Populiarusis kanadiečių aktorius R.Reynoldsas neslepia, kad su pirmąja žmona, taip pat Holivudo aktore Scarlett Johansson (33 m.), išsiskyrė, nes ji tuo metu nenorėjo nutraukti karjeros dėl vaikų. Tiesa, vėliau ji susilaukė dukros su kitu vyru.
Priešingai nei jos pirmtakė, B.Lively nepabūgo gimdyti. Aktorė kaip ir anksčiau velniškai gerai atrodo ir problemų dėl vaidmenų taip pat neturi.
– Daugelis nustebo, kad pasiekusi aukščiausią savo karjeros tašką beveik paeiliui pagimdėte du vaikus, – vieną pastarųjų pokalbių su Holivudo žvaigžde pradėjo žurnalistai.
– To ir pati nesitikėjau! Nesijaučiau pasirengusi motinos vaidmeniui. Laukdamasi pirmagimio išgyvenau: „Ką aš darau? Mano gyvenimas sustyguotas, viskas kuo geriausiai susiklostė.
Juk nežinau, ar susidorosiu su tuo, apie ką neturiu nė mažiausio supratimo. Ar sugebėsiu pasirūpinti brangiausia pasaulyje maža būtybe – savo mažyliu?“
Kartais jaučiausi taip, lyg man skrendant lėktuvu kas nors prieitų ir pasakytų: „Dabar tu – mūsų pilotas, eik į kabiną!“
– Kokiu būdu įveikėte savo baimes?
– Šeima buvo ir yra svarbiausia. Neseniai su Ryanu surengėme vakarėlį artimiesiems. Susirinko 22 žmonės! Ir tai ne visi galėjo atvykti! Turiu du brolius ir dvi seseris, vyras – tris brolius.
Tikiuosi, kad man pavyks ir vaikams įdiegti, kad šeima ir asmeninis gyvenimas yra svarbiausia pasaulyje. Svarbiausia – pamilti tą chaosą, triukšmą ir netvarką, būdingą didelėms šeimoms.
Mums su vyru, žinoma, padeda mano tėvai, kurie išaugino 5 vaikus. Jie puikiai susidoroja su auklių darbu.
Geresnių už juos nė negali būti. Jie dažnai ir ilgai svečiuojasi mūsų namuose.
– Susidaro įspūdis, kad, daugelio Holivudo mamyčių pavydui, jūsų liemuo ir figūra po gimdymo nė kiek nepasikeitė.
– Taip nėra! Gimus jaunesniajai Inez supratau, kad lengvai atsikratyti 30 kilogramų svorio galima tik svajonėse, apžiūrinėjant bikiniais aptemptas kitų moterų figūras. Šios neva akimirksniu susigrąžino iki gimdymo buvusias linijas.
Man teko pasisamdyti asmeninį trenerį ir padvigubinti valandų skaičių sporto salėje – visus metus. Ir tik tuomet pasiekiau tikslą.
– Jūs ir Ryanas socialiniuose tinkluose nuolat svaidote vienas į kitą strėlytes. Ar buvo tokių kandžių vyro frazių, kurios jums nepatiko?
– Pasitaikė. Pavyzdžiui, kai gimdžiau pirmąją dukrelę, Ryanas nesugalvojo nieko kita – tik pavaizduoti didžėjų ir uždainuoti: „Brangioji, atlikime tai kuo greičiau.“
Kaip tik buvo prasidėję stiprūs sąrėmiai ir man nebuvo juokinga. Bet gimdymą priėmusi gydytoja leipo juokais. Aš net bijojau, kad ji ką nors padarys ne taip.
Paskui vyras pasakojo, kad į jį mano akys iš pykčio laidė net ne žaibus, o aštrius peilius jautienos didkepsniams pjauti! Nors iki to ir aš stengiausi būti šmaikšti.
– Kodėl savo pirmąją dukrelę pavadinote vyrišku vardu James?
– Tai pasiūliau Ryano tėvo garbei. Tarp mano vyro ir jo tėvo susiklostė sudėtingi santykiai. Šeimos reikalai retai išvengia problemų, bet Ryano gyvenime su tėvu susiję daug ir gero, ir blogo.
Tikėjausi, kad padėsiu vyrui sutvarkyti santykius su tėvu. Taip ir atsitiko. Jamesas Reynoldsas jau sirgo, ir aš maniau, kad jo sūnus turi jį suprasti ir atleisti. Laimė, kad senelis spėjo pamatyti anūkę.
Manau, kad mūsų atmintyje turi likti tik tai, kas buvo gera. Reikia nuslopinti viduje tūnantį ir ramybės neduodantį pyktį artimajam.
– Jums nebuvo sunku pasirinkti profesiją, nes esate iš aktorių šeimos. Nepaisant to, gyvenate Niujorke, atokiai nuo pašalinių akių, ir nepriklausote Holivudo vakarėlių būreliui.
– Niekada ir nepriklausiau. Niekada nesilankiau Holivudo elito šeimų vaikučių kompanijoje. Šeimoje buvau jauniausia iš penkių vaikų, mokiausi ir baigiau ne elitinę privačią mokyklą.
Dažniausiai žvaigždžių vaikus augina auklės, aptarnaujantis personalas, o savo tėvų jie beveik nemato. Aš dėkinga tėčiui ir mamai už normalią vaikystę.
Mano mama – labai didelė optimistė. Kiekvieną dieną, kol gyvenau su tėvais, ji palikdavo man raštelius ir garso pranešimus su motyvuojančiais posakiais.
Jų esmė: „Gyvenimas nuostabus!“ Gal todėl ir aš esu optimistė.
– Atrodo, kad jūsų gyvenimas idealus: puiki karjera, mylintis vyras, sveiki vaikai.
– Nereikia supaprastinti. Moterys – sudėtingos būtybės.
– Jūsų santykiai su vyru tikrai nuostabūs – bent jau Holivudo skandalų fone.
– Tikrai myliu Ryaną ir niekuomet nėra buvę, kad pasakyčiau: „Aš nemyliu tavęs!“
– Kaip sprendžiate šeimos problemas?
– Bet kokios konfliktinės situacijos metu, išskyrus mano santykius su vyru, – skambinu draugėms ar seseriai ir klausiu, kaip elgtis.
O su Ryanu dar iki tol, kol pradėjome susitikinėti, buvome geri draugai. Susipažinome fantastinės juostos „Žaliasis žibintas“ filmavimo aikštelėje.
Po metų Ryanas išsiskyrė su Scarlett, o aš su savo draugu ir televizijos serialo „Liežuvautoja“ partneriu Pennu Badgley (31 m). Visą tą laiką mano santykiai su Ryanu buvo draugiški.
Tol, kol kartą abu atsidūrėme vienoje vietoje dvigubo pasimatymo metu. Jis – su savo palydove, aš – su savo palydovu.
Tuo metu mes su Ryanu tarsi praregėjome. Ir, kaip jis sako, iš mūsų galėjo įsižiebti fejerverkai. Tiesiog ten, restorane.
Ir dabar su Ryanu elgiuosi lyg būčiau jo geriausias draugas. Ir jo požiūris į mane – lygiai toks pat. Prie to dar pridūrus tarpusavio pagarbą ir pasitikėjimą – kertinę geros santuokos sampratą, – mes gerai sutariame.
Ryanas padėjo man pasijusti savimi patenkintai ir pasitikinčiai. Jis – stiprios dvasios ir tuo pat metu švelnus, geros širdies.
– Su Ryanu retai esate matomi kartu. Kodėl net į vakarėlius ateinate atskirai?
– Svarbu nubrėžti takoskyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Juk bendradarbių neklausiame, kodėl jie ateina į vakarėlius be vyrų ar žmonų?
Viešasis aktorių gyvenimas – jų profesijos dalis, iš esmės paėmus, amatas.
Ir per savo filmų premjeras ne visada ateiname kartu, kad kitas nenukreiptų dėmesio nuo vaidinančio kino juostoje. Juk tuomet jis svarbiausias.
Bet atsiveriame socialiniuose tinkluose, kur tiek visko prigalvojama apie Holivudo poras! Laidome vienas kitam kandžias replikas ir patys apie save sugalvojame istorijų. Gyventi viešai – ne toks jau didelis malonumas.
– Jūs vadinama pyragaičių ir tortukų eksperte. Kuo dar patinka užsiimti laisvu nuo darbo laiku?
– Iš tiesų mano silpnybė – puošti tortukus ir pyragaičius. Ir, žinoma, juos valgyti! Man ir Ryanui patinka iškylos.
Keliaujame po atokius miškus jo gimtinėje Kanadoje, netoli Vankuverio. Jis atsakingas už laužą, aš – už valgio gaminimą.
Jau vaikystėje sportavau. Dabar susižavėjau burlentėmis. Po vaidmens filme „Gelmėje“ stipriai patobulinau šios sporto šakos įgūdžius, nes daug laiko teko praleisti vandenyje ir ant burlentės.
Nors nėra ko girtis – sudėtingiausiose scenose mane keitė dublerė – buvo filmuojama pasaulio jaunimo burlenčių sporto čempionė! Mano mama sakė, kad to neturiu niekam atskleisti! Na, jau tiek to!
– Priklausote stiliaus ikonų grietinėlei. Įvaizdį pasirenkate jūs ar sugalvoja stilistas?
– Stilistas – aš! Bet manimi ne visada tikima. Juokingiausia būna tuomet, kai esu barama už nevykusį stilių ir reikalaujama nedelsiant atleisti stilistą!
Ir tuomet atsakau, kad su malonumu atleisčiau netikėlę, bet nepavyksta. Juk negaliu atsikratyti savęs.
Man patinka derinti įvairius stilius, audinius, faktūras, vyriškus ir moteriškus aksesuarus ir fasonus. Mano favoritai – kelnių kostiumai, vyriški švarkai.
– Išties keista, kodėl tokio lygmens žvaigždei nereikia stilisto?
– Man atrodo, kad bet kuriai moteriai, einančiai į darbą, lengviau pačiai nuspręsti, kaip apsirengti. Žinoma, turiu daug garsių dizainerių sukurtų drabužių. Tai lengvina pasirinkimą.
Gal dėl to, kad neturiu stilisto, reikėtų kaltinti sureikšmintą savąjį „aš“ ir siekį viską kontroliuoti. Nuo pirmo iki paskutinio – baigiamojo štricho.
Kine taip nepavyksta. Esu kūrybinio proceso dalis, o ekrane matau tik galutinį rezultatą. Bet tai ne tik mano darbas.
Rinktis drabužius, jų stilių man teikia malonumą, nes tai kūrybinės saviraiškos galimybė!
Jaučiuosi tarsi dailininkė. Sudėtingiausia mados kolekcijų pristatymuose atsirinkti drabužius ir užsisakyti. Nors turiu asistentę, dažnai viską darau pati, nes mano santykiai su dizaineriais geri.
– Ar leidžiate tobulinti savo nuotraukas specialia kompiuterio programa?
– Jaučiu palengvėjimą žinodama, kad galiu nesijaudinti dėl to, kaip atrodau. Kartais per fotosesiją sakydavau: „Kaip siaubinga.“ Ir nudžiugdavau išgirdusi: „Nesijaudink, viską ištaisysime!“
Bet su palengvėjimu atsiranda ir kaltės pojūtis. Juk suprantu, kad tokia praktika turi įtakos formuojant grožio standartus. Štai kodėl raginu niekuomet nelyginti savęs su tais, tomis, kurie puikuojasi ant žurnalų viršelių.
– Ar turite ką nors panašaus į gyvenimo šūkį?
– „Ir tai praeis“. Nuolat sau teigiu, kad visos problemos, skausmingi išgyvenimai nėra amžini. Būtent dėl to taip svarbu vertinti nuostabias gyvenimo akimirkas, nes ir jos nėra amžinos.
