Pasirodo, žmonių, kuriems toks daugeliui įprastas dalykas kaip skalbimo mašina suteikia daug džiaugsmo, yra kur kas daugiau.
Pakruojyje gyvenanti socialinė darbuotoja Roma Bartkevičiūtė pasakojo, kad nuo šių metų mieste atsidariusi skalbykla, skirta sunkiai besiverčiantiems žmonėms, sulaukė didelio populiarumo. Skalbykla veikia tik tris mėnesius, bet jau turi 58 lankytojus. Nemažai jų buvo apsilankę ne po vieną kartą.
„Ateina vienišų močiučių ir senelių, neįgalių žmonių, kurie nešasi pilnus krepšius skalbinių. Skalbyklos savanoriams jie atneša šokolado ir net rankas bučiuoja, verkia ir dėkoja už galimybę apsiskalbti“, – pasakojo R.Bartkevičiūtė.
Mintis, kad reikėtų įsirengti skalbyklą, skirtą sunkiai besiverčiantiems žmonėms, Pakruojo šv.Jono Krikštytojo parapijos darbuotojams kilo jau prieš kelerius metus, o netrukus atsirado galimybė, parašius ES projektą (jo sąmata – apie 26 000 eurų) ją įsirengti parapijos patalpose. Suremontavus patalpas jose pastatytos trys skalbyklės ir trys džiovyklos, lyginimo sistemos, taip pat dušai, skirti nusiprausti tiems, kurie negali to padaryti namuose.
Atneštus skalbinius žmonės palieka skalbyklos savanoriams (daugelis jų – taip pat vyresnio amžiaus žmonės), o po kelių valandų ar kitą dieną juos atsiima jau išdžiovintus.
„Šiais laikais žmonės planuoja kolonizuoti Marsą, pasaulį galima apskristi per keletą valandų, bet yra dar labai daug žmonių, neturinčių savo namuose rajono centre vandentiekio, skalbimo mašinos, dušo ar tualeto“, – pabrėžė R.Bartkevičiūtė.
Ir pridūrė, kad vieni lankytojai neturi namie vandentiekio, kiti vandentiekį turi, bet neturi skalbimo mašinos, o treti kreipiasi dėl to, kad jiems per brangu pirkti skalbimo priemonių – čia jos suteikiamos nemokamai.
Dauguma lankytojų – vyresnio amžiaus žmonės, daug laiko leidžiantys namuose, vieniši (tai nebūtinai reiškia, kad jie neturi vaikų – vienišais dažnai jaučiasi ir tie žmonės, kurių vaikai išvykę į Vilnių ar Kauną).
R.Bartkevičiūtė šiuo metu yra išėjusi vaiko priežiūros atostogų, bet su savo 10 mėnesių kūdikiu dažnai eina į skalbyklą pasižiūrėti, kaip sekasi savanoriams, taip pat pabendrauja su klientais. „Bendrauti senyvi žmonės labai mėgsta, o aš klausausi istorijų apie tai, kaip susiklostė jų gyvenimas, kaip jaunystėje jie stengėsi ir įsivaizdavo, kad senatvėje gyvens daug geriau, negu gyvena, ir darosi graudu. Kartais pasijaučiu kalta prieš juos, kad gyvenu geriau...“, – sakė savo darbui atsidavusi socialinė darbuotoja.
Dar jai liūdna dėl to, kad skalbimo paslaugos teikiamos tik Pakruojo miesto gyventojams – skambina daug susidomėjusių žmonių iš rajono, kurie taip pat labai norėtų gauti galimybę pasinaudoti paprasčiausia skalbimo mašina.
