Šešeri metai. Tiek truko greitojo maisto užkandinių bendraturčių Dominyko Čečkausko (29 m.) ir R.Jankauskaitės, labiau žinomos Marlos Singer slapyvardžiu, santuoka.
Verslininkai susilaukė dviejų vaikų – Nikitos (5 m.) ir Lolos, kuriai pusantrų metų. Tačiau nuo praėjusių metų rugsėjo pabaigos vilniečių pora gyvena atskirai – šeimos namuose Rūta liko su atžalomis, o Dominykas įsikūrė kitur.
Subyrėjo ir poros santykiai, ir daugiau nei trejus metus kurtų užeigų „Keulė Rūkė“ verslo pamatai. Nors skandalingais piešiniais ant lauko sienų ir gardžiais mėsos kepsniais pagarsėjusi „Keulė Rūkė“ traukė turistus ir gurmanus, šeimos nesutarimai užkandinių tinklą atvedė prie bankroto.
„Kai išėjau iš verslo šįmet vasario mėnesį, visi po truputį išsiskirstė – vienam akcininkui gimė vaikas, mano buvęs vyras pradėjo kurti kitus restoranus, todėl nebeliko branduolio, kuris viską laikė“, – verslo griūtį prisiminė R.Jankauskaitė.
Per vasarą grafičių studijai vadovavusi Rūta šį rudenį netikėtai sulaukė mėsos tiekėjų pasiūlymo atgaivinti užkandinę „Keulė Rūkė“ netoli Halės turgaus.
Moteris sutiko prikelti apmirusią užkandinę antram gyvenimui – nuo praėjusio savaitgalio pradėjo darbą. Nauji savininkai praplės valgiaraštį, nes anksčiau patiekalai buvo gaminami vien iš kiaulienos, o dabar dar bus pasiūlyta jautienos, vištienos.
Nebebus išsišokėlė
Dabar „Keulė Rūkė“ bus kiek kitokia – R.Jankauskaitė pakeitė interjerą ir sienas papuošė naujais grafičiais. Permainų laukia ir skandalingieji piešiniai užkandinės kieme.
Grafitis ant sienos, kuriame pavaizduoti besibučiuojantys Rusijos ir JAV lyderiai Vladimiras Putinas (66 m.) ir Donaldas Trumpas (72 m.), artimiausiu metu bus papildytas naujais personažais.
Ant tvoros esanti vadinamoji lietuviškoji Švč.Trejybė – alkoholio vartojimui pančius rišantys „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis, Aurelijus Veryga ir Agnė Širinskienė – gerokai aptrupėjo, todėl turėtų atsirasti kitoks piešinys.
„Kadangi grįžtu į verslą, noriu, kad „Keulė Rūkė“ būtų pasikeitusi, – keisis įmonės logotipas ir filosofija. „Keulė“ nebebus išsišokėlė, nerengs akcijų siekdama skandalų, ji daugiau kalbės apie socialinius dalykus, taps gatvės meno ir gero maisto traukos centru“, – pasakojo R.Jankauskaitė.
Verslininkė pasimokė ir iš praeities klaidų, nes teko sumokėti nemažai baudų už netinkamą, žeidžiančią reklamą. Anksčiau už visus viešus pareiškimus buvo atsakingas Rūtos sutuoktinis ir dar vienas kolega, dabar šią atsakomybę prisiims ji pati.
„Nenorime būti pastebėti tik todėl, kad esame pikti. Tačiau ir toliau pasisakysime už laisvę, laisvą žodį ir įvairius dalykus, apie kuriuos daug kas nenori kalbėti. „Keulė Rūkė“ nežarstys ir nešvankybių, dabar ji bus labiau subrendusi“, – šypsodamasi patikino Rūta.
Ankstyva santuoka
Ne tik verslas subrendo, bet ir pati verslininkė nebėra vėjavaikė, kadaise pas mylimąjį Dominyką Paryžiuje apsigyvenusi po dviejų draugystės mėnesių.
„Gal visai nereikėjo tuoktis, nes šiais laikais santuoka nebėra amžina?“ – paklausiau mados fotografės, kūrybingos verslininkės ir veiklios motinos R.Jankauskaitės, siekusios ir alternatyviosios muzikos atlikėjos karjeros.
Tikėjausi, kad visuomet ryškias šukuosenas, makiažą ir išskirtinį drabužių stilių mėgusi dviejų vaikų mama pritars šiuolaikinio pašėlusio gyvenimo standartui, bet atsakymas buvo kitoks: „Manau, kad reikėjo tuoktis, nes su Dominyku buvome sulipę, mūsų veikla buvo bendra: arba aš jam padėdavau, arba jis man.
Bet galiausiai įvyko skyrybos. Turėjome bendrą verslą, todėl gerai, kad buvome susituokę. Tuomet viskas teisingai pasidalija, pasiskirsto.“
Nors šie metai Rūtai buvo košmariški, iki netikėtų skyrybų ji jautėsi puikiai suplanavusi savo gyvenimą. Juk ji buvo ištekėjusi, pagimdžiusi sūnų ir dukrą, todėl tarsi žinojo, kad viskas suplanuota, aišku.
Netgi nuobodu buvo, kad gyvenimas tapo ramus. Bet skyrybos akimirksniu pakeitė ir pačią moterį, ir jos požiūrį į gyvenimą.
Ar nebuvo klaida drauge kurti verslą? Neretai pasitaiko, kad ištisai kartu laiką leidžiantys sutuoktiniai net namuose neatitrūksta nuo darbo reikalų.
Tuomet susipina darbo ir asmeniniai santykiai. Tačiau Rūta nemato tokių klaidų, nes gyvenimas suteikia tiktai pamokas.
„Tai buvo didelė pamoka. Kai susipažinome, buvome labai jauni: Dominykui buvo 22-eji, man – 23 metai, neturėjome nuolatinių pajamų. Po metų draugystės pastojau, staigiai grįžome iš Paryžiaus į Vilnių ir mus apėmė baimė dėl ateities. Reikėjo skubiai užsidirbti pinigų, nes laukė šeimos pagausėjimas“, – pasakojo Rūta.
Baimė ir įtampa
Porai ir tėvai kartojo, kad būtina siekti karjeros. Įsikibę vienas į kitą jiedu išbandė įvairius būdus verslui sukurti, galiausiai atidarė porą minėtų užkandinių. Bet vis vien jie buvo įsikibę vienas į kitą ir apimti baimės, kad verslas gali bet kada sugriūti, o jau turi du vaikus.
„Įtampa visąlaik buvo, nesaugumo jausmas taip pat. Net kai gimdžiau abu vaikus, neturėjau motinystės atostogų, nebuvo laiko pagalvoti apie atokvėpį, viską apsvarstyti.
Galiausiai įtampa nugalėjo, nes nemokėjome atskirti asmeninių dalykų nuo darbo, nebuvo laiko apmąstyti, ko iš tiesų norime iš gyvenimo“, – pasakojo moteris.
Dabar ji pripažįsta, kad nenori tik karjeros, pinigų, pasiekimų ir medalių. Po skyrybų praėjus metams Rūta peržvelgė savo ankstesnį gyvenimą – nuo aštuoniolikos metų ji turėjo vieną draugą, po to buvo Dominykas, todėl beveik niekada nesijautė vieniša.
Bet Rūtai nebuvo laiko netgi suprasti savęs, nes tikėjo, kad jos tikslas – meilė, ir partneris – tai, ko iš tiesų jai reikia. Moteriai atrodė, kad viena ji sužlugtų.
Bet dabar verslininkė mąsto kitaip – šie metai parodė, kad ji viena su dviem mažamečiais vaikais nesužlugo, atvirkščiai, sustiprėjo, užsigrūdino ir vėl siekia karjeros.
R.Jankauskaitės skyrybos su vyru buvo staigios, nemalonios, pasitraukimas iš verslo taip pat buvo sunkus. Moteris emociškai stipriai buvo įsitraukusi į užeigų „Keulė Rūkė“ veiklą.
Bet pasiūlymas gaivinti verslą šį rudenį atgaivino ir verslininkės emocijas bei kūrybingumą. Ji vėl daug ką užsikrovė ant savo gležnų pečių.
„Daug kas manęs klausė, kodėl grįžtu į „Keulę“, juk sakiau, kad nebenoriu žudyti kiaulių, nenoriu blogio. Nebesimėtau į radikalumą, nes nebemanau, kad jeigu man kur nors nepasisekė, dariau ką nors negerai. Manau, kad ta pati „Keulė Rūkė“ – galinga, nes ji turi ir žodžio galios, ir kartu tai yra verslas.
Vieną ar kitą sritį galima panaudoti blogiems darbams, bet galima ir geriems. Noriu, kad „Keulė“ taptų ir socialiai atsakingu verslu, kuris padėtų menininkams, kuriems kiti nepadeda“, – tikino kitiems kūrėjams pagalbos ranką tiesianti verslininkė.
Padėjo psichologai
Rūtai po skyrybų reikėjo pagalbos, moteris jos ieškojo pas psichologus. Vyresnioji atžala irgi lankosi pas psichologę, nes iš pradžių buvo nelengva vaikui paaiškinti, kodėl mama ir tėtis gyvens atskirai.
„Mano tėvai buvo išsikėlę aukštą vertybių kartelę – jie kovojo už laisvę, ėjo į mitingus. Jie tikėjosi, kad viską paaukoję, rizikavę ir iškovoję šalies nepriklausomybę suteikė man galimybę gyventi gražų gyvenimą.
Jie buvo tikri, kad galėsiu pasiekti viską, ko noriu, nesijaudinti dėl to, dėl ko jie patys vargo. Todėl visąlaik jaučiau spaudimą, kad turiu pateisinti jų lūkesčius, pasiekti karjerą, sukurti gražią šeimą“, – pasakojo moteris.
Rūtai atrodė, kad nepateisino savo, tėvų ir visų aplinkinių lūkesčių. „Bet pradėjau kapanotis iš tamsaus etapo, dabar tikiu, kad viskas vyksta taip, kaip turėjo vykti. Iš to tik pasimokiau“, – likimo pamokas vertino pašnekovė.
Po vizitų pas psichologus Rūta jaučiasi sutvirtėjusi, jos santykiai su atžalomis ir jų pačių savijauta gerokai pasitaisė.
Verslininkė neabejojo, kad ir vaikams atsiliepė per didelis tėvų darbo krūvis, nuovargis. Nors pora dirbo ir nuotoliniu būdu, su šeima kiek laiko gyveno ne Lietuvoje, jiems buvo sunku kontroliuoti verslą: „Užkandinių versle kildavo gaisrai, virdavo dramos, buvo teismų, negalėjome būti atsipalaidavę.“
Versle sutuoktinis buvo atsakingas už maisto kokybę, valgiaraštį, žmona – už reklamą, bet dabar tai – praeitis. Pareigomis jie pasiskirstė ir augindami vaikus – tėvas daugiau laiko praleidžia su sūnumi, jį kasdien veža į vaikų darželį ir parveža namo, mama daugiau dėmesio skiria mažylei. Tad vyresnėlis nelabai jaučia tėvo trūkumą, o jaunėlei labiausiai reikia mamos.
Nors Rūtai auginti sūnų ir dukrą padeda ir jos tėvai, auklė, savaitgaliais buvęs sutuoktinis taip pat juos prižiūri. Todėl įtampos tiek mama, tiek vaikai nebejaučia.
Anksčiau moteris buvo įsitikinusi, kad gražūs drabužiai, ryškūs plaukai rodo jos pasitikėjimą savimi ir gyvenimo gerovę, džiaugsmą. Psichologė jai padėjo suprasti, kad ir madingai rengdamasi ji turėjo nemažai nepasitikėjimo.
Dabar Rūta nebesureikšmina madingų drabužių ir provokuojamo aprangos stiliaus. Ji pripažino atradusi net tikėjimą: „Neinu į bažnyčią, nepasirinkau krikščionybės, nes tai nėra mano religija, ir turiu jai priekaištų. Tai, kuo aš tikiu, – dzenbudizmas (budizmo sekta Japonijoje).
Atradau vieną filosofą, kuris kalba apie visos žmonijos bendrumą. Jis teigia, kad viskas vyksta taip, kaip ir turi būti. Ši filosofija nurodo, kaip žiūrėti į gyvenimą, save, žmones.“ Susipažinusi su nauja filosofija Rūta iš karto suprato, kad anksčiau neturėjo pagarbos sau ir kitiems, jai trūko pakantumo.
„Į tai esu labai gerai įsigilinusi. Man rūpi gėrio filosofija, mokausi, kaip valdyti pyktį. Buvau pankė, maištininkė, nors tas maištas išlikęs, jis nėra nukreiptas prieš ką nors.
Dabar net galiu suprasti, kodėl politikas Petras Gražulis yra toks, koks yra. Išmokau suprasti kitus žmones, nes kiekvienas turime savo istoriją“, – juokdamasi pripažino R.Jankauskaitė, kuri su buvusiu vyru buvo vadinami revoliucionieriais versle ir asmeniniuose santykiuose.
„Ar revoliucionieriais vadintų sutuoktinių šeima galėjo iširti dėl kitos moters?“ – uždaviau paskutinį klausimą Rūtai. „Tai – Dominyko reikalai. Apie jo draugę ne aš turėčiau kalbėti“, – nusišypsojusi patikino moteris, iš gyvenimo imanti tik pamokas.
R.Jankauskaitė svarstė, kad labai stengėsi dėl vyro, šeimos ir turbūt persistengė. Taip atsirado nepasitikėjimas savimi: „Viską dariau, kad tik būtų gerai.
Tuomet ir pamiršau save.
Pagarbos sau buvo likę nebedaug, nes, sakyčiau, persistengiau dėl vyro. Turbūt taip nebesielgčiau niekada.“
Tėvai atžalų vardus išsitatuiravo ant kaklo
Tėvai net vardus vaikams parinko tarptautinius, kad užsienyje jie nesunkiai būtų ištariami. Jiedu šioje srityje – irgi revoliucionieriai. Iš pradžių anūkų vardai nepatiko seneliams. Jie tikėjosi tradicinių lietuviškų vardų, tačiau žinodami poros išradingumą su viskuo susitaikė.
„Daugelis mano, kad Nikita – rusiškas vardas, bet iš tikrųjų jis graikiškos kilmės. Šis vardas reiškia pergalę. Dukrai išrinkome Lolos vardą, nes norėjome, kad jis gerai skambėtų ir Lietuvoje. Lolos vardo reikšmė nėra labai gera – šis vardas siejamas su žodžiu „dolores“, kuris išvertus iš ispanų kalbos reiškia sielvartą. Bet man Lola labiau siejasi su kinu. Juk matėte filmą apie Berlyną „Bėk, Lola, bėk“. Berlyne mes gyvenome, kai aš jos laukiausi“, – vaikų vardų suteikimo istorijas pasakojo R.Jankauskaitė.
Verslininkai išradingi ir dėl to, kad vaikų pavardės skirtingos. Sūnus nešioja tėvo pavardę, dukrai buvo duota mamos mergautinė. Netipiška šeima – netipiški ir sprendimai.
D.Čečkauskas ir buvusi jo žmona neturi jokių tabu. Gimus vaikams sutuoktiniai jų vardus išsitatuiravo ant kaklo, nes tai – jų bendro gyvenimo istorija.
