Romualdas tikino, kad daug jo problemų – kaip ir daugelio kitų žmonių – kilo iš vaikystės patirčių. Jis gyveno Joniškyje, jo tėvai susituokė iš reikalo, kai jau jo laukėsi, ir vėliau nuolat nesutarė. Mažas berniukas tėvų barnius nugirsdavo ir ėmė jaustis kaltas dėl to, kad savo atsiradimu apsunkino jų gyvenimus.
Kai jam buvo trylika, tėvai galutinai išsiskyrė, ir jis jautėsi dėl to kaltas. Liko vienas su mama ir jaunesniąja seserimi. Mama nuolat gėrė, ir dėl to Romualdas taip pat juto kaltę – gal, jei jis nebūtų „užkibęs“, jo mamos gyvenimas būtų susiklostęs daug geriau.
Tiesa, šiuos savo jausmus jis suvokė daug vėliau, į juos labiau pasigilinęs. Tuo metu tiesiog svajojo, kad užaugęs jis gyvens kitaip ir savo vaikais rūpinsis labai gerai.
Finansiškai šeima vertėsi sunkiai, tad mokydamasis dvyliktoje klasėje Romualdas susirado vadybininko darbą viename Šiaulių įmonės Joniškio padalinyje, netrukus tapo ir to padalinio vadovu. Tiesa, turėjo tik dvi pavaldines, kurios labai širdo, kad joms vadovauja kažkoks geltonsnapis.
Po mokyklos baigimo vaikinas išsikraustė į Vilnių. Kai sužinojo, kad mamos namuose už skolas išjungta elektra, pasiėmė pas save seserį, nors pats tuo metu nuomojosi kambarį.
Būdamas dvidešimties ėmėsi savo pirmojo verslo, palaipsniui įsivažiavo ir jam pradėjo sektis. Anksti sukūrė šeimą, iškeliavo su žmona į užsienį, susilaukė dviejų vaikų, kūrė verslą, turėjo pinigų, bet ir tada nesijautė laimingas.
Dar sunkesnis laikotarpis, pasak vyro, prasidėjo, kai jis išsiskyrė su pirmąja žmona ir po septynerių metų pertraukos grįžo į Lietuvą, kuri jam atrodė kaip kitas pasaulis. „Tuo metu labai pykau ant žmonos, bet dabar galvoju, kad viskas susiklostė gerai. Mes buvome geri draugai, kartu įveikę daug sunkumų, bet tai nebūtinai reiškė, kad mes visą gyvenimą būsime puikūs romantiniai partneriai“, – pastebėjo. Teismuose vyras išsikovojo teisę pats rūpintis dviem savo vaikais.
Grįžęs į Lietuvą, jis paskutiniame Vienos pokylyje netikėtai susipažino su Alesia Litvinionok, vėliau tapusia Alesia Mačiulis. Kaip jau rašė Lrytas.lt, pora susituokė vos po keturių mėnesių draugystės ir teigė dėl šio sprendimo nepasigailėję.
Visgi Romualdas prisipažįsta, kad ir tada nesijautė laimingas. „Labai mylėjome vienas kitą, bet santykiuose buvo ir įtampos. Meilės ir gerų norų nepakanka, jei kyla neigiamos emocijos, pavyzdžiui, dėl vaikystėje patirtų traumų. Mano žmona studijavo psichologiją, buvo šioje srityje pasikausčiusi, daug kalbėjomės, aiškinomės, kaip savo santykius pagerinti. Matėme, kad tradicinė psichologija mus tenkinančių atsakymų nepasiūlo“, – sakė Romualdas.
2800 svarų už valandą
Tuomet vyras atsiminė iš kolegės girdėjęs puikių atsiliepimų apie žmogaus elgsenos ekspertą dr. Johną Demartinį ir nusprendė pasidomėti, gal šis galėtų padėti. Rado informacijos, kad pasaulinio garso lektorius ves savaitgalio mokymus Londone, ir nusprendė ten vykti.
Norėjosi ir asmeninės konsultacijos, tad per viešbučio, kuriame turėjo vykti mokymai, registratūrą paliko J.Demartiniui žinutę, kad norėtų susitikti.
„Po kelių dienų ėjome su žmona į prabangią parduotuvę „Harrod's“ apsipirkti, kai sulaukiau J.Demartinio padėjėjos skambučio. Ji sakė, kad kaip tik atsilaisvino konsultacijos laikas, paklausė, ar atvyksiu, ir nurodė kainą – 2800 svarų už valandą. Išgirdus tokią sumą, man užgniaužė kvapą. Tokią sumą galėjau sukrapštyti, bet ji mums buvo didelė ir apsipirkimų Londone tektų atsisakyti. Pasakiau, kad perskambinsiu, ir paklausiau žmonos, ką darysim. Vėliau ji sakė, kad tuo momentu nudžiugo, jog klausiu jos nuomonės dėl šeimos finansų tvarkymo. O aš tuo metu suvokiau, kad mūsų pinigai, kuriuos iki tol tvarkėme atskirai, yra bendri“, – pasakojo Romualdas.
Pora ryžosi į konsultaciją eiti. Ir dabar Romualdas neabejoja, kad šis sprendimas buvo puikus. Konsultacija, kuri užtruko 2,5 valandos, bei vėliau vykę savaitgalio mokymai padėjo jam su žmona rasti daugelio savo problemų sprendimus.
Kaip konkrečiau viskas vyko? „Tas specialistas moka užduoti taiklius klausimus, o po to duoda aukso vertės patarimų. Pavyzdžiui, manęs netenkino situacija darbe, tad J.Demartinis paliepė ant lapo surašyti, ką aš darbe kiek valandų veikiu ir kiek pinigų man tai atneša. Suvokiau, kad tokie daug laiko atimantys darbai, kaip susirinkimų organizavimas ar banko pavedimų atlikinėjimas man neatneša nei vieno euro. Realius pinigus generuoja tik vienas kitas dalykinis susitikimas, kurie užima palyginti nedaug laiko, o laiką ryjančius darbus protingiau deleguoti kitiems“, – pateikė pavyzdį Romualdas.
Jo žmoną labai kamavo baimės dėl to, kad ji nuo seno turėjo širdies ydą ir labai bijojo mirties, o ir gydytojai jos neguodė, draudė sportuoti. Bet dabar ji su savo baimėmis susitvarkė ir aktyviai sportuoja bei gerai jaučiasi.
„Taip pat J.Demartini padedami daug gilinomės į tokių jausmų, kaip gėda, kaltė, baimė kilmę ir jų poveikį mūsų savivertei. Štai tada suvokiau, kad vaikystėje be reikalo jaučiausi kaltas dėl savo tėvų gyvenimų. Taip pat įsisąmoninau, kad mano savivertė per žema – nors ir uždirbdavau pinigų, nemokėdavau tinkamai su jais elgtis“, – aiškino Romualdas.
Jis tuo metu rūpinosi savo motina, nupirkdavo jai maisto, apmokėdavo jos buto nuomą, o ji vienu metu net buvo tapusi bename... Pasak pašnekovo, po minėtųjų mokymų jis suprato, kad taip elgtis netinka – kiekvienas savo gyvenimu rūpinasi pats. Kai motinai pasakė, kad daugiau jos neberems, toji, žinoma, supyko. Bet jai tai išėjo į gera – kurį laiką buvo nustojusi gerti, susitvarkė neįgalumo pašalpos reikalus, buvo ir darbą susiradusi ir šiek tiek pinigų susitaupė, galvoja pirkti būstą kur nors soduose.
„Kai jaučiame prieš kažką kaltę, bandome tai kompensuoti aukodamiesi dėl to žmogaus, bet gali būti, kad taip kenkiame ne tik sau, bet ir jam“, – padarė išvadą Romualdas.
Taip pat jis susimąstė apie tai, kad savo du vaikus po skyrybų sau pasiėmė dėl to, kad norėjo žūtbūt elgtis priešingai, nei jo tėvas. „Labai norėjau visiems parodyti, koks geras tėtis esu, ir patenkinti savo ego. Teigiau, kad man nesunku vežioti vaikus į visokias mokyklėles, pas logopedus ir panašiai, nors iš tiesų jau dešimt minučių pakonstravus „Lego“ pajusdavau, kaip traukia prie žemės“, – pasakojo Romualdas.
Susivokęs savo viduje, jis vaikus grąžino motinai, ir taip, pasak jo, visiems yra geriau.
Padėkojo savo motinai
Na, o J.Demartini patarimai Romualdui ir Alesiai pasirodė tokie naudingi, kad ryžosi baigti jo mokymus ir tapti oficialiais jo atstovais. Dabar R.Mačiulis prisistato sertifikuotu žmogaus elgesio specialistu ir kartu su žmona organizuoja transformacinius savaitgalius „Prasiveržimas“ Lietuvoje.
„Pagaliau jaučiuosi laimingas ir susitvarkęs savo gyvenimą taip, kaip ir kitiems linkėčiau. Taigi ir noriu padėti kitiems. Mano supratimu, didžiulis mūsų mokymų privalumas – tas, kad pas psichologus žmonės turi lankytis ir konsultuotis nuolatos, o mes galime per savaitgalį suteikti jiems įrankius realiai keisti savo gyvenimą“, – sakė vyras.
Beje, dėl savo nelengvos vaikystės ir jaunystės dabar jis savo motinos nekaltina, priešingai, suvokė, kad jaučia jai dėkingumą. „Vaikystėje motina kartais prasiblaiviusi pajusdavo norą mumis rūpintis ir tada sakydavo, kad užaugę jai už tai padėkosime. Man tai atrodė visiška nesąmonė. O dabar suprantu, kad būtent motinos dėka aš būdamas jaunas pradėjau dirbti ir nemažai gyvenime pasiekiau. Jei ne sudėtinga šeimos situacija, vargu ar būčiau tiek pasiekęs. Ir išties kartą, kalbėdamas nuo scenos 5000 žmonių auditorijai, aš savo motinai padėkojau“, – sakė Romualdas.
