Taigi kaip Simonas suprato, kad yra gėjus? Jis papasakojo, kad konkretaus lūžio momento nebuvo. Tiesiog jis nuo paauglystės jautė, kad merginos jo nedomina. Kartais išgirsdavo aplinkinių klausimą „Ar jau turi merginą?“ ar kalbų apie tai, kad suaugus reikės turėti žmoną ir vaikų. Tuomet galvojo, kad teks tą ir daryti, bet jautė, kad tokia perspektyva jo visiškai nedžiugina.
Prie šių minčių palengva prisidėjo supratimas, kad jį traukia vaikinai, tiesiog apie juos mąstyti buvo maloniau.
„Ko gero, pats jau supratau, kas vyksta, bet melavau sau, kad tai nevyksta. Galiausiai išsivadavau iš socialinio spaudimo gniaužtų, kai man buvo 20 m., jau buvau išvykęs iš Lietuvos. Tada pats sau pripažinau, kad yra gėjus, ir man savotiškai palengvėjo“, – pasakojo Simonas. Ir pridūrė, kad nemano, jog jam šis procesas ilgai užtruko – kai kurie vyrai faktą, kad yra gėjai, pripažįsta sau gerokai vėliau.
Kai su šia mintimi jau buvo susigyvenęs, maždaug prieš metus, Simonas ryžosi apie savo orientaciją prisipažinti tėvams. Beje, jis vienturtis jų, kauniečių menininkų, sūnus.
„Prisipažinti buvo labai baisu, tad tą padariau, parašydamas elektroninį laišką – ilgą ir nuoširdų. Tikriausiai tėvų jis nešokiravo – jie reagavo gražiai, geranoriškai. Atsakė, kad, nepaisant mano orientacijos, aš vis tiek jų sūnus. Iki tol jau pasidalindavau feisbuke žinutėmis apie LGBT reikalus, tad gal jie kažką įtarė. Prisipažinęs tėvams, emociškai pasijutau daug geriau“, – pasakojo Simonas.
Ruošiasi kartu apsigyventi
Gyvendamas Lietuvoje Simonas neturėjo artimesnių santykių nei su mergina, nei su vaikinu. Prisipažino, kad buvo tik viena mergina, kuri jam patiko, bet taip tikriausiai buvo todėl, kad ji buvo gera jo draugė, o romantiški santykiai tarp jų vargu ar būtų buvę sėkmingi.
Ir pripažinęs sau, kad yra gėjus, Simonas megzti artimų santykių neskubėjo – pradžioje su šia mintimi pats susigyveno. O tuomet jau ryžosi eiti į pasimatymus, ir prieš pusantrų metų, studijuodamas paskutiniame kurse, susirado vaikiną.
Jo draugas Nanda – vietinis Singapūro gyventojas, trejais metais vyresnis. Vaikinai susipažino per internetinę programėlę. Pirmą kartą savo būsimą draugą Simonas pamatė „Tinder“ pažinčių programėlėje. Ten jis apie save rašė nedaug, tik buvo įdėjęs nuotraukų ir citatą iš knygos „Alisa stebuklų šalyje“. Simonui vaikystėje ta knyga labai patiko, tad jis parašė žinutę su kita citata iš tos pačios knygos. Tąsyk tuo viskas ir pasibaigė.
Kitą sykį Simonas su Nanda susirašė maždaug po metų „Grindr'yje“ (bene didžiausioje pasaulyje gėjams skirtoje pažinčių programėlėje), ir tąsyk abu sutarė susitikti. Susirašė ketvirtadienį vakare, šeštadienį ėjo į pirmąjį pasimatymą. Po jo Simonas parašė naujam bičiuliui, dėkodamas už puikiai praleistą laiką, pridūrė, kad norėtų susitikti dar, ir netrukus vėl keliavo į pasimatymą.
Po poros mėnesių vaikinai turėtų apsigyventi kartu. Šiuo metu Simonas nuomojasi butą su buvusia kurso drauge, gera bičiule iš Indonezijos. Ji greit grįš į gimtinę, tad po to Simonas sutarė nuomotis būstą kartu su draugu. Kol kas šis gyvena su tėvais – Singapūre, kur nuomos kainos didelės, tai yra įprasta.
Gresia dveji metai kalėjimo
Kokia gėjų padėtis Singapūre, ar ji geresnė, nei Lietuvoje? Simonas atsakė, kad situacija dviprasmiška: oficialiai homoseksualūs santykiai tarp vyrų Singapūre nelegalūs. Šis įstatymas – britų imperijos, kuriai seniau priklausė ši Azijos šalis, palikimas. Netgi yra įstatymas, pagal kurį už tokius santykius žmogus gali gauti 2 metus kalėjimo.
Tačiau šalies valdžia yra oficialiai paskelbusi, kad šio įstatymo nevykdys, nes tai jau būtų diskriminacija. Įstatymas dar nepakeistas, nes nenorima kurstyti konservatyviai nusiteikusių gyventojų pykčio.
Tad ar Simonas su draugu galėtų eiti gatve susikibę rankomis? „Teoriškai galėtume, tikrai niekas mūsų neužpultų, nes Singapūras yra labai saugi šalis, ir policijai tai neužkliūtų. Visgi taip nesielgiame, nes šalis nedidelė, mano vaikinas gali sutikti kažką iš savo giminaičių ar pažįstamų, ir jiems gali nepatikti tai, ką pamatys. Draugo tėvai, sužinoję apie jo orientaciją, jo iš namų nevarė, bet įtampos jų tarpusavio santykiuose yra“, – sakė Simonas.
Ir pridūrė, kad šiaip jau vietiniam šalies gyventojui problemų dėl to, kad jis gėjus, gali kilti tik tuo atveju, jei jis dirbs mokykloje ir ten viešai pasakos apie tai, kad turi vaikiną. Taip pat žmogus, atleistas iš darbo dėl savo seksualinės orientacijos, negalėtų skųstis dėl diskriminacijos (Lietuvoje tokią teisę jis turėtų). Singapūro centre veikia 3 gėjų klubai, pasipuošę vaivorykštinėmis vėliavomis (Vilniuje, Simono žiniomis, klubas yra vienas).
Homoseksualus azijietis – Lietuvoje?
Simonas išvyko į Singapūrą 2014 m. universitete studijuoti filosofijos, politikos mokslų ir ekonomikos ir gavo stipendiją. Užtai dabar, baigęs mokslus, jis pagal šalyje galiojančią tvarką yra įsipareigojęs iš viso trejus metus joje dirbti ir mokėti mokesčius, tik tada galės išvykti namo.
Vaikinas jau metus dirba švietimo edukacijos konsultantu – pataria būsimiems studentams, kaip pateikti prašymus viso pasaulio universitetams, laikyti įvairius testus ir pan. Be to, jis pats svarsto galimybę studijuoti magistrantūroje. Singapūre Simonui patinka, gyvenimu jis nesiskundžia, nors kartais ir apima noras grįžti į Lietuvą.
Tad tikriausiai po kelių metų jis čia ir grįš. Ir tikriausiai ne vienas. Iki šios vasaros tos pačios lyties sutuoktinių antrosios pusės negalėjo gauti leidimo gyventi Lietuvoje, nes čia jų santykiai nepripažįstami. Tačiau Europos Teisingumo Teismas ir vėliau Lietuvos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad jeigu santuoka bus sudaryta ES šalyse, Lietuvos piliečių partneriai gaus leidimus gyventi ir Lietuvoje.
Šią galimybę Simonas jau yra aptaręs ir su savo draugu, nors supranta, kad jam, homoseksualiam azijiečiui, įsitvirtinti Lietuvoje nebūtų paprasta.
