Mes nesuklydome – Bria vaikystėje buvo šaukiama Barbora, o tikra jos pavardė – Bulvinaitė. Alytus – aktorės vaikystės miestas, kur ji patyrė ne tik daug meilės, bet ir daug neteisybės.
Viename JAV investicinių bankų dabar dirbanti aktorės motina Ina Cross vaikystėje dukros neaugino, nes po skyrybų išvyko iš Alytaus ieškoti laimės svetur, o tėvas, kurio aktorė nepažinojo, ja nesirūpino. Jis buvo priklausomas nuo alkoholio ir mirė Alytuje neaiškiomis aplinkybėmis.
Mergaitės ramstis buvo ją lepinusios dvi močiutės. Dabar spėliojama, kad būtent vaikystės traumos padėjo Briai įsijausti į motinos vaidmenį apie benamius sukurtoje kino juostoje „Floridos projektas“. Šis debiutas buvusiai alytiškei plačiai atvėrė duris į kino pasaulį.
Tačiau šios temos pati Bria nemėgsta liesti. Ji yra pasakojusi, kad augo gūdžiame Lietuvos kaime, kur šaltą žiemą močiutė ją vežiodavo rogėmis, tačiau ir daug ką nutylėjo.
Galbūt staiga išgarsėjusi anūkė susirgo žvaigždžių liga? Tokios mintys aplanko Alytuje gyvenančią pensininkę D.Bulvinienę. Moterį pavyko rasti tik aplinkiniais keliais. Buvusi Barbora, o dabar Bria nemini šios močiutės savo gyvenimo aprašyme.
„Praeis žvaigždžių liga, ji ateis į protą, tikiu, kad jai viskas bus gerai. Džiaugiuosi, kad jai taip pasisekė, kad tokia talentinga ir nuostabiai vaidina.
Ji vaikystėje buvo labai judri, sugalvodavo įvairių žaidimų, mėgo kitiems vaikams skirstyti vaidmenis, ką kas turi daryti“, – prisiminė D.Bulvinienė.
Nors būsima aktorė augo Alytuje be motinos (ji paliko dukrą ir išvyko į JAV), mergaitė buvo mylima, ja buvo žavimasi, nuolaidžiaujama. Ji nežinojo, ką reiškia žodis „ne“.
1993-iųjų birželį gimusi Barbora buvo auklėjama kur kas laisviau ir demokratiškiau nei daugelis to meto vaikų. Ji buvo nenuorama, nenustygstanti vietoje, bet turinti gerą vaizduotę ir meninių gabumų.
D.Bulvinienė itin saugo vieną Barboros nuotrauką. Anūkei tuomet buvo apie 10 metų, ji įamžinta dar prieš išvykstant gyventi į JAV.
Istorija kaip iš pasakos
Užsienio žiniasklaidoje plačiai aprašyta Brios sėkmės istorija atrodo kaip pasaka apie Pelenę, tapusią karalaite. Nepažinojusi savo biologinio tėvo, vaikystėje nežinojusi, kas yra motinos meilė, vėliau – paauglė maištininkė, kurią motina buvo priversta atiduoti į internatą, pagaliau – savarankiška madingų drabužių kūrėja.
B.Vinaitės atėjimas į kino pasaulį buvo labai netikėtas. Fotogenišką būtybę, pakerėjusią šokio judesiais, JAV režisierius Seanas Bakeris prieš keletą metų pastebėjo socialiniame tinkle.
Jis taip susižavėjo vaizdo įraše su rožinių plunksnų boa ir kvailoka karūna su geltona plunksna nevaržomai šokančia gausiai tatuiruota mergina, kad pakvietė ją ne vien vaidinti savo filme „Floridos projektas“, bet ir davė jai pagrindinį maištingos, pasilinksminti mėgstančios jaunos mamos Hali vaidmenį.
Iš režisieriaus gavusi laišką apie galimybę suvaidinti filme Bria nežiūrėjo į jį rimtai. Manė, kad jai rašo dėl šunų galvą pametęs išprotėjęs gerbėjas. Tik po kurio laiko suvokusi, kad laišką parašė žinomas režisierius S.Bakeris, lietuvė puolė ieškoti, ką jis sukūrė, ir iš karto susižavėjo jo kūriniais.
Niujorke gyvenanti Bria netrukus jau skrido į Floridą, kur turėjo vykti kino juostos filmavimas. Vaidmeniui Bria ruošėsi vos pusantro mėnesio.
Iš pradžių ji atrodė kiek baikštoka, o vėliau jau tryško entuziazmu ir noru dirbti.
Per filmavimus atsipalaidavo ir visus sužavėjo. 2017 metais kurtą kino juostą puikiai įvertino ir Kanų festivalio kritikai.
Buvo kalbama, kad vaikystėje mamos meilės nepažinusiai Briai būtent motinos vaidmuo praskynė kelią į Holivudą.
Primena mirusį sūnų
O alytiškei Danutei kylanti Holivudo žvaigždė B.Vinaitė yra pirmiausia anūkė Barbora ir prisiminimas apie mirusį sūnų Artūrą. Moteris mano, kad iš jo dukra Barbora paveldėjo aistringą temperamentą, norą kovoti už teisybę ir mokėjimą džiaugtis gyvenimu.
Tokį pat atvirą kaip ir savo sūnaus Artūro žvilgsnį alytiškė pamatė šiemet žiūrėdama amerikiečių režisieriaus kino juostą „Floridos projektas“. Dėl šio filmo moteris vyko į Kauną, į tarptautinį Vilniaus kino festivalį „Kino pavasaris“.
Skaudi istorija apie vienišą motiną, auginančią dukterį, alytiškei išspaudė ne vieną ašarą. Kai kuriose filmo scenose jos anūkė Barbora atrodė taip natūraliai, lyg kalbėtųsi su ja iš anapus ekrano.
Nusipirkusi bilietą į filmą „Floridos projektas“ D.Bulvinienė atsinešė ir prieš penkerius metus mirusio sūnaus Artūro nuotrauką.
Į susitikimą su festivalio žiūrovais tąkart į Lietuvą iš JAV buvo atvykęs ir filmo „Floridos projektas“ režisierius S.Bakeris.
Net nepasitarusi su festivalio organizatoriais tuomet alytiškė garsiam režisieriui netikėtai įteikė savo sūnaus Artūro nuotrauką ir paprašė perduoti ją anūkei Barborai, kuri nieko nežinojo apie savo biologinį tėvą.
Tai, kad režisierius pažadą įvykdė, D.Bulvinienė sužinojo ne iš Barboros.
Šiais metais pirmąjį birželio sekmadienį minint Tėvo dieną aktorė B.Vinaitė savo tėvo A.Bulvino nuotrauka pasidalijo socialiniuose tinkluose ir prie jos parašė, kad angelai sargai ją iki šiol saugo.
Nelaimingas sūnaus gyvenimas
Abu būsimos aktorės tėvai yra kilę iš Alytaus. Ina ir Artūras Bulvinai susituokė 1992 metais. Balbieriškio profesinę mokyklą baigęs vyras buvo ką tik grįžęs iš karinės tarnybos, o Ina – ką tik baigusi vidurinę mokyklą. Praėjus keliems mėnesiams po vestuvių jiems gimė duktė.
Tačiau maždaug po pusantrų metų Barboros tėvai išsiskyrė. Artūras grįžo gyventi pas savo tėvus, o Ina susiruošė ieškoti laimės už Atlanto.
Barboros motinai išvykus į JAV visi rūpesčiai buvo patikėti močiutei Veronikai Petravičienei, gyvenusiai Topolių gatvėje, Alytuje. Jos bute augusi Barbora lankė vaikų darželį, o vėliau – mokyklą.
Vėliau D.Bulvinienės sūnus sukūrė antrą šeimą, išvyko gyventi į Vilnių, jam gimė sūnus. Dabar jis studijuoja JAV, Hjustono universitete.
Bet Artūro antroji žmona taip pat jį paliko ir išvyko į JAV. 2013 metais 43-ejų Artūras mirė neaiškiomis aplinkybėmis, jo kūnas buvo surastas viename Alytaus bendrabučių.
Apie sūnaus netektį D.Bulvinienei sunku kalbėti. Jam nepasisekė dėl žmonų – ir viena, ir kita jį paliko. Jis jautėsi prislėgtas ir ėmė pats save naikinti svaigalais. Ne kartą koduotas dėl priklausomybės nuo alkoholio vyras sunkiai kovojo su savo liga.
D.Bulvinienei skaudu, kad anūkė Barbora nepažinojo savo biologinio tėvo: „Jai buvo sakoma – tėvo nėra, visi Barboros šeimos artimieji buvo pasiryžę išvykti į JAV, nes jiems atrodė, kad Lietuvoje nėra ko būti.“
Nors iš pradžių Artūras stengėsi atkurti ryšį su pirmąja žmona, taip pat su Barbora, net buvo nupirkęs dviratį ir norėjo jį padovanoti dukteriai, jam buvo užtrenktos durys. Tada D.Bulvinienė patarė sūnui palikti tą dviratį daugiabučio laiptinėje.
„Niekas Barborai nepasakojo, kas yra jos tėvas.
Aš tai galėjau pasakyti, bet nedrįsau, vis delsiau, o kai Artūras mirė, labai dėl to gailėjausi“, – prisipažino D.Bulvinienė.
Netiki, kad pamiršo močiutę
Tačiau sūnaus skyrybos neatėmė iš jos anūkės. Su buvusios marčios motina V.Petravičiene alytiškė nuoširdžiai bendravo, dažnai aplankydavo ir savo anūkę Barborą, parsivesdavo ją į namus.
Iš akių Barbora labai panaši į savo tėvą. Alytiškė netiki tuo, kad anūkė galėjo ją pamiršti, – juk buvo nemaža, kai jos išsiskyrė.
„Neturėjau jokio piktumo, kad sūnus išsiskyrė. Su Barbora mes dažnai susitikdavome. Nežinau, kodėl vėliau Alytus jai atrodė kaimas“, – prisiminė D.Bulvinienė.
Kai V.Petravičienė išvyko kartu su Barbora į JAV, D.Bulvinienę pasiekdavo žinios, kad anūkė prastai sutaria su savo mama.
Persikraučiusi iš Alytaus į Niujorką paauglė nemokėjo angliškai, neturėjo draugų, jai nebuvo lengva vidurinėje mokykloje, kur turėjo kovoti už save, tapti savarankiška ir nepriklausoma.
Finansų srityje dirbanti ir naują šeimą sukūrusi B.Vinaitės motina dukterį išsiuntė į internatinę mokyklą. Šio gyvenimo laikotarpio naujoji Holivudo žvaigždė nenori prisiminti.
„Užaugusi viską palikau praeityje. Man atrodo, kad daug mano vaikystės tiesiog išsitrynę. Ne, nėra taip, kad buvo kažkas bloga ir aš stengiuosi tai užslopinti, bet esu susitelkusi į ateitį ir negalvoju apie savo vaikystę. O kam tai įdomu? Stengiuosi judėti į priekį“, – yra kalbėjusi B.Vinaitė.
Sulaukusi aštuoniolikos Bria paliko motinos namus, nusprendė nestudijuoti koledže, išbandė įvairiausius darbus parduotuvėje, bare, o būdama devyniolikos pradėjo kurti savo drabužių liniją. Darbas biure jai atrodė visiškai nepriimtinas.
Kartą bendraudama „Skype“ programa su Amerikoje įsikūrusia V.Petravičiene alytiškė D.Bulvinienė sužinojo, kad anūkė pasidarė įspūdingų tatuiruočių. Tuo metu jos sūnus Artūras dar buvo gyvas, todėl apie tai papasakojo ir jam. Būsimos aktorės tėvas labai apsidžiaugė: „Šaunuolė, matai, ji į mane atsigimė.“
Susirgo depresija
D.Bulvinienės gyvenimas nėra lengvas. Ji įsitikinusi, kad sūnus Artūras pats save pražudė, nes nuėjo savo tėvo Gintauto, kuris dėl alkoholio mirė būdamas vos 47-erių, pėdomis.
Po sūnaus mirties moteris susirgo depresija. Trejus metus vartojusi vaistus vėliau ėmė mažinti vaistų dozes ir jai pavyko išsiversti be medikamentų.
Tačiau skaudžių prisiminimų moteriai susikaupę daug. Prieš dvejus metus ji palaidojo savo antrąjį sutuoktinį Juozą, kuriam buvo 70 metų.
Tris seseris turinti alytiškė dažnai raginama krautis lagaminus ir vykti pas dukterį Ingą, gyvenančią JAV. Prieš tai duktė su šeima gyveno Londone, o vyrui gavus darbą bendrovėje „Google“ visi persikraustė į JAV.
D.Bulvinienės anūkui šiemet rugpjūtį sukako 13 metų, tik anūkė liko gyventi Londone, nes jai 21-eri ir ji dar negavo vizos dirbti JAV.
Artimieji alytiškei siunčia nuotraukas, kuriose įamžintos atostogų ir kelionių akimirkos gražiausiose Amerikos vietose – prie Niagaros kroklių, Las Vegase, JAV nacionaliniuose parkuose.
Tačiau D.Bulvinienė kelione į JAV nesusivilioja. Ji vis delsia ir nenori užkrauti dukteriai savo rūpesčių: „Man nebūtina pas juos važiuoti. Svetur gyvendama neišbūčiau netgi mėnesio. Norėčiau namo, man reikia būti Lietuvoje, nes čia mano artimųjų kapai.“
Vilniuje baigusi lengvosios pramonės technikumą D.Bulvinienė Alytuje daug metų dirbo „Medvilnės“ kombinate, vėliau – siuvimo įmonėje „Dainava“.
Ji mėgo laisvalaikiu siuvinėti. Įrėminti siuviniai puošia nedidelį jaukų Danutės butą. Ji yra išbandžiusi įvairius siuvinėjimo būdus, tik pablogėjus regėjimui atsisakė šio pomėgio.
Pastaruoju metu ji sugrįžo prie jaunystės pomėgio skaityti grožinę literatūrą, todėl dažnai lankosi bibliotekoje. Kartais moteriai atrodo, kad jos pačios gyvenimas yra kaip iš romano, kur herojai galiausiai susitaiko ir vieni kitiems atleidžia.
