Vaiva jau gimė nieko negirdėdama, nes abu jos tėvai yra kurti (jų giminės yra girdintys). Ji mokėsi kurčiųjų mokykloje, taigi iki aštuoniolikos reikalų su girdinčiaisiais turėjo mažai. Daugiau su jais bendrauti ėmė, kai įstojo Vilniaus kolegijoje studijuoti vaikystės pedagogikos.
2014 m. ji dalyvavo Vokietijoje vykusiuose kurčiųjų mis ir misterio rinkimuose, kuriuose rungėsi žmonės iš viso pasaulio, ir užėmė pirmąją vietą. Po šio laimėjimo mergina ėmė labiau pasitikėti savimi. Ji pradėjo modelio karjerą, dalyvavo įvairiuose renginiuose kartu su sveikais modeliais.
Modelio darbas yra Vaivos hobis, kaip ir sportas. Sporto šaka, kurią ji praktikuoja – badmintonas. Ji dalyvauja įvairiuose kurčiųjų čempionatuose ir net olimpinėse žaidynėse.
Tiesa, pagrindinis jos darbas yra visai iš kitos srities – vasarą baigusi studijas, ji dirba kurčiųjų vaikų darželyje auklėtoja. Savo darbą su mažaisiais labai mėgsta. Jos grupėje – šeši vaikai, kurių amžius – nuo trejų iki penkerių (kurčiųjų darželinukų grupės paprastai būna nedidelės).
Šį vakarą Vaiva kuriam laikui vėl virto modeliu ir žingsniavo podiumu – dalyvavo kolekcijos „Made in Silence“ pristatyme. Šios kolekcijos, kurią kartu kūrė kurtieji ir girdintieji, dizainerė – Dovilė Pavalkytė.
Dizainerė pasakojo, kad seniai norėjo imtis kažko prasmingesnio, nei paprastas drabužių modeliavimas. Ir kai viename renginyje susipažino su kurčiaisiais, palengva subrendo projekto „Made in Silence“ idėja.
Dovilei įspūdį padarė vienas klausos negalią turintys vaikinas, kuris papasakojo, kad dirba Ispanijoje, o vakare buvo klube ir šoko. Dizainerei kilo klausimas, kaip jis gali šokti, juk muzikos negirdi, bet vaikinas patikino, kad vibracijas jaučia ir pagauna ritmą. Būtent tada dizainerė suvokė, kad kurtieji – tokie patys žmonės, kaip ir visi. Dar ji susidarė įspūdį, kad visi jie – labai draugiški ir nuoširdūs žmonės.
Dovilės kolekcijoje „Made in Silence“ pristatyti drabužiai ir aksesuarai su gestų kalbos simboliais. Ji planavo visus drabužius siūti pati arba bendradarbiaudama su kurčia siuvėja, bet, kadangi pritrūko laiko, kreipėsi ir į paprastą siuvėją. Dovilė taip pat yra nusiteikusi sukurti neįgaliesiems darbo vietų ir pati pramokti gestų kalbos.
Kurdama drabužių dizainą Dovilė bendradarbiavo su Karoliu Simaičiu iš Klaipėdos krašto. Karolis negirdi, tačiau tai jam nesutrukdė baigti Vilniaus dailės akademijos ir tapti grafikos dizaineriu. Laisvaikiu jis dar ir piešia paveikslus, tam naudodamas kompiuterinę techaniką.
Kolekciją „Made in Silence“ pristatė kurtieji ir girdintieji, profesionalai ir pirmą kartą ant scenos lipę modeliai.
Vienas iš tokių – vilnietis Kęstutis Gumbrys, „Rimi“ prekybos centre dirbantis kainodaros asistentu. Jis neteko dalies klausos dar vaikystėje – būdamas vos trejų sunkiai susirgo, ir liga negrįžtamai pakenkė jo klausai.
Prieš renginį Kęstutis sakė, kad prieš žengdamas ant podiumo šiek tiek nerimauja, tačiau džiaugiasi tuo, kad išbandys naują veiklą. „Be to, noriu kitiems kurtiesiems parodyti, kad mes galime dalyvauti įvairiose veiklose, neturime sėdėti užsidarę namuose. Panašūs projektai labai padeda įgyti daugiau pasitikėjimo savimi“, – talkinant gestų kalbos vertėjui sakė Kęstutis. Vyras prisipažino, kad yra turėjęs įvairių kompleksų ir stokojęs pasitikėjimo savimi, tačiau tai – jau praeitis.
Kęstutis sakė, kad darbe, kur daugiausia laiko leidžia prie kompiuterio, jam nėra sudėtinga bendrauti su girdinčiais žmonėmis – užuot skambinęs, šiais laikais gali parašyti elektroninį laišką. Jis gali ir kalbėti, tik tam, kad suprastų pašnekovą, turi matyti jo lūpas. Taigi jam labiau patinka bendrauti su pašnekovais akis į akį. Būna sunkiau, kai atsiduria didesniame žmonių susibūrime, kuriame visi kalba vienas per kitą.
Drabužių su gestų kalbos simboliais jau netrukus norintieji galės įsigyti internetu. Šia iniciatyva siekiama skatinti kurčiųjų saviraišką ir matomumą. Klausos negalią Lietuvoje turi net 30 tūkstančių žmonių.
