kad ir pasinaudojusios donoro paslaugomis. Nors gal būtų geriau paimti globoti vaiką, likusį be tėvų. Įsivaizduoju, kad ateityje tikrai sugebėčiau tokiu vaiku rūpintis kaip savu ir suteikti jam viską, ko reikia“, – sakė Skaistė.
Garsiajame „Baltic Pride“ festivalyje Vilniuje mergina nedalyvavo, nes tuo metu buvo Danijoje. Bet ji matė festivalio nuotraukų socialiniuose tinkluose ir džiaugėsi, kad dalyvių buvo daug, tarp jų ir daug tradicinės orientacijos žmonių, kurie yra tolerantiški kitokiems.
Kitąmet pasaulinis, pats didžiausias, „Baltic Pride“ festivalis kaip tik vyks Kopenhagoje, nors šis miestas pasauliniu mastu nėra didelis (turi apie 600 000 gyventojų). Tokie renginiai pašnekovei patinka, tik jei juose neperžengiamos padorumo ribos. „JAV panašiuose festivaliuose būna daug nuogybių, ir man tai nepriimtina“, – sakė žavi mergina.
