Kažką kolekcionuoti Kęstutis buvo linkęs nuo vaikystės. Jis rinko saldainių popierėlius, degtukų dėžutes, pašto ženklus, alaus skardines. Ir užaugęs domėjosi senienomis bei istorija, kolekcionavo monetas.
Jo galvoje vis sukirpėdavo mintis, kad norėtų rinkti kažką originalesnio – juk alaus etiketes ar Europos šalių monetas renka daugelis. Ir štai prieš keletą metų vieną vakarą atsigulus miegoti šovė į galvą mintis, kad tai galėtų būti žirklės.
Pirmiausia atsiklausė žmonos leidimo, ir toji pasakė, kad jo minčiai pritaria. Ar, jeigu ji būtų paprieštaravusi, jis būtų jos paklausęs? „Tiesą sakant, aš tikėjausi, kad ji pritars“, – atsakė vyras.
Netrukus su kitais reikalais vyko į Rietavo turgų, ir ten nutarė tarp sendaikčių pasidairyti, ar būna pirkti senų žirklių. Rado tarybinių laikų sulankstomas kelionines žirkles (jos kainavo 1 Eur) ir žirkles žvakėms gesinti (4 Eur). „Nemaniau, kad žvakėms skirtas žirkles bus lengva rasti, o tai pasirodė visai paprasta“, – pastebėjo jis.
Šie du egzemplioriai jo kolekcijoje buvo pirmieji. Dabar įvairiausių žirklių Kęstutis dairosi internete (feisbuke yra įvairių senienų mėgėjų grupių), taip pat žirklių jam parūpina draugai, pažįstami.
Bene seniausią kolekcijos egzempliorių – gal 18 a. senumo siuvėjo žirkles – jo pažįstamas aptiko metalo laužo supirktuvėje. Dar vienas sendaikčių kolekcionierius iš Jonavos, su kuriuo bendrauja tik internetu, kartais, aptikęs įdomesnių žirklių, atsiunčia dovanėlę – sako, jam tiesiog smagu prisidėti prie Kęstučio kolekcijos.
Pačiam kolekcionieriui labiau patinka ne pirkti, o mainytis. Štai jo draugas Vilkaviškio rajone yra įkūręs Plaktukų muziejų, dar vienas pažįstamas iš Kelmės renka varpelius – smagu, kai aptinka kažką mainams.
Vyras prisipažino, kad jam labai įdomus ir pats žirklių ieškojimo procesas, ne tik rezultatas. Štai vienu metu labai stengėsi rasti Vilniuje, Kuro aparaturos gamykloje sovietmečiu pagamintų žirklių, ir dabar jų turi jau tris egzempliorius. Stengėsi rasti žirkles, skirtas bananams pjaustyti gabalėliais – gavo ir tokias.
Dabar svajoja apie stiklapūčių žirkles (jomis nukerpama iš vamzdžio išpūsta vaza ar kitas stiklinis gaminys), bet jos gana brangios. Pigiausios, kurias aptiko, kainuoja apie 100 Eur. Dar Kęstutis labai norėtų gauti daugiau informacijos apie žirklių gamybos Lietuvoje istoriją, tarkim, sužinoti, kur jos buvo gaminamos tarpukariu – tokius dalykus atkapstyti nėra paprasta.
Grožisi formomis ir dizainu
Kokių tik įdomybių Kęstutis neturi – keistos yra žirklės, skirtos picai kirpti, ir kitos, skirtos prakirpti kiaušinio lukštą prieš valgant. Turi ir 19 a. pab.-20 a. pr. naudotas žirkles, skirtas gabalinio cukraus gabaliukams atrėžti.
Neseniai labai nudžiugo, kai draugas atvežė dovanų žirkles, skirtas kūdikio virkštelei nukirpti. Apskritai medicininių žirklių yra daug ir įvairių rūšių. O štai avių kirpimui skirtų žirklių turi apie 20. Daugiausia – manikiūrinių ir virtuvinių žirklių rūšių.
„Pasigilinus pasirodė, kad tų žirklių tiek daug, kad būtų galima rinkti vien tam tikros paskirties egzempliorius. Tiesa, kai kurios jų tokios, kad jas galbūt galima vadinti žnyplėmis ar replėmis, o ne žirklėmis. Gali atrodyti, kad kai kurios žirklės savo forma labai panašios vienos į kitas, bet tame ir yra įdomumas – gali jas lyginti tarpusavyje ir įžvelgti subtilius skirtumus. O, rodos, paprastos biuro žurklės gali būti labai įvairaus dizaino“, – pasakojo kolekcionierius.
Gavęs naują siuntinį, vyras juo pasidžiaugia kartu su žmona – Kęstučio azartas persiduoda ir jai. Beje, jie yra užauginę 3 vaikus, turi ir anūką.
Kultūros srityje dirbanti Kęstučio žmona kolekcionuoja puodelius iš užsienio, kuriuos parsiveža iš kelionių pati ar gauna lauktuvių. Jos surinkti puodeliai, apie 40 vienetų, laikomi sekcijos lentynose, na, o vyro kolekcija kol kas glaudžiasi dėžėse.
Tačiau Kęstutis svajoja po metų kitų įkurti savo kolekcijai skirtą muziejų. „Mūsų kaime yra trečias pagal dydį Lietuvoje akmuo, jei dar atsirastų kad ir nedidelis muziejus – galbūt žmonės susidomėtų ir užsuktų. Ir dar toks įdomus sutapimas – tas akmuo vadinamas Kriaučiaus, kitaip sakant, siuvėjo“, – pastebėjo kolekcionierius.
