Lietuvoje N.Paltinienė – viena ilgiausiai scenoje dainavusių atlikėjų, kurios balsas įsiminė ne vienai lietuvių kartai. 2009-aisiais ji buvo įrašyta į Lietuvos rekordų knygą kaip daugiausia metų – 58-erius – dainuojanti solistė.
Tačiau ir įregistravus rekordą N.Paltinienė dar šiek tiek dainavo renginiuose, giedojo bažnyčiose, o jos kūriniai nuolat skamba per televizijos pageidavimų koncertus.
Tačiau žinoma dainininkė niekada nemėgo maudytis šlovės spinduliuose ir pasakoti apie savo gyvenimą. Net ir žinynuose apie N.Paltinienę pateikiama mažai duomenų. Biografijoje minimas tik sutuoktinis ir ansamblio „Kopų balsai“, kuriame ji dainavo, vadovas Arvydas Paltinas. O apie jų sūnų nė neužsiminta. Tačiau šį rudenį N.Paltinienė, sunkiai sirgdama, pasidžiaugė jau turinti keturis proanūkius.
Nelę ir Arvydą Paltinus, grįžusius gyventi į Manheimą Vokietijoje, kartkartėmis pradžiugina artimųjų skambučiai iš Lietuvos, palaikančios gerbėjų žinutės feisbuke.
Bet Nelė šiuo metu gyvena kitokį gyvenimą – kovodama su liga eina tikėjimo keliu lydima dvasinio palydėtojo, pranciškono kunigo Arūno Peškaičio (56 m.).
2014 metais dešimtą kartą vykusiame Kalėdų koncerte Vilniaus Bernardinų bažnyčioje N.Paltinienės pasirodymas buvo paskutinis. Bet jos ryšys su kunigu A.Peškaičiu nenutrūko – žinoma dainininkė dvasininkui neretai paskambina ir atveria širdį, dalijasi išgyvenimais, tikėjimo ženklais.
Kunigui neretai prieš akis iškyla vaizdas, kaip Bernardinų bažnyčioje per anūkės sutuoktuves N.Paltinienė giedojo „Ave Maria“.
„Tai buvo gražus momentas“, – prisiminė pranciškonų vienuolis A.Peškaitis. Dainininkės vyriausias proanūkis toje pačioje bažnyčioje priėmė Pirmąją komuniją. Nelė labai rūpinosi, kad proanūkis tinkamai pasiruoštų krikščioniškam sakramentui.
– Ar prieš 3 metus N.Paltinienė į Vokietiją išvyko gydytis? – paklausiau A.Peškaičio.
– Manheime ji gyvena ilgą laiką. Žmogus gydosi ten, kur jam atrodo geriausia.
Nelė persirgo labai sunkiu plaučių uždegimu, paskui pasireiškė komplikacijos.
– O kas šalia jos būna nuolatos?
– Vyras Arvydas, kuris ja rūpinasi. Nelė gauna medicininę priežiūrą, lankosi pas gydytojus.
Dainininkė paprašė gerbėjams perduoti geriausių linkėjimų ir pasidžiaugė, jog nesijaučia vieniša. Ji, žinodama apie šį mūsų pokalbį, paprašė: „Pasakyk, kad turiu keturis proanūkius!“ Jos giminė nemaža.
Bet Nelei teko išgyventi jaunesnės sesers, kurią ji labai mylėjo, netektį.
– Kaip šiuo metu jaučiasi estrados primadona?
– Nors sunkiai serga, nepamiršta gerbėjų. Ji sakė, kad jai giminės – pirmiausia publika, kurią visada prisimena. Ji feisbuke sulaukia tūkstančių žinučių iš gerbėjų, nors kelerius metus nebedainuoja.
Gerbėjai socialiniame tinkle jai siunčia atvirukus su gėlėmis, Nelė labai laiminga, kad ją daugelis atsimena, todėl prašė perduoti Lietuvos žmonėms tą savo džiaugsmą ir meilę.
Kai bendraujame, ji labai domisi Lietuva.
Nelė stebi televizijos laidas internete, seka šalies įvykius. Ji susidomėjusi ir lietuviška scena.
Atlikėja šiltai atsiliepia apie savo kolegas – Edmundą Kučinską, Viktorą Malinauską.
Su pastaruoju ji dainavo scenoje po buvusio partnerio Eugenijaus Ivanausko mirties.
Su Edmundu ir Viktoru N.Paltinienė dainavo dar „Kopų balsuose“, kuriuose pradėjo muzikinę karjerą.
Ji domisi perspektyviais dainininkais, pamenu, kai Nelė atvykdavo į Lietuvą, klausdavo, kokiuose naujuose projektuose dalyvavo Neda Malūnavičiūtė, Rosita Čivilytė, Arina.
Dabar ji pasiteirauja apie Eveliną Sašenko, jos duetą su operos solistu Liudu Mikalausku. Juodu yra parengę programą „Tu ateik į pasimatymą“, todėl dainuoja nemažai Benjamino Gorbulskio dainų, kurias atlikdavo Nelė ir Eugenijus.
Apie E.Sašenko ji atsiliepia kaip apie geriausią dainininkę. Nelė patikino, kad tokių atlikėjų netgi Vokietijoje yra labai mažai.
Vokietijos popscenoje vyrauja fonograminis dainavimas, o Lietuvoje atgyja gyvas muzikavimas ir jai tai labai patinka. Nelė klausia ir apie Katažiną Zvonkuvienę, nes ši popdainininkė jai taip pat patinka.
N.Paltinienė nuo lietuviškos scenos nėra atitrūkusi, nors ir gyvena svetur.
– Tačiau N.Paltinienė riboja bendravimą su gerbėjais, prisileidžia tiktai laiko patikrintus ir gerai pažįstamus žmones.
– Jai sunku būtų bendrauti su visais norinčiais.
Nelė nėra toks žmogus, kuris norėtų bet kokia kaina apie save viešai ką nors pasakyti. Ji nenori savęs varginti bendravimu. Taip pat negirdėjau ir apie jos planus grįžti į Lietuvą.
– Ar dainininkė užsimena apie svajones?
– Šitiek metų dainavęs scenoje, nugyvenęs ilgą amžių, žmogus kokių nors svajonių ne itin turi. Ji man dažnai sako, kad dėkinga Dievui už tą gyvenimą, kurį nugyveno, už tuos žmones, kuriuos sutiko, už tai, kad tiek metų galėjo dainuoti ir dovanoti žmonėms džiaugsmą.
Atsimenu, kad kiekvienas koncertas Nelei buvo šventė, kad ir kur jis vyktų: ar didelėje arenoje, ar kaimo kultūros namuose.
Ji atiduodavo savęs labai daug, tai yra didelės žvaigždės ypatumas, nes žmogus netausojo savęs, negalvojo, ar tai antraeilis koncertas, ar pirmaeilis. Jai visi pasirodymai buvo pirmaeiliai.
– Ar ligos patale atsidūrusi N.Paltinienė užsimena apie išėjimą iš šio pasaulio?
– Aišku, užsimena. Kiekvienas žmogus apie tai turbūt galvoja. Ji mąsto apie kūrybinį palikimą – svajoja, kad jos dainas dainuotų kiti. Kelios Nelės dainos, tarp jų „Tu ateik į pasimatymą“, „Taboras“, yra daug kartų perdainuotos šiuolaikinių vokalistų.
Ji dažnai kalba apie tai, kad scenai reikia nuoširdumo, o ne vaidybos, gero makiažo, garso ir apšvietimo. Ji tai turi ir turėjo visada. Nelė, kaip buvusi A.Šabaniausko premijos laureatė, pastebėjo, kad tarpukario Lietuvoje buvo juntamas didelis dainininkų nuoširdumas.
Ji norėtų, kad tą tradiciją kas nors tęstų. Galima sakyti, toks būtų jos muzikinis testamentas.
– Prieš septynerius metus popiežius Benediktas XVI dainininkei N.Paltinienei suteikė apaštalinį palaiminimą. Kokiomis aplinkybėmis tai įvyko?
– Šis palaiminimas jai įteiktas 2011 metų spalio 22 dieną Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre po koncerto – N.Paltinienė minėjo 60 metų sukaktį scenoje.
Palaiminimą įteikė du Telšių vyskupijos kunigai. Kiek žinau, vyskupas kreipėsi į Vatikaną dėl apaštalinio palaiminimo N.Paltinienei. Ji popiežiui buvo pristatyta kaip tikintis žmogus, kuris skleidžia džiaugsmą, niekada neatsisako labdaringos veiklos.
Tai – didžiulis raštas su popiežiaus portretu, įrašu apie suteikiamą apaštalinį palaiminimą.
– Jums taip pat buvo lemta susitikti, susipažinti su estrados legenda ir tapti dvasiniu vedliu.
– Dievas man irgi nepagailėjo žmonių, su kuriais nesitikėjau susipažinti. Aš juos sutikau įvairiais gyvenimo momentais. Nesakau, kad tai buvo mano svajonė. Nedrįsau apie tai svajoti.
N.Paltinienė man nuo vaikystės buvo tarsi šviesaus ir gražaus ilgesys. Ji tai įkūnijo. Taip įvyko, kad Dievas mus suvedė.
Tai laikau kaip staigmeną, kaip dovaną.
Šiuo metu Nelė serga, ji su manimi bendrauja ir kaip su bičiuliu, ir kaip su kunigu. Turėjome daug dvasinių pokalbių.
Sunkiais momentais pakalbame apie gyvenimo prasmę, Dievą, amžinąjį gyvenimą. Suprantama, kad žmogui tie klausimai iškyla. Aš dėkingas, kad ji pasitiki manimi ir mes galime apie tai kalbėti.
Vienuolis antram gyvenimui prikėlė dainininkės kūrybą
Vilniaus Bernardinų bažnyčios kunigas A.Peškaitis žinomos dainininkės muzikinę karjerą stebėjo nuo mažens.
„Nelę pažįstu daug mažesnį laiko tarpsnį, nei atsimenu. O atsimenu ją nuo 1968 metų, kai buvau vaikas. Per radiją dažnai skambėdavo „Kopų balsų“ ir N.Paltinienės bei E.Ivanausko atliekamos graikų kompozitoriaus Mikio Theodorakio dainos lietuvių kalba. Jie vieninteliai jas dainavo“, – šypsodamasis prisiminė kunigas.
Vėliau Arūnui įstrigo ir per televiziją rodomi N.Paltinienės koncertai. Jam įsiminė dainininkės atliekama B.Gorbulskio „Vis tave menu“: „Mokiausi pradinėje mokykloje, ir ji dainavo pasipuošusi balta suknele. Koncertas buvo gražus, iškilus. Ji taip pamažu tapo mano vaikystės meile. N.Paltinienės sceninis įvaizdis darė įspūdį – žavėjo nepaprastas grožis, laisvumas scenoje.“ A.Peškaitis pradėjo rinkti „Kopų balsų“ vinilines plokšteles, kurių sovietmečiu buvo nemažai išleista.
1982 metais Nelė ir Arvydas Paltinai išvyko į tuometę Vakarų Vokietiją. A.Paltino tėvai buvo Vokietijos piliečiai, todėl pagal pasirašytą susitarimą buvo leista susijungti šeimoms, nes Arvydo tėvai buvo senyvi žmonės, jiems reikėjo pagalbos.
Tuo metu Paltinai buvo laikomi Sovietų Sąjungos išdavikais, nesvarbu, dėl kokių priežasčių jiems teko išvykti į Manheimą Vakarų Vokietijoje. Iškart iš prekybos buvo pašalintos visos vinilo plokštelės, uždrausti transliuoti įrašai.
Vokietijoje A.Paltinas dirbo muzikos mokytoju lietuviškoje Vasario 16-osios gimnazijoje. Lietuvoje tuo metu buvo nurodyta ištrinti visus „Kopų balsų“ ir N.Paltinienės įrašus, kurie buvo įrašyti su A.Paltino vadovaujamu ansambliu, Lietuvos radijo ir televizijos orkestru. „Buvo labai keista, kad jų vardus buvo bandoma ištrinti iš muzikos istorijos“, – šyptelėjo A.Peškaitis.
1984 metais pasirodžius knygai „Mūza su mikrofonu“, kurioje buvo rašoma apie visus pokario metų estrados ansamblius ir solistus, apie „Kopų balsus“ neužsiminta, tarsi jų nė nebūta.
Kai A.Peškaitis Vilniaus universitete studijavo psichologiją, pasklido gandai, kad dainininkė N.Paltinienė mirė. „Man buvo labai liūdna. Pakalbėjau su mama: „Sklinda gandai apie netektį.“ Bet mama man pasakė: „Negali būti.“ Niekas nieko nežinojo. 1989-aisiais, „Sąjūdžio“ laikais, sykį įsijungiu televizorių ir per vieną rytinę laidą girdžiu interviu su N.Paltiniene. Ji jau buvo grįžusi ir koncertavo Lietuvoje“, – pasakojo kunigas.
Tuomet N.Paltinienės muzikinė karjera Lietuvoje atgimė – ji kasmet grįždavo iš Manheimo į Vilnių, rengdavo koncertinius turus visoje šalyje.
2002-aisiais A.Peškaitis atostogavo Palangoje – kunigas vieną šiltą vakarą sėdėjo kavinės terasoje prie jūros, skambėjo itališkos estrados įrašai. „Klausau ir galvoju: juk buvo lietuviškas ansamblis „Kopų balsai“, yra daug vinilinių plokštelių, kuriose skamba dainos apie jūrą, meilę. Būtų galima išleisti kompaktinį diską.“
Grįžęs į sostinę kunigas nutarė užsukti į Vilniaus plokštelių įrašų studiją, kuri leido „Auksinių dainų“ seriją. Užsiminęs apie savo idėją A.Peškaitis sulaukė ilgametės Vilniaus plokštelių įrašų studijos redaktorės Zinos Nutautaitės pritarimo. Kunigas netgi sudarė dainų sąrašą, kurį koregavo redaktorė. 2002-aisiais buvo išleistos „Auksinės „Kopų balsų“ dainos“.
Kai Z.Nutautaitė susisiekė su estrados legenda pranešti apie išleistą kompaktinį diską, ji labai apsidžiaugė. Tuo metu N.Paltinienė panoro susipažinti su jos balsui neabejingu kunigu.
2003 metais įvykęs dainininkės ir kunigo susitikimas tapo lemtingas – N.Paltinienė dalyvavo Kalėdų ir labdaros koncertuose, kuriuos rengdavo Bernardinų bažnyčia. Kunigo paprašyta Nelė neatsisakydavo dainuoti senelių globos namuose, miestelių kultūros namuose, kuriuos anksčiau žinomi dainininkai aplenkdavo.
N.Paltinienė dalyvavo beveik visuose sakralinės muzikos ir labdaros projektuose, kuriuos rengė Bernardinų parapijos dvasininkai. Taip dainininkė ir A.Peškaitis tapo artimais draugais.
