Balso stygų mazgeliai. Tokius gydytojos žodžius išgirdusi K.Arai jau buvo pagalvojusi apie dainininkės karjeros palaidojimą. Tuo metu ji buvo penkiolikametė, lankė Artūro Noviko džiazo mokyklą, todėl ši diagnozė privertė nutraukti dainavimo pamokas.
Nelinkėtų didžiausiam priešui
Keitė buvo priversta gydytis tyla – nors mokėsi Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje, ištisus metus per pamokas buvo atleista nuo kalbėjimo, nebuvo kviečiama atsakinėti prie lentos, o jos žinias mokytojai tikrino raštu.
Ji būtų atmintinai išmokusi ir eilėraščius, ir norėjusi eiti prie lentos, kad tik nebūtų reikėję patirti tokios kančios – tylėjimo.
Šito ji nelinkėtų didžiausiam priešui. Keitė su artimaisiais ir draugais bendravo žiopčiodama ar rašydama lapelius, telefono žinutes. Per tą laiką mergina taip priprato prie tylos, kad, pagijus balso stygoms ir gydytojai davus leidimą kalbėti, ji iš pradžių nebuvo labai šneki – mergina bijojo vėl užkimti, dėl to varžėsi.
Nors buvo galimybė atlikti balso stygų operaciją, gydytoja pasiūlė luktelėti – iš pradžių patylėti tris mėnesius. Tąkart pasijuto nedidelis pagerėjimas, todėl operacijos buvo atsisakyta ir pratęstas tylėjimo laikotarpis.
Tyla ir laikas išgydė balso stygas, todėl būdama šešiolikos metų K.Arai tarsi iš naujo mokėsi šnekėti, dainuoti.
„Balso stygų mazgai atsiranda tada, kai per daug netaisyklingai dainuoji. Bet šiais metais aš už viską atsigriebsiu, ką praradau ne tik dėl balso stygų mazgų, bet ir dėl sunkios odos ligos“, – apie dar vieną diagnozę užsiminė K.Arai.
Prieš metus Keitę užklupusi odos liga tapo dar vienu išbandymu – ji ne tik negalėjo žengti į sceną, bet ir po trejų metų draugystės išsiskyrė su širdies draugu, kurį vadino pirmąja meile.
„Aš jį ir dabar myliu kaip žmogų, jam esu dėkinga už visas pamokas. Bet jeigu jis dingo, kai man reikėjo, neturėjau teisės jo laikyti. Nė vienas mūsų neturime teisės kelti kokių nors reikalavimų kitiems.
Jeigu jautėsi laimingas be manęs ir jo laimės pasirinkimas nebuvau aš, negaliu dėl to pykti. Meilė nėra egoistiška“, – liūdnai šyptelėjo prieš metus su 18-mečiu draugu išsiskyrusi K.Arai.
Tačiau ir su tuo mergina susitaikė tikėdama, kad jos svajonė dainuoti išsipildys. Devyniolikametė suprato, kad gyvenimas kai ką atima, bet kai ką ir duoda, todėl niekada neverta skųstis.
Dėl ligos, kuri pažeidė beveik viso kūno odą, mergina net tris mėnesius negalėjo išeiti į gatvę, todėl per tą laiką išmoko būti viena su savo mintimis.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
