Rudenį į 12 klasę eisiantis Dovydas pasakojo, kad mintis kelti į internetą vaizdelius su močiutės Teresės kalbomis kilo netikėtai. Pas juos į svečius užsukę draugai susidomėję klausydavosi, kaip linksmai močiutė ir anūkas bendrauja tarpusavyje, ir juokdavosi iš jos sąmojo bei senoviškų išsireiškimų. Vėliau vaikinas draugams nusiųsdavo ir filmuotų vaizdų su Teresės pasisakymais, o tie užsiminė, kad reikėtų tuos vaizdelius įkelti į internetą, kad juos galėtų pamatyti visi.
Kaip į tokį sumanymą reagavo močiutė? „Paklausiau Dovydo, ar viskas bus gerai, ar mūsų dėl to niekas nenubaus? Juk aš, būna, ir nusikeikiu... Bet jis pasakė, kad nieko blogo nenutiks, yra tame internete ir dar baisesnių pasakymų, ir tada išdrįsau“, – sakė Teresė.
Dabar jai keista, bet malonu, kad tie įrašai sulaukia didelio susidomėjimo. „Dovydukas man parodo ir paaiškina, kad įrašus peržiūri tūkstančiai žmonių. Tai ir užsienio lietuviai, ir kinai, ir japonai. Na, visame pasaulyje jaunimas nieko neveikia, tik sėdi ir telefonuos ieško visokių belzebubų. Taip mūsų laidelės ir patenka į plačias mases. Papasakoju kokią senovišką nesąmonę ar padainuoju kokį kupletą ir įdomu, sako, jiems“, – žodžio kišenėje neieškojo Teresė.
Dovydą ji apibūdino tik teigiamai: jis labai geras vaikas, nerūko, negeria, nevalkatauja, namuose mėgina kurti muziką. Jau išsilaikė vairavimo teises ir, kai tik ji paprašo, nuvažiuoja ir nuperka, ko reikia, pavyzdžiui, kryžiažodžių žurnalą. Paskui nuvažiuoja į paštą ir išsiunčia atsakymus.
„Kai nežinau kokio atsakymo, jo paklausiu ir jis tuoj suieško tame savo glostomame televizoriuje. Ir dar jį labai traukia kulinarija, moka daryt visokius sušius, kaip kokia gera gaspadinė. Manau, baigęs mokslus galėtų būti koks laivo kokas“, – gyrė anūką Teresė.
Ar visgi Dovydas jos kartais nesupykdo su tais filmavimais? „Na, būna, kad jis ateina su tuo savo „darom dabar „laivą“ (tiesioginę transliaciją – red.pastaba), tai jam pasakau: „Dovyduk, neturiu dabar laiko, reikia eit daryt valgyt“. Jis lyg ir supyksta, o po kurio laiko atėjęs gražiai sako: „Na, einam, einam jau daryt tą laivą“, tai ir nueinu“, – pasakojo Teresė.
Dovydas sakė, kad kai mato, jog močiutė be nuotaikos, prie jos dėl filmavimųsi nelenda. O kai ji gerai nusiteikusi, įkalbinėti jos visai nereikia. Įkalbinėjimų prireikė tik tada, kai sumanė nufilmuoti vaizdelį, kaip jie abu kartu važiuoja motoroleriu. Ji visas atsisakydavo ir atsisakydavo, kol vieną dieną priėjusi pati pasakė: „Gerai, galim jau filmuoti tą „pirdą“.“ Būtent tas vaizdelis sulaukė didžiausio internautų susidomėjimo.
Sesuo ją pavadino „durnele“
Įdomu tai, kad taip gerai sutariantys ir niekuomet rimčiau nesipykstantys Dovydas ir Teresė net nėra tikri močiutė ir anūkas. Jie taip kartais prisistato, kad būtų patogiau. Iš tikrųjų Dovydo močiutė – Teresės sesuo, gyvenanti Vilkaviškio rajone. Taip jau susiklostė, kad, kai mirė Teresės vyras, ji liko gyventi nemažame name viena, ir, kad jai nebūtų liūdna, kartu apsigyveno jos dukterėčia, tuo metu kaip tik sukūrusi šeimą. Vėliau ji susilaukė dviejų vaikų, Dovydo ir jo vyresniojo brolio. Teresė su dukterėčios šeima taip ir gyvena kartu nuo 1993 m.
„Savo vaikų neturėjau, užtat mielai auginau Dovydą ir jo brolį, kuris vyresnis, baigė mediciną ir išvažiavo į Ameriką uždirbti. Jų tėvai išeidavo į darbą, o aš likdavau su tais vaikais. Ir rašyt, skaityt juos mokiau, kai dar į mokyklą nėjo, gabūs toki vaikučiai buvo. Ir klausydavo manęs. Tada dar laikėme karvę, tai, būdavo, važiuoju karvės melžti, pasisodinu vieną vaiką ant dviračio rėmo, kitą – ant bagažinės, ir važiuojame visi kartu. Namie nepalikdavau vienų, bijojau, kad ko nenutiktų“, – atsiminė močiutė.
Ji pati kadaise baigė vidurinę mokyklą, tada įstojo į žemės ūkio mokyklą, įgijo zootechnikės specialybę ir daug metų dirbo kolūkių fermose selekcininke. Ar ir tada mėgdavo pašmaikštauti? „Taip, aš visą laiką dirbdavau tarp žmonių, melžėjų, traktoristų, ir su visais gerai sutariau. Arba, būdavo, jeigu kokiame baliuje visi tyli, tai aš užvedu kalbą“, – sakė Teresė.
Ji dirbo ir penkerius metus, išėjusi į pensiją. Be to, penkiolika metų dainavo kaimo kapeloje, kol toji iširo. Dabar Teresė daugiausia būna namuose arba darže, nes sunku vaikščioti, skauda kojas, taigi išvyksta tik pas daktarus. Užtat būdama namie filmuojasi Dovydo kuriamuose vaizdo klipuose, ir tai praskaidrina jos kasdienybę.
Beje, Dovydas gerai sutaria ir su savo tikrąja močiute, gyvenančia už 100 km, Vilkaviškio rajone, ir neretai ją aplanko. Bet abejoja, ar su ja išeitų nufilmuoti panašių vaizdelių, kaip su jos seserimi. „Kai močiutei iš pradžių parodžiau vaizdo įrašus su Terese, ji pakomentavo: „durnelė“. Bet dabar domisi savo sesers veikla, pirko žurnalą, kad paskaitytų apie mus straipsnį“, – sakė vaikinas.
Daugiau Dovydo ir Teresės filmukų rasite čia
