Tai, kad Mariaus istorija neeilinė, supratau dar prieš važiuodamas su juo susipažinti.
Yra tekę bendrauti su daugybe reabilitacijos centrų savanoriais, specialistais, gyventojais. Jie patys pripažįsta, jog jei iš priklausomybių liūno pavyksta ištraukti vieną žmogų iš dešimties – tai jau labai didelis pasiekimas.
Liūnas žmogų įtraukia labai greitai, labai greitai jį skandina, o atsikelti, atsitiesti yra beprotiškai sunku ir tai pavyksta padaryti, deja, tik vienetams.
Su Mariumi sutariame susitikti Kėdainiuose esančiame viename prekybos centre. Kaip jau minėjau, penktadienio popietę jaunas vyras ten rinko maisto produktus dalyvaudamas kasmetinėje „Maisto banko“ akcijoje.
Šioje akcijoje Marius rinko produktus labiausiai skurstantiems, nepasiturintiems, įvairioms organizacijoms.
Tik įėjus į parduotuvę, Marius pasitinka mane plačiai šypsodamasis.
Vaikinas elgiasi drąsiai. Man net sunku patikėti, kad vos prieš metus viskas buvo visai kitaip. O taip buvo. Nedaugžodžiaudamas ir negaišdamas brangaus laiko Marius sutinka papasakoti savo gyvenimo istoriją.
Vaikų namų vaikas
„Aš visą gyvenimą gyvenau vaikų namuose. Deja, kai suaugau, teko tuos namelius palikti. Tuomet išėjau laimės ieškoti į platųjį pasaulį.
Deja, mano laimės paieškos baigėsi pas blogus žmones. Susidėjau su geriančiais ir valkataujančiais žmonėmis, kurie ir tapo mano geriausiais draugais.
Gėriau, valkatavau, basčiausi, dariau labai blogus dalykus. Esu tiek daug blogo žmonėms pridaręs, labai gailiuosi“, – atvirai ir paprastai dėsto Marius.
Tęsėsi ilgai
„Tos mano klajonės tęsėsi ilgai. Ilgai basčiausi, trainiojausi, gyvenau labai netinkamą ir žalingą gyvenimą. Nė pats nepastebėjau, kai mane pradėjo valdyti alkoholis. Ne aš vadovavau savo gyvenimui, bet alkoholis vadovavo manajam. Turbūt taip būna visiems alkoholikams.
Buvo išties prastai, nes gerti reikėjo kiekvieną dieną, o pinigų ne visada būdavo.
Tada tekdavo prašyti draugų, kažkaip prasimanyti pinigų. Visko gyvenime buvo ir viskas per tą prakeiktą alkoholį“, – aiškina jaunas vyras.
Nugrimzdo į dugną
Marius pasakoja greitai nugrimzdęs į visišką dugną. Buvo tokių, kurie jo jau nelaikė žmogumi.
„Būdavo taip, kad miegodavau bet kur. Miegodavau pas draugus, landynėse, net pakrūmėje, lauke šąlant. Man jau buvo viskas vienodai. Man buvo nesvarbu, kur nugriūsiu, kur miegosiu.
Aš buvau niekas, nemylėjau savęs, man viskas buvo neįdomu. Nesvarbu, pabusiu rytoj ar ne, man niekas nerūpėjo. Buvau niekas“, – atvirauja pašnekovas.
Niekas nepadėjo
Marius atviras – jam niekas nepadėjo, nesulaukė jis jokios pagalbos. O jam reikėjo visai nedaug, reikėjo tik ištiesti pagalbos ranką.
„Man padėdavo draugai. Duodavo išgerti. Aišku, kokia čia ta pagalba... Išgeri vieną kartą, tuoj vėl reikia išgerti... Neišgerdavau, tai būdavo labai bloga, galvodavau, kad mirsiu.
Alkoholis žudo žmogų. Iš lėto ir tyliai jis jį žudo. Tai jums gali patvirtinti bet kuris alkoholikas. Turbūt visi alkoholikai tai pripažįsta, tačiau jiems sunku iš to liūno išlipti, išbristi.
Žmonėms reikia pagalbos. Juk tuo metu tu neturi nieko, visiškai nieko, esi visiškai vienas“, – prisiminimuose paskendo jaunas vyras.
Nusišypsojo laimė
Visgi viltis miršta paskutinė. Marių visiškai atsitiktinai pastebėjo labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ projektų vadovė Vitalija Surgautienė. Fondo, kuris daugybę kartų yra ištiesęs pagalbos ranką panašiose situacijose atsidūrusiems žmonėms.
Marius buvo tas laimingasis, kuris tuo metu buvo toje vietoje, kur fondas siūlė savo pagalbą, kalbino panašaus likimo žmones, siūlė pagalbą jiems atsitiesti, kabintis į gyvenimą.
Pavyko išgelbėti
„Labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“, bendradarbiaudamas su visuomeniniu judėjimu „Mūsų krašto sėkmei“, jau ne pirmus metus padeda benamiams.
Esame padėję daugeliui žmonių ir norėtume pasidžiaugti šiuo labai sėkmingu Mariaus atveju.
Šį vyruką prikėlėme iš dugno. Jis patikėjo mumis. Kai būdavo sunku, sugrįždavo pas mus.
Bendradarbiaudami su Pikelių priklausomybės ligų reabilitacijos centru, Marių pastatėme ant kojų“, – paaiškino fondo projektų vadovė V. Surgautienė.
Jau beveik metus
Marius jau beveik metus gyvena Kėdainių rajone esančiame priklausomybės ligų centre, kur praėjo visus gydymo etapus ir užsitikrino reabilitacijos centro kolektyvo paramą ir pasitikėjimą.
Marius pripažino, jog šiame gyvenime padarė labai daug blogų dalykų, todėl visą likusį savo gyvenimą vaikinas pašvęs kitų gelbėjimui.
„Tai yra mano sprendimas. Daug blogų dalykų padariau, bet man pavyko išsikapstyti. Man pavyko išbristi iš liūno.
Dabar labai noriu padėti tokiems pat, kaip aš. Noriu padėti žmonėms sugrįžti į normalų gyvenimą. Aš juk visą šį kelią esu nuėjęs, žinau, kaip galima padėti.
Mano visas likęs gyvenimas turi būti pašvęstas kitų gelbėjimui. Tikiu, kad taip ir bus“, – ryžtingai kalbėjo vyriškis.
Marių pripažino
„Labai džiaugiamės, kad Marių pripažino jo bendruomenė, kad pasitiki juo. Jis užsitarnavo kolektyvo pasitikėjimą. Jam būdavo duodamos tokios pareigos, su kuriomis jis susidorodavo. Tą pastebėjo reabilitacijos centro administracija.
Galiausiai Marius nutarė padėti savo likimo draugams, jis nutarė vykti savanoriauti į Angliją, kur žmonės turi lygiai tokių pačių problemų, kaip ir pas mus.
Mes labai džiaugiamės, kad Marius vyks į Angliją, į lietuvių namus, padėti sergantiems žmonėms. Tikime, kad tokia yra jo misija. Linkime jam stiprybės.
Tai puikus pavyzdys, kad žmogus gali keistis, tiesiog to reikia labai norėti.
Kai dirbame visi kartu, rezultatą puikiai matome“, – kalbėjo V. Surgautienė.
Vienam labai sunku
Tai, kad tokiems žmonėms padėti yra labai svarbu, sakė ir visuomeninio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ pirmininkas Arūnas Kacevičius.
„Iš tiesų vienam žmogui įkritus į tokią prarają išsikapstyti būna labai sunku.
Žmogui labai sunku atsikelti, todėl labai gerai, kai yra kas ištiesia ranką, kas patiki juo. Tada žmogus gauna papildomų vidinių jėgų, kurios jam padeda.
Labai džiaugiamės Mariaus atveju, kuomet su visų mūsų pagalba ir jo paties dideliu noru svajonės pildosi.
Tikrai ne viskas mums pasiseka, būna tų įvairių atvejų, bet šis atvejis yra tas, kuriuo mes labai džiaugiamės. Tokie atvejai kaip Mariaus tik parodo, kad mūsų darbas tikrai nenuėjo veltui“, – džiaugėsi visuomeninio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ pirmininkas A. Kacevičius.
Dėkoja visiems
„Esu labai dėkingas visiems, kurie padėjo man atsistoti ant kojų. Dėl šių žmonių aš įsipareigoju savo gyvenimą pašvęsti kitų žmonių gelbėjimui.
Kiek galėsiu, tiek padėsiu kitiems žmonėms, kurie nebegali sau padėti. Mano gyvenimas bus pašvęstas jiems. Tikiuosi, kad viskas bus gerai“, – apibendrino Marius.
