Atskleidė netikėtą G. Nausėdos paveikslą: nuo muštynių Baltarusijoje – iki skaičių magijos

Gitanas su draugais šachmatais lošdavo aklomis, tačiau net ir nematydamas lentos visus aplošdavo. Iš jo jaunystės draugų niekas net nenumanė, kad berniukas, dainavęs chore ir paslapčiomis nuo choro vadovo kartu bėgęs pirkti draudžiamų valgyti beliašų, taps valstybės vadovu.

Tačiau jo klasės auklėtoja ir lietuvių kalbos mokytoja, nuolat stebėjusi savo mokinį viešoje erdvėje, jau seniai įtarė, kad buvęs mokinys gali siekti valstybės vadovo posto. Kartą auklėtojai net išsprūdo tokia frazė, ar tik jis nevykdąs rinkiminės kampanijos, nors apie kandidatavimą tuomet net kalbos nebuvo.

Auklėtoja atskleidė, kad į valstybės vadovo postą jos mokinį atlydėjo skaičių magija, kuria, pasirodo, išrinktasis prezidentas tikėjo.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai išrinktojo prezidento G.Nausėdos klasė buvo tarsi krikštas pradedančiai pedagogei.

„Visada žinojau, kad mokiniai praauga mokytojus, bet kad taip praaugtų, taptų prezidentu, tikrai nesitikėjau. Man pasisekė, aš buvau labai jauna gavau paskyrimą į Klaipėdą ir gavau auklėtinį mokyti lietuvių kalbos. Tai buvo pirmoji mano laida“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo buvusi G.Nausėdos auklėtoja Rima Razmienė.

Mokytoja tebesaugo savo pirmųjų auklėtinių nuotraukas. Nors prezidentu išrinktas mokinys mokyklą baigė prieš 38 metus, mokytoja žino, su kokiomis mintimis ir užsibrėžtais siekiais auklėtinis paliko mokyklą.

„Gitano barti nereikėjo, jis skyrėsi iš kitų vaikų – aiškiai buvo matyti besiformuojanti asmenybė. Jis buvo pasakęs: išmokti atlikti viską iki galo ir sugebėti atleisti. Aš buvau išsirašiusi tas jo frazes. Jis toks ir buvo, tikslingai siekiantis ir jam klostosi sėkmingai“, – pasakojo R.Razmienė.

Išrinktasis prezidentas sako buvęs stropus mokinys, dainuodavęs, vaidindavęs mokytojos statomuose spektakliuose. Kartą vaidino antikos dievą, nors mokytoja sako, kad atlikti tokio vaidmens nesiveržė.

Išrinktojo prezidento klasėje tuomet mokėsi net 36 mokiniai. O Gitanas, anot mokytojos, išsiskyrė iš visų.

„Jis buvo labai inteligentiškas, žingeidus, mėgdavo diskutuoti, ramiai išklausydavo per pamokas, niekada nebuvo išsišokėlis, labai draugiškas“, – sakė R.Razmienė.

Ir kai jau mums pasirodė, kad mokytoja kalba beveik apie tobulą mokinį, kuris ne tik labai gerai elgėsi, bet ir vien geriausiais pažymiais mokėsi, mokytoja patikslina, kad jis buvo geras, bet ne tobulas.

„Žinau, kad esu dvejetą parašiusi, kad neperskaitė Antano Vienuolio „Puodžiūnkiemio“, buvau išvedusi ketvertą“, – pasakojo mokytoja.

Nors G.Nausėda atrodo ramus, jo bičiuliai sako, kad jis gali būti spontaniškas ir kūrybingas, geba improvizuoti. O to, sako, prireiks politikoje. Su G.Nausėda berniukų chore dainavęs Remigijus Ruokis dabar juokiasi, kad kadaise jie koncertuodavo ir kolūkiuose.

„Gintarėlio“ stovyklos buvo vykdomos Drevernoje, ten važiuodavome dviem savaitėms, repetuodavome, miegodavome ant išlankstomų lovų kultūros namuose. Vietiniams ūkininkams darydavome koncertus, būdavo pilna salė, ovacijos ir visa kita“, – prisiminė R.Ruokis.

Anuomet juos, kaip ir kitus to meto vaikus, buvo galima sugundyti menku atlygiu.

„Kartą atvažiavo svečiai iš Nikaragvos, mūsų choras vietinėje valgykloje visiems ūkininkams ir tiems svečiams dainuoja. Nikaragviečiams taip patiko mūsų dainavimas, jie dalino lipdukus, tada kosmosas buvo, kad lipduką gauni – dabar ant seno radijo tas lipdukas užklijuotas“, – sakė R.Ruokis.

Apie bendras patirtis su išrinktuoju prezidentu pasidalijo ir buvęs politikas Egidijus Skarbalius.

„Sykį vienos kelionės metu traukinyje žaidėme šachmatais ir niekaip negalėjome patikėti, kad gali būti aklieji šachmatai ir vienas nežiūrėdamas į lentą žaidžia. Keliese galvojom, kokį ėjimą daryti, pastoviai pralošinėdami pradėjom gudrauti, sukeisti figūras vietom. Mums buvo nuostaba, galvojom, kad jis pasislėpęs žiūri, bandėm ir lentą uždengti. Deja, reikėjo pripažinti, kad Gitanas turi gamtos dovaną – stiprų erdvės matymą, jo atmintis gera“, – pasakojo E.Skarbalius.

Politikas sako, kad gebėjimas numatyti ėjimus į priekį pravers politikoje. Kaip pravers ir dar viena savybė.

„Vieną dalyką prisimenu iš vaikystės. Jis galėjo nesivelti į vieną situaciją, pasišalinti, bet jis liko kolektyve, sąžiningai atstovėjo. Nemanau, kad žmonės keičiasi. Jeigu tada nepaliko kolegų nelengvoje akimirkoje, linkiu tą savybę išsaugoti, nes politikoje to reikės“, – sakė E.Skarbalius.

Garsus solistas prisimena ir muštynes, kurios vyko Vitebske, kai choras buvo išvykęs gastrolių į Baltarusiją.

„Kaip Žalgirio mūšyje – jie kovėsi su kryžiuočiais, mes kovėmės su baltarusiais. Aišku, jėgos buvo nelygios, mūsų buvo apie 7 žmones. Mes laimėjome krepšinį, jie palaukė ir iš pasalų mus užpuolė. O jų buvo 3 kartus daugiau. Pas Gitaną buvo didžiausia mėlynė, mes didžiavomės, kad mes prieš tokią krūvą nepasidavėme, aišku, ir kumščius paleidome į darbą. Gitanas pasakoja, kad turėjo didelį elementą ir kažkam iš tų banditų, užpuolusių mus, paleido. Mes grįžom visi su mėlynėmis, o vadovas sako: vyrai, kaip jūs taip galėjote, reikėjo imti pagalį, o ne kumščiais duoti jiems į skūrą“, – prisiminė Audrius Rubežius.

Kad G.Nausėda dar kada nors būtų paleidęs į darbą kumščius, jo bičiuliai sako daugiau neregėję. Bet kad ir koks pavyzdingas buvo išrinktasis prezidentas, vis tiek neklausė choro vadovo ir eidavo su kitais berniukais valgyti uždraustų beliašų.

„Būdavo toks kioskas, beliašinė, ir vaikai turėdavo kapeikų. Valgyti kažką reikėjo, tai beliašas buvo išsigelbėjimas. Tu nusiperki, tau reikia dainuoti, o organizmas pradeda virškinti šitą dalyką. Pusė salės vyrukų riaugėja tais beliašais – tai buvo žiauru ir vadovas juokdavosi, o paskui sako: vyrukai, neikite tų beliašų per mūsų repeticiją, pakentėkite“, – prisiminė R.Ruokis.

Pats G.Nausėda yra pasakojęs, kad choro vadovas Albertas Rožė, kuris dabar dirba ir gyvena Ukrainoje, buvo vienas iš nedaugelio žmonių, padėjusių formuotis jam kaip asmenybei. O buvusi klasės auklėtoja ir mokytoja turi išsaugojusi auklėtinių dovanotą knygą „Lietuvos valdovai“.

„Jie man padovanojo tą knygą, simboliškai pasirašė, yra ir Gitano parašas – Klaipėda, 1981 m. laida“, – sakė R.Razmienė.

Mokytojai nuojauta kuždėjo, kad jos auklėtinis gali siekti prezidento posto. Tokia frazė jai kartą išsprūdo, kai auklėtinis užsuko su puokšte gėlių.

„Labai gražią puokštę atnešė 2017 m. spalį, per mokytojų dieną. Juokavau, gal čia kokia prezidentinė rinkimų kampanija, tada sakė, kad ne, net neplanuoju. Man padėkojo už įskiepytą meilę literatūrai ir toleranciją, gražiai pasakė, kad tada mes buvome jauni ir nemokėjome padėkoti, o dabar, kai bręstame, jau galime padėkoti“, – pasakojo R.Razmienė.

Anot mokytojos, panašu, kad Gitanas tikėjo skaičių magija. Tai išduoda mokytojos paskirta užduotis, kai buvę auklėtiniai prieš kelerius metus susirinko į klasės susitikimą.

„To susitikimo metu viena iš užduočių buvo kūrybinis darbas pagal pateiktą schemą – kas yra gyvenimas? G.Nausėda rašo: koks – dygus ir mielas. Ką veikia – muša, glosto, gailisi. 9 – laimingas skaičius“, – sakė R.Razmienė.

G.Nausėdai skaičius 9 iš tiesų buvo magiškai sėkmingas. Apie tai, kad kandidatuos į prezidentus, jis paskelbė praėjusių metų devintą mėnesį. Rinkimų į prezidentus metuose taip pat yra skaičius devyni. Beje, jo gimimo datoje taip pat yra šis skaičius, išrinktasis prezidentas gimė gegužės 19 dieną.