Akcijos idėja visai paprasta: moterys atiduoda joms nebereikalingas (mylimas, bet nenaudojamas, atsibodusias, netinkamo dydžio, bet vis dar gražias ir tvarkingas) sukneles, o taip pat batelius, papuošalus, aksesuarus visa tai surenkančioms savanorėms, o renginyje prieš Kalėdas susirinkusios socialiai remtinos, daugiavaikės, skurstančios moterys puošiasi ir dalyvauja šventėje.
Dar neprasidėjus lapkričiui prasidėjo pirmieji paruošiamieji darbai – aktyviai buriamos organizatorių komandos įvairiuose Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose, ieškoma patalpų, kuriose bus galima organizuoti šventę, talkininkų – prisidėti prie idėjos, o kartu ir pareklamuoti savo paslaugas norinčių grožio, maisto gamybos srities įmonių.
Eskedar pasidžiaugė, kad šiemet prie akcijos jungiasi kaip niekada daug garsių moterų – vadinamųjų ambasadorių. Jomis bus ne tik tradiciškai „Padovanok suknelę“ palaikanti „Lietuvos ryto“ žurnalistė Daiva Žeimytė, bet ir Erica Jennings, Agnė Grigaliūnienė, Beata Tiškevič, Dalia Ibelhauptaitė, Dovilė Filmanavičiūtė, Giedrė Žickytė, Ugnė Skonsmanaitė ir nemažai kitų.
– Kokie darbai vyksta šiuo metu?
– Dabar vyksta grupių formavimas – renkami žmonės, kurie prisidės, organizuos akciją savo miestuose.
– Ar jau žinoma, kokiuose miestuose šiemet vyks „Padovanok suknelę“ akcija?
– Pernai buvo įsijungę 12 miestų. Šiemet norėtume, kad būtų daugiau – ir miestų, ir miestelių, gali būti ir kaimai. Svarbiausia turėti noro, iniciatyvos suburti savo bendruomenę ir prisiminti viena kitą bei sužinoti, kuo gyvena mūsų kaimynai. Šiame etape mums svarbiausia kviesti miestus ir miestelius, kad prisijungtų.
Pavyzdžiui, jau prisijungė naujas, iki šiol akcijoje nedalyvavęs miestas Birštonas. Į šį miestą persikėlė gyventi moteris, kuri prieš tai gyveno Vilniuje ir dalyvavo mūsų akcijoje, ir panoro imtis organizavimo ten.
– Jeigu moterys, kurios iš ankstesnių metų prisimena jūsų akciją, skaitė apie ją ir žavėjosi, pagalvojo, kad šiemet galbūt norėtų pabandyti tai surengti savo miestelyje, kur jos turėtų ieškoti informacijos ir kur kreiptis?
– „Facebook“ yra puslapis „Padovanok“. Paprasčiausia per jį mums ir parašyti.
Gali kreiptis ir bendruomenės, ir individualūs asmenys, norintys organizuoti akciją savo mieste. Gali prisijungti ir pati savivaldybė ir surengti tą šventę.
– Kiek darbo tam organizatoriui tenka? Ar daug laiko atima?
– Organizatoriui svarbiausia užduotis – suburti komandą. Nei jam, nei komandos nariams tikrai nereikia dirbti kiekvieną dieną. Jų užduotis – surasti vietą, kur bus šventė, taip pat kur bus renkamos suknelės iki šventės.
– Ar gali žmogus renkamoms suknelėms, pavyzdžiui, paskirti kambario kampą savo name?
– Žinoma, buvo būtent toks atvejis pernai viename miestelyje. Jie rinko sukneles pas save, po to surado patalpas kultūros namuose, kur surengė baigiamąją šventę.
Taigi, reikia vietos, kur bus sandėliuojamos sudovanotos suknelės, batai, aksesuarai, vietos, kur vyks baigiamoji šventė. Taip pat reikia komandos, kuri per šventę moteris pasitiks, padės apsirengti, padarys makiažą, sutvarkys plaukus. Taip pat gali prisidėti fotografai, įamžindami pokyčius.
– Tai atrodo nebloga galimybė vietiniams verslams pasireklamuoti.
– Taip – vietinėms kirpėjoms, grožio salonams, kepyklėlėms, kurios gali pasiūlyti vaišių, kavos. Visa tai, kas atiduota, grįš per padėką, per jausmus.
– Kaip ieškomos moterys, kurios per šventę rengiasi sudovanotas sukneles?
– Mes kviečiame prisijungti savivaldybes. Jos turi struktūrą, kurioje dirba socialinės darbuotojos su remtinomis šeimomis. Savivaldybės, bendradarbiaudamos su organizatoriais miestuose, nurodo, kiek turi moterų, kurioms būtų reikalinga tokia akcija. Kviečiamos ir remtinų mamų dukros. Dažnai būna, kad prieš Kalėdas šventėje pasipuošusi dvyliktokė suknelę pasilieka šimtadieniui ar išleistuvėms.
Taip pat yra daug miestų, kuriuose veikia Daugiavaikių šeimų asociacija. Asociacija taip pat pasiūlo savo šeimoms dalyvauti šventėje. Kviečiame ir krizių centrus.
Kartais būna, kad žmonės nepriklauso niekur, bet jiems nėra paprasta save papuošti per šventes. Tokiu atveju norėčiau paraginti kiekvieną žmogų, jeigu jis mato, kad kaimynystėje gyvena moteris, kuri stengiasi auginti savo vaikus, dirba, bet sunkiai suduria galą su galu, pakviesti ją, padrąsinti ateiti į akciją.
Iš tiesų viskas čia ne dėl suknelės, o dėl susibūrimo, dėl galimybės pasakyti, kad tu man rūpi, aš tau galiu padėti.
– Ar dovanojamoms suknelėms, aksesuarams keliami kokie nors reikalavimai? Tinka tik vakarinės suknelės ar ir kasdieniškesnės?
– Reikalavimas yra toks: jeigu moteris, kuri dovanoja suknelę, manys, kad ji ir pati pasipuoštų ta suknele į šventę (jeigu ji būtų didesnė, nebūtų jau kartą vilkėta ir visų matyta), tokią suknelę galima dovanoti.
Suknelės nebūtinai turi būti puošnios, gali būti ir klasikinės, su kuriomis po to galima eiti į darbą. Taip pat gali būti ne tik suknelės, bet ir puošnesni megztiniai, palaidinės, kelnės, kažkas šventiško.
Svarbiausia nenešti suknelių, kurios negražios, kurias norisi išmesti.
– Ar ankstesniais metais esate sulaukę išmetimui tinkamų suknelių?
– Pirmus porą metų tokių atvejų buvo: atnešė drabužių, kurie buvo nešvarūs, suplyšę. O pernai buvo padovanota labai gražių suknelių. Mes kvietėme atnešti tokias sukneles, kurios yra mylimos, bet pakabintos spintoje ir nėra kur jų apsivilkti.
– Ar ankstesniais metais yra buvę kokių nors išskirtinių suknelių, pavyzdžiui, dizainerių kūrinių?
– Daivos Žeimytės viena žinoma dizainerė paklausė, kodėl ji nebuvo pakviesta. Aš labai kviečiu visus dizainerius, ir vietinius, ir Lietuvos mastu žinomus, prisijungti. Jie tikrai gali turėti likusių drabužių iš savo kolekcijų, kuriais norėtų aprengti moteris. Labai laukiami ir stilistai.
– Ar daug pati savo suknelių padovanojate kiekvienais metais?
– Visaip būna. Pirmaisiais metais atidaviau daugiausiai – apie 40, tuomet pati parduotuvę turėjau. Dabar mažiau, bet tikrai surasiu suknelę, kurią padovanosiu.
– Koks jausmas pamatyti kitą moterį su savo suknele?
– Kartais atrodo, kad tas daiktas pas tave jau atgyvenęs, tau šventę padovanojo, bet antrą kartą jo nebenešiosi, ir laikei tą suknelę, bet nežinojai, kam. Ir visada labai smagu, kai tu matai tą suknelę, iškeliamą į naują gyvenimą. Mes ir su draugėmis kartais keičiamės suknelėmis, būna, kad pamatai, jog draugei ta spalva geriau tinka, negu man. Visada tai džiugu, man labai gražu dalintis. Tikiuosi, ir kitiems.
– Ar sužinote, kaip pasikeitė moterų, gavusių dovanų suknelę, gyvenimai?
– Tai visada labai jaudina. Viena moteris, gavusi dovanų suknelę, kitais metais pati ją padovanojo, nes per metus pavyko atsistoti ant kojų.
Su kita moterimi susipažinau pernai renginyje Panevėžyje. Ji buvo vieniša mama ir tuo metu nėščia. O šiandien ji gyvena Meksikoje ir vis dar man siunčia nuotraukas su savo mažyliu, pasakoja, kaip jis auga. Šiandien jai gera, ji gyvena kitokį gyvenimą, ir labai džiaugiuosi matydama, kad gyvenimas keičiasi į gerąją pusę.
