Šimtametei didelės pagalbos kol kas nereikia – savo namuose ji šeimininkauja pati: pasitaiso pusryčius ir vakarienę, pasišildo jai kas antrą dieną dukterėčios atnešamus pietus, išgeria vaistus.
O ir vaistų O.Janavičiūtė per daug nevartoja – sveikata dar gera, gal tik kraujo spaudimas kartais kiek šokteli.
Padeklamavo patriotinį eilėraštį
Ją pasveikinti atvykusius ir dovanų atnešusius Šiaulių miesto merą Artūrą Visocką ir Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus vedėją Vilmą Melenienę O.Janavičiūtė pasitiko stovėdama.
Taip pat stovėdama šimtametė išklausė svečių sveikinimų ir palinkėjimų.
Paklausta, ko norėtų artėjančių švenčių proga palinkėti šiauliečiams, O.Janavičiūtė padeklamavo ilgą eilėraštį, kuris baigėsi žodžiais „šviesos ir laisvės Tėvynei brangiausiai“.
Šimto metų sulaukė ir sesuo
Pakruojo rajone geležinkelio darbuotojo šeimoje gimusi O.Janavičiūtė augo kartu su keturiomis seserimis ir dviem broliais.
Ilgo amžiaus sulaukė ir vyresnioji O.Janavičiūtės sesuo Elena Janavičiūtė, kurią Šiaulių miesto vadovai su šimto metų jubiliejumi sveikino prieš ketverius metus.
Pasak O.Janavičiūtės savo šimtąjį gimtadienį paminėjusi sesuo Anapilin iškeliavo po pusmečio.
„Nemaniau, kad taip ilgai gyvensiu. O gyvenimas nors ir ilgas, bet labai greitai prabėgo. Vis dėlto yra ką prisiminti, apie ką pagalvoti“, – ją pasveikinti atėjusiems svečiams sakė šimtametė.
Atskleidė ilgaamžiškumo paslaptį
Jaunystėje gera šokėja buvusi O.Janavičiūtė sakė labai mėgusi pasilinksminti: „Į vakaruškas eidavau septynis kilometrus pėsčiomis. Namo naktį taip pat pėsčiomis reikėdavo grįžti. Ir nebaisu būdavo. Ką mėgau šokti? Šokdavau įvairius šokius, o labiausiai patikdavo tango“.
Žemės ūkio kooperatyve buhaltere dirbusi O.Janavičiūtė vėliau perėjo dirbo malūne, prieš pensiją perėjo dirbti į tarpkolūkinę statybos organizaciją.
Į pensiją išėjusi moteris darbo nemetė – dar pagalbine darbuotoja 17 metų dirbo vaistinėje.
Paklausta, kokia jos ilgaamžiškumo paslaptis, O.Janavičiūtė tik šyptelėjo ir ilgai negalvojusi atsakė: „Būk gera, nepikta – ir ilgai gyvensi“.
Didelės pagalbos nereikia
Kas antrą dieną pietus O.Janavičiūtei atnešanti dukterėčia Nijolė Oriol sakė, kad tetos sveikata dar gera.
„Gal tik tetos regėjimas kiek suprastėjęs, todėl televizorių ji įsijungia vis rečiau, o dažniau klausosi radijo, nors laikraštį dar paskaito. Namuose tetai didelės pagalbos taip pat nereikia – ji stengiasi šeimininkauti pati“, – sakė M.Oriol.
Svečius O.Janavičiūtė nustebino ne tik gera atmintimi ir aštriu protu, bet ir savo ištverme. Su svečiais šimtametė bendravo stovėdama ir prisėdo tik po pusvalandžio, kai visus pakvietė prie stalo.
