J.Bielskus iš įvairių antrinių žaliavų – medienos, kartono, plastiko butelių – kuria namus, pilis, laivus ir bažnyčias. Ir ne paprastus, o su įvairiausiomis smulkiomis detalėmis, atsidarančiais langais ir durelėmis, viduje įsikūrusiais žmogučiais ir netgi šviečiančiomis lemputėmis.
„Jau buvome surengę Juozo darbų parodų savo įstaigoje ir Vilkaviškyje, ir žmonėms jo darbai padarė įspūdį. Jiems pagaminti reikia išties didelio kruopštumo ir išradingumo. Pats Juozukas kaip savaime suprantamą dalyką pasakoja tai, kaip, pavyzdžiui, sukarpo plastikinį butelį į smulkius gabalėlius, juos klijuoja ant kartoninio namo stogo ir taip padaro mažytes čerpes“, – sakė Didvyžių globos namų pavaduotoja socialiniam ugdymui Ona Budrienė.
Pats J.Bielskus nesigyrė: „Darau savo darbus iš visko, ką randu išmesta – šiukšlių, kartono, būna, pusbrolis atveža kokių atliekamų dalykų. Taip sėdžiu ir krapštaus, ir man taip patinka, laikas greičiau praeina.“
J.Bielskus globos namuose gyvena jau penkerius metus. Jam čia kraustytis pasiūlė socialinė darbuotoja, kai pamatė, kad vienam likus vyrui sunku savimi pasirūpinti, o ir jo buities sąlygos labai prastos.
„Seniau gyvenau su žmona, turėjome ir keturias dukras, dvi suaugusias ir dvi jaunesnes. Žmona pasakė, kad važiuoja į sanatoriją, paėmė vaikus ir išvažiavo. Ir negrįžo – išėjo pas kitą“, – dėstė Juozas.
Globos namų darbuotojos užsimena, kad praeityje vyras turėjo įvairių problemų, dėl to ir nuspręsta, kad jam bus geriau socialinės globos namuose. Gyvenimu čia jis patenkintas, o vaikai jam kartais paskambina.
Čia jam skirtas atskiras mažas kambarėlis, kurį jis pavertė savo dirbtuve, turi pasigaminęs spintą, kurioje laiko visus darbo reikmenis, ir nenori, kad jam kas nors kliudytų.
„Seniau tylomis krapštytis būdavo liūdniau, bet dabar turiu nedidelę radijukę, ji burba prie ausies, ir man gerai“, – sakė vyras, dažniausiai besiklausantis radijo stoties „Lietus“.
Seniau J.Bielskus yra dirbęs staliumi, tačiau nieko ypatingo nemeistravo, tiesiog stovėjo prie staklių. Visgi ir globos namuose jį traukė medis, kurį mielai naudoja savo modeliams.
Darbuodamasis jis nepiešia jokių eskizų ir nebraižo brėžinių: „Darau iš galvos, krapštaus, krapštaus – ir kažkas išeina.“ Tik kai darė savo globos namų, įsikūrusių buvusiame dvare, pagrindinio pastato modelį, vis eidavo į lauką pažiūrėti, kaip jie atrodo – norėjo, kad darbas atrodytų tikroviškai. Dirbdamas prie to modelio kasdien, užtruko apie 2 mėnesius.
Didvyžių socialinės globos namų užimtumo specialistė Danguolė Dereškienė pradžioje siūlė J.Bielskui dalyvauti keramikos užsiėmimuose, pamatė, kad lipdyti jam neblogai sekasi, bet jis molio gabalą nušveitė į šalį, nes nepatiko – jį traukė medis. „Šioje įstaigoje dirbu 22 metus, bet tokį kūrybingą žmogų, kaip Juozas, sutikau pirmą kartą. Ką jam beduosi – iš tos medžiagos jis kažką padarys. Ir labai kruopščiai – jo namų sienos tapetuotos, durys su vyriais. Jei tokį namą padidintum, tiktų gyventi „, – sakė D.Dereškienė.
Kelis savo darbus Juozas yra pardavęs, jie tinka interjerui papuošti. O ar globos namų gyventojui netrūksta pinigų savo pomėgiui? Jis atsakė: „Ne, mėnesio pabaigoje mes čia gauname pašalpas, o man daug nereikia. Tada su pinigais ir darbuotoja važiuoju į prekybos centrą Vilkaviškyje ir perku klijų, laidelių, medvaržčių savo darbams, na, ir dar cigarečių.“
