Klaidinga būtų manyti, kad į Krizinio nėštumo centrą pagalbos ar patarimų daužniausiai kreipiasi moterys iš žemesnio visuomenės sluoksnio. Netikėta žinia apie nėštumą kartais labai išgąsdina ir pasiturinčias, išsilavinusias moteris. Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Julija Klovaitė ir socialinė darbuotoja Rūta Trumpickienė sakė, kad į jas patarimų kreipiasi ir aktorės, ir psichologės, ir medikės.
Apskritai į centrą besikreipiančias moteris galima suskirstyti į kelias grupes. Būna labai jaunų moksleiviško amžiaus merginų, arba atvirkščiai – vyresnio amžiaus moterų, kurios vaikus jau užauginusios ir visai neplanavo vėl sūpuoti kūdikėlio. Būna moterų, kurios jau turi du ar tris vaikus, sužino, kad vėl laukiasi, ir vyrai jas ragina nėštumą nutraukti. Taip pat būna vienišų mamų, bijančių, kad vienoms vaikelį auginti bus per sudėtinga.
Žinoma, būna ir moterų, kurios nėštumo išsigąsta dėl sudėtingos finansinės situacijos, bet, kaip jau minėta, jų nėra labai daug. „Kai kurios moterys sako, kad pinigų turi tiek, kad galėtų užauginti ne vieną vaiką, bet jo nenori dėl to, kad turėjo kitų planų“, – sakė R.J.Klovaitė.
Visoms toms moterims Krizinio nėštumo centro darbuotojos turi ką pasiūlyti – vienoms reikia psichologinės konsultacijos, kitoms – teisinės, o toms, kurioms sunku finansiškai, jos gali parūpinti kūdikio kraitelį ir kitaip paremti pirmaisiais vaikelio gyvenimo metais.
Centro darbuotojos nėra kovotojos prieš abortus – sprendimą, gimdyti ar ne, moteris turi priimti pati. Čia teikiamos konsultacijos ir toms, kurios pasidarė nėštumo nutraukimą ir vėliau pasigailėjo.
Visgi specialistės ragina moteris neskubėti. Paprastai, sužinojus apie neplanuotą nėštumą, dar būna likę laiko iki 12-os jo savaitės (iki jos dar galima nutraukti nėštumą moters pageidavimu).
„Siūlytume sustoti, apmąstyti gyvenimą ir baimes. Per konsultacijas neretai išsiaiškiname, kad kai kurios moterų baimės visiškai nepagrįstos. Kai moteris patiria šoką, sužinojusi apie nėštumą, ji gali priimti emocijomis paremtą sprendimą, dėl kurio vėliau galbūt pasigailės. Krizės metu susiaurėja mąstymas, sunku matyti bendrą vaizdą. Būna, kad su tokia išsigandusia moterimi kartą pasikalbi – ir jai iš karto pasidaro ramiau“, – sakė R.J.Klovaitė.
Vyrai reaguoja skirtingai
Žinoma, kai kurios situacijos išties labai sudėtingos. Krizinio nėštumo centro darbuotojos atsimena vieną konsultuotą moterį, kuri pastojo, sirgdama onkologine liga. Medikai jai rekomendavo nutraukti nėštumą, o ji visgi ryžosi gimdyti. Jos sužadėtinis šioje sunkioje situacijoje ją paliko, o ir artimieji ją kaltino, kad elgiasi neatsakingai. Šiai moteriai nėštumo metu ypač reikėjo palaikymo, kurio ji ir sulaukė Krizinio nėštumo centre. Ir ji susilaukė sveiko vaikelio, jį augina, tuo pačiu metu tęsdama gydymą. Dukrytė jai suteikia daug džiaugsmo ir vilties, kad viskas bus gerai.
Dar Krizinio nėštumo centro darbuotojoms įsiminė daugiavaikė mama, kuri kreipėsi, kai pradėjo lauktis ketvirto vaikelio. Toji moteris gyveno kaime su savo giminėmis bei vyru, su kuriuo nesutarė, norėjo skirtis, bet neturėjo kur išeiti. Moteriai atrodė, kad neturi jokios išeities. Visgi Krizinio nėštumo centro darbuotojos jai padėjo išsinuomoti būstą ir ji atrado savy jėgų susilaukti vaikelio bei viena rūpintis visomis keturiomis atžalomis. Maža to, vėliau ji net sugebėjo ištekėti!
Taip, pasitaiko vyrų, kurie linkę nėščias drauges palikti arba ragina jas darytis abortą. Visgi būna ir atvirkščiai: retsykiais į Krizinio nėštumo centrą paskambina vyrai, kurie vaikelio nori, o štai jų draugės svarsto galimybę nėštumą nutraukti.
Toms moterims, kurios pastojo ir liko vienos, Krizinio nėštumo centro darbuotojos primena, kad įsipareigojimų vaikui jų tėčiai turi visuomet. Net ir tuomet, jei moteris pastojo po nerimtų trumpalaikių santykių, pagal įstatymus vyrui priklauso prisidėti prie vaiko išlaikymo, kol šis užaugs. Jeigu toks vyras tėvystės nepripažins, bus galima ją įrodyti teisme.
Susilaukusi vaiko – nepasigailėsi?
Krizinio nėštumo centro darbuotojos nuolat sulaukia džiugių vaikus jau auginančių moterų laiškų su padėkomis, kad joms padėjo, kai buvo labai sunku. „Būna ir taip, kad moteris sako: „Jūs man labai padėjote“, nors tebuvome susitikusios vieną kartą“ , – sakė R.J.Klovaitė.
Būna ir taip, kad merginai, pavyzdžiui, penkiolikmetei moksleivei, vaikelį auginti tikrai nelengva, bet visgi Krizinio nėštumo centro darbuotojos negirdėjo nė vienos mamos pareiškimo, kad ji gailisi dėl to, jog susilaukė vaiko.
Toliau pateiksime porą dėkingų moterų istorijų.
Dėkinga už dukrytę
Violetos istorija, parašyta Krizinio nėštumo centrui: „Rašau norėdama nuoširdžiai padėkoti Jums už laiku suteiktą pagalbą, kurios dėka dabar sūpuoju mažą dukrytę. Net negaliu apsakyti žodžiais, kokia esu dėkinga. Pamenu tą rugpjūtį, kai paskambinau į jūsų centrą, nors jau buvau užsiregistravusi pas ginekologą dėl konsultacijos abortui...
Tai buvo mano antrasis nėštumas. Po pirmojo, kai dukrytė gulėjo reanimacijoje, o aš buvau nežinioje dėl jos ligos baigties ir pasekmių, patyriau didelį stresą, gulėjau ligoninėje, gėriau raminamuosius... Reikėjo laiko, kad viskas grįžtų į vėžes.
Kai pradėjau lauktis antrojo vaikelio, labai išsigandau, kad viskas gali pasikartoti. Taip nerimavau, kad atrodė, jog ir nėštumo metu gali tekti vartoti vaistus, nesuderinamus su naujos gyvybės auginimu pilvelyje. Todėl atrodė, kad abortas yra logiškiausia išeitis, tačiau nepaisant visko, aš jau mylėjau tą mažą angeliuką, gyvenantį manyje, bet didelė baimė neleido džiaugtis nėštumu.
Kai paskambinau į jūsų centrą ir susitikau su Zita, šiek tiek nurimau. Jos rūpestis buvo labai nuoširdus, tuomet pamaniau, kad galbūt kažkaip su pagalba sugebėčiau išnešioti vaikelį. Ji man pasiūlė pasikalbėti su psichologe, taip aš pradėjau bendrauti su Ieva. Praėjo dar kelios dvejonių savaitės, kol aš galutinai priėmiau sprendimą nesidaryti aborto. Tiesiog žiūrėjau į savo pirmąją dukrą ir supratau, kad jei reikėtų atsukti laiką atgal, aš galėčiau vėl viską pakartoti, kad tik ją turėčiau. Dėl antrojo vaikelio taip pat pasiryžau išbandymams.
Tai buvo pats geriausias kada nors gyvenime priimtas sprendimas. Kai gimė mažylė, aš verkiau iš laimės. Dar kartą jums dėkoju už pagalbą, jūsų darbas labai prasmingas.“
Neplanuotukas pasibeldė
Trijų vaikų mamos istorija: „Man nepatinka žodis „netyčiukas“, visuomenėje jis sukelia labiau pašaipias šypsenas, nei tikrųjų išgyvenimų suvokimą, todėl šiuos kūdikius vadinu „neplanuotukais“.
Vos ūgtelėjus pirmiems dviems vaikams po ilgos pertraukos vėl tik dviese aš su vyru išvykome į užsienį. Mėgavomės miestu, greitu tempu, vėlyvais pasivaikščiojimais, nueidavome po 20 km per dieną. Kaip tik tą savaitgalį turėjo prasidėti mėnesinės, bet neprasidėjo. Sunerimom.
Žinia kaip iš giedro dangaus. Jautėmės nepasirengę: per mažas butas, per maži automobiliai, nepakankamos pajamos, o dar tas jausmas, kad vėl prasidės sauskelnių maratonas. Pradėjom su vyru svarsyti apie „išvalymą“.
Nėštumo testas buvo teigiamas. Po šios žinios lėkiau pas draugę, kuri išgyveno neplanuotuko pasibeldimą. Ji man pasakė: „Tokie žmonės kaip aš ir tu nesusitaikytume su abortu“.
Vėliau apsilankiau Krizinio nėštumo centre. Verkiau. Jaučiau gėdą, kad abejoju. Vėliau lankydamasi pas ginekologę (kuri užtikrino nėštumo faktą) jaučiau didelę gėdą prieš klinikoje laukiančius žmones, prieš daktarę, kad, kai kitos šeimos negali pastoti, aš drįstu svarstyti, ar gimdysiu. Vėliau jaučiau gėdą vadovei pranešdama žinią, kad ką tik grįžusi vėl išeisiu, jaučiau gėdą prieš savo šeimos moteris – nes pas mus tarsi buvo 1-2 vaikų kultas.
Tomis dienomis negalėjau nieko normalaus nuveikti, tik svarsčiau, kokį sprendimą priimti.
Vieną dieną vyras pasakė: „Mes, matyt, nieko nedarysim“. Tada tarsi akmuo nuo širdies nusirito, graudinausi ir verkiau, nes ŠIS nieko nedarymas buvo nuostabus sprendimas.
Dabar šeimoje mes jau penkiese. Mūsų mažylis nuostabus, jo šypsena kerinti. Baisu net pagalvoti, kaip būtų be jo. Net nemoku apsakyti, kokia šiluma, pilnatve ir pasitikėjimu užpildo mane vaikai. Vaikai – tai stebuklai ir dovana.
Visoms moterims linkiu priimti tokius sprendimus, kad vėliau ramiai galėtumėte gyventi su savimi.“
*
Neplanuotai pastojote, nežinote, kaip elgtis? Kyla klausimų dėl netikėto partnerės, dukros, sesers nėštumo, nežinote, kaip galima padėti? Pasikonsultuokite su „Krizinio nėštumo centro“ specialistais – psichologais, teisininkais, socialiniais darbuotojais.
Savo klausimą įrašykite į laukelį skydelyje, kurį rasite straipsnio apačioje, ir paspauskite „siųsti“. Atsakymas kaip įmanoma greičiau bus publikuotas lrytas.lt skyrelyje „Vaikai“.
Nemokamas konsultacijas galite gauti ir telefonu: 8 603 57912 bei el.paštu: pagalba@neplanuotasnestumas.lt
