Su mergina pokalbiui susitikome Šilutėje, kur šios viešnagės metu ji daugiau nei savaitę praleido viešėdama pas savo tėčio pusseserę Kristina Šveikauskienę. Dala taip pat apsilankė Vilniuje, Kaune ir Nidoje ir pirmą kartą nuo vaikystės laikų pamatė… sniegą. Kolumbijoje šiuo metu yra apie 18-20 laipsnių šilumos, tačiau tai – ne vienintelis gamtos skirtumas, kuris merginai kelia susidomėjimą.
Sužavėjo gamta ir paukščiai
„Pas mus labai kalnuota šalis, o čia viskas plokščia. Ir jūsų medžių lapai maži, nes negauna pakankamai saulės, o pas mus – nenormaliai dideli“, – gamtos skirtumus vardijo Dala.
Prie pokalbio prisijungusi K. Šveikauskienė apgailestavo, kad žiemą išties sunkiau sugalvoti, kur ir ką parodyti jaunajai giminaitei. Tačiau kai juodvi su seserimi Laima čia lankėsi prieš pusantrų metų, buvo vasara, tad visi nuplaukė į Nidą, dainavo ir šoko Bikavėnų etnokultūros centre, aplankė Palangą, pasivaikščiojo Švėkšnos parke. Seses itin sužavėjo ne tik lietuviškos tradicijos, bet ir gamta: paukščiai, Kuršių marių Lagūna.
Galvoja ir apie studijas Vilniuje
Dalai Mockus dabar – septyniolika, gimtojoje Bogotoje ji lanko paskutinę mokyklos klasę. Mokyklos, kurioje labai stipriai mokoma prancūzų kalbos. Nors dar nėra tvirtai apsisprendusi nei ką, nei kur mokytis, merginos mintys labiausiai krypsta į Prancūziją, kur filosofijos magistro studijas Sorbonos universitete greitai baigs vyresnė jos sesuo Laima.
„Man iš esmės nėra svarbu, ką mokytis, nes dabar jaunimas gyvenam taip, kad nesitikime kažko labai daug – ir tai yra gerai. Sunku greitai apsispręsti, ką norėtum veikti visą gyvenimą, nes tai tas pats, lyg rinktumeisi religiją“, – įsitikinusi Dala, kuri pritaria vis labiau populiarėjančiai jaunimo madai po mokyklos baigimo iš karto nešokti į studijas, o pakeliauti po pasaulį, pažinti save ir susivokti, ko iš tiesų norisi.
Visgi mergina išsitarė, kad galvoja apie literatūros arba tiksliųjų mokslų studijas. Nors buvo metas, kai širdis linko lingvistikos studijų link: „Lingvistika nėra kažkas apčiuopiamo, ir tai ne vien kalbų, bet ir protų tyrinėjimas. Juk lietuvių kalba nesikeitė tūkstančius metų, ir tai daug ką pasako apie žmonių mentalitetą – įvairūs išsireiškimai, posakiai – jie irgi turi savo prasmę“, – sako ji.
Nors lyg ir aišku, kad pagrindinis studijų kelias veda į Prancūziją, jauna mergina neatmeta ir galimybės studijuoti Lietuvoje, Vilniaus universitete. Galų gale, pasak jos, visada galima pasinaudoti „Erasmus„ programa, pagal kurią studentai fiksuotam laikui išvyksta mokytis į kitas šalis.
Domėtis Lietuva paskatino mama
Pirmą kartą į Lietuvą atvykusi Dala nėrė tiesiai į mėnesio trukmės lietuvių kalbos kursus Vilniaus universitete. Šiandien ji supranta nemažai lietuviškų žodžių, tačiau laisvai kalbėti dar neišeina – trūksta praktikos. O štai sesuo Laima, kuriai dabar 22 metai, dar pernai Sorbonos universitete buvo pasirinkusi papildomą lietuvių kalbos kursą, tad lietuviškai jau kalbėjo gana gerai. Bet šiemet į šį kursą nesusirinko pakankamas skaičius studentų, ir jis buvo nutrauktas.
Įdomu tai, kad merginos tėtis A. Mockus namuose niekuomet nekalbėdavo lietuviškai. Ir kaip pats prisipažino per Dalą savo pussserei Kristinai įduotame laiške, dėl to labai gailisi. Lietuvių kalbą seserys Dala ir Laima girdėdavo šalia gyvenusios močiutės Nijolės namuose, kuri, būdama 93 metų, prieš tris mėnesius iškeliavo anapilin.
Pradėti domėtis lietuviškomis šaknimis, merginas paskatino jų kolumbietė mama. Būtent ji pasiūlė dukrai lankyti kalbos kursus Vilniuje, bei susipažinti su giminėmis iš tėčio pusės. Taip Dala ir atrado Šilutę, kuri, pasak merginos, labai graži. Gražūs ir įdomūs jai pasirodė ir žmonės: ir tie, su kuriais bendravo, ir tie, kuriuos stebėjo gatvėje ar važiuodama į Vilnių ir Kauną autobusu.
Puoselėjo tradicijas
Lietuvoje mergina sutiko Kūčias, Kalėdas bei Naujuosius metus, ir patyrė, kad Kalėdų tradicijos Lietuvoje ir Kolumbijoje skiriasi. Kolumbijoje ši šventė taip pat minima šeimoje, tačiau niekas Kalėdų nešvenčia dvi dienas. Prie bendro stalo žmonės ten renkasi gruodžio 24-ąją, lygiai taip pat laužo plotkelę, tačiau vos išmušus vidurnakčiui, apsikeičia dovanomis ir toliau valgo, geria. Taip ir prasideda, ir baigiasi Kalėdos, nes kitą dieną jos jau nebešvenčiamos.
Valgyti Kūčių vakarienės Dalos šeima rinkdavosi į močiutės namus, nes ji – tikra lietuvė, visuomet palaikydavo tradicijas: ant stalo būdavo dedamas aguonų pienas ir kūčiukai, kuriuos Dala sako labai mėgstanti – galinti valgyti nesustodama. O per Naujuosius metus buriama ateitis – karštas vaškas pilamas į šaltą vandenį, taip pat privaloma suvalgyti ir vynuogių.
Piešimas – būdas išreikšti save
Dala žino, kad jos tėvą lietuviškai kalbėti išmokė jo tėvai – Nijolė ir Alfonsas, ir jei neklysta, jaunystėje jis net buvo subūręs folklorinį šokių ansamblį. Tačiau vėliau nuo šito atitolo – daug laiko užėmė politiniai reikalai. Ilgus metus A. Mockus ėjo Bogotos miesto mero pareigas, dabar yra išrinktas į Senatą.
Vaikystėje pačią Dalą tėvai stūmė išbandyti viską, kas įmanoma – tad mergina domėjosi folkloro muzika, grojo keturstygiu venesuelietišku muzikos instrumentu, lankė pianino pamokas. Šiuo metu ji žavisi baletu – net lanko pamokas, tiesa, profesionaliai jo šokti nežada – mokosi dėl savęs. Ir piešia, nes kaip pati sako, tai geriausias būdas užfiksuoti tiek įvykius, tiek jausmus.
Paklausta apie lietuvių bendruomenes Kolumbijoje, Dala pasakojo žinanti, kad dažniausiai jie susiburia per Lietuvos nepriklausomybės dieną – šoka ir dainuoja tradicines lietuvių liaudies dainas. Tačiau tų žmonių mergina nepažįsta: jie gyvena gana toli, ne tokiose kalnuotose vietovėse, ir už 6 valandų kelio nuo Bogotos.
