Tačiau dabar perlojiškiai juokauja, kad nuo šiol bus pranašesni už kitus Lietuvos gyventojus, nes turės ir savo prezidentą.
Ant pėsčiųjų tilto per Merkį sutiktas Perlojos paštininkas Rimantas Ciūnys kalbėjo emocingai: „Labai džiaugiamės, kad G.Nausėda įsikūrė mūsų miestelyje. Pagaliau prabėgus šimtui metų Perlojos respublika turės savo prezidentą.“
Tik ir jis, ir kiti su „Lietuvos rytu“ bendravę Perlojos senbuviai apgailestavo, kad, matyt, nuo šiol G.Nausėda, pradėjęs eiti šalies vadovo pareigas ir paniręs į valstybinius reikalus, ne taip dažnai atvažiuos į savo šeimos vasarnamį miestelio pakraštyje.
„Kadangi Perlojoje gyvena daug žmonių, dirbančių pasienio tarnyboje, būtų gerai įtaisyti dvi užkardas – vieną prie Sielovarčio, kitą – šalia Mielioniškio.
Iš kiekvieno, norinčio įvažiuoti į Perloją, imtume tiktai po eurą. Pinigų turėtume į valias! Ir Perloja pagaliau suklestėtų. Gal net naują tiltą pasistatytume“, – linksmai svarstė R.Ciūnys ir pabrėžė, kad miestelis turėtų pasinaudoti tuo, kad jau nuo liepos 12 dienos turi savo prezidentą.
Paklaustas, ar norėtų imtis Perlojos respublikos pasienio tarnybos viršininko pareigų, R.Ciūnys toliau šmaikštavo: „Ne, jau geriau būčiau šnipas. Šnipinėčiau, kas darosi už mūsų respublikos sienų.“
Nešiodamas laiškus, spaudą ir siuntas perlojiškiams ir aplinkinių kaimų gyventojams jis puikiai žino, kuo gyvena žmonės.
„Mūsų visų gyvenimas kaip toje Ivano Krylovo pasakėčioje, kai vežimą gulbė, vėžys ir lydeka traukė į skirtingas puses, todėl negalėjo pajudėti iš vietos.
Taip ir mums – labiausiai trūksta vienybės! Nėra Perlojoje vienybės. O kaip būtų gerai, jei žmonės susirinktų prie tilto, pasikalbėtų, pasiguostų, kas kam labiausiai rūpi ar skauda“, – kalbėjo R.Ciūnys.
Tai gal perlojiškiai tikisi, kad G.Nausėda, per rinkimus deklaravęs kursiąs Lietuvoje gerovę, įžiebs Perlojoje vienybę?
„Dzievuliau tu brangus, kū jis suvienys? Tegul pradeda vienyt nuog viršūnių. Pažiūrėkit, kas ty daros! Jau tas Seimo pirmininkas, atrodo, inėjo in savo vėžes, lyg ir tokis tolerantiškas žmogus, bet ne, jau ir jo nereikia. Reikia jį verst. Ta politika – baisus dalykas“, – gražiai dzūkuodamas apie gyvenimo realybę kalbėjo R.Ciūnys.
Atsisveikindamas ir skubėdamas baigti nešioti korespondenciją vienintelis Perlojos paštininkas dar linksmai pridūrė: „Iš buvusio pašto likau tik vienas darbuotojas, mokykla uždaryta, autobusai į Perloją beveik neužsuka, į bažnyčią mažai kas vaikšto. Gal joje greitai bus įkurta senelių prieglauda?
Tačiau turėsime Prezidentūros filialą! Aš pats naujojo prezidento nieko neprašyčiau. Man visko užtenka. Pragyvensiu.
Bet ir perlojiškiams, ir visiems Lietuvos žmonėms paprašyčiau padėti susivienyti ir paraginti nustoti verkšlenti, esą gyvenimas prastėja.
Bet juk nuvažiavus į Varėnos centrą nėra kur automobilio pastatyti. Visi su pilnais krepšiais išeina iš parduotuvių, bet vis tiek verkšlena, kad blogai gyvena.“
Buvęs ilgametis Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas su šeima įsikūręs priešingoje Merkio pakrantėje nei G.Nausėdos vasarnamis. Jų namus skiria mažiau nei šimtas metrų, todėl yra buvę progų pabendrauti.
„Mes susipažinome šienaudami Merkio pakrantes. Nors, kiek aš žinau, G.Nausėdos vasarnamio sklypas nesiriboja su upe, jis anksčiau pakrantę prižiūrėdavo. Dabar, matyt, tos žemės savininkas panoro pats rūpintis savo valdomis“, – aprodydamas miestelį kalbėjo V.Mikalauskas.
Jis prisiminė G.Nausėdos pasakojimą, kaip su žmona Diana ieškodami sodybos jie išvažinėjo kone visą Dzūkiją. Jau manė, kad greičiausiai šiame krašte taip ir neras tokios vietos, apie kokią svajojo.
Kai liko neapžiūrėtas paskutinis namas Perlojos pakraštyje, vos tik įžengęs į kiemą G.Nausėda suprato, kad tai būtent ta vieta, kurios taip ilgai žvalgėsi, – nedidelis dviejų aukštų medinis namas ir sklypo pakraštyje pavėsinė, iš kurios atsiveria vaizdingas Merkio vingis.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
