Skaičiuodamas, kiek kalbų moka, Thomas abejojo, ar skaičiuoti lietuvių kalbą, ar ne, juk jos dar mokosi. Rugpjūčio pabaigoje jis baigė Lietuvos edukologijos universiteto organizuotus lietuvių kalbos ir kultūros kursus Vilniuje, prieš tai metus po kartą per savaitę lankė lietuvių kalbos paskaitas universite Helsinkyje.
Kadangi visas interviu vyko lietuviškai ir su Thomu visai gerai pavyko susišnekėti, drąsiai priskaičiuojame lietuvių kalbą prie tų, kurias jis jau moka. Beje, Lietuvoje jis su visais bendrauja mūsų kalba ir net jeigu kažką pasakyti būna sunku, nepereina prie anglų kalbos – pasak jo, būtent toks gyvas bendravimas labai padeda išmokti kalbą.
Thomo gimtoji kalba – prancūzų. Gerai moka ir olandų bei vokiečių kalbas, kurios Belgijoje taip pat yra valstybinės – pavyzdžiui, namie su tėvais jis kalbėdavosi prancūziškai, bet nuvykę pas gydytoją turėdavo pereiti prie olandų kalbos. Taip pat Thomas gerai moka anglų ir vokiečių kalbas – pagal mokyklinę mainų programą kurį laiką mokėsi ir gyveno Vokietijoje, Brėmene. Dar mokykloje mokėsi lotynų kalbos. Kadangi turėjo gerą draugę ispanę, pramoko kalbėti ispaniškai, o kai išvyko pagal mokyklinę mainų programą į Suomiją – išmoko ir suomiškai.
Suomijoje pasimokęs vidurinės mokyklos laikais, jis šią šalį pasirinko ir universitetinėms studijoms. Įstojo į lingvistikos specialybę. Ji skirta ne mokytis kokrečios kalbos, o semantikai, sintaksei ir panašiems dalykams nagrinėti.
Studijuodamas Suomijoje Thomas kaip pasirenkamą dalyką pasirinko lietuvių kalbos kursą: „Universitete turėjau keletą lietuvių draugų ir man patiko, kaip jų kalba – ji skambėjo gražiai ir melodingai. Be to, sakoma, kad lietuvių kalba panaši į sanskritą, senąją indoeuropietišką kalbą, o man, kaip lingvistikos specialistui, bus labai naudinga tai išmanyti.“
Tuo, kad ėmė mokytis lietuvių kalbos, Thomas labai patenkintas: „Lietuvių kalbos mūsų universitete mokosi trys žmonės – aš ir du suomiai – tad sulaukiame daug individualaus dėstytojo dėmesio. Ir kitose paskaitose Suomijoje to dėmesio netrūksta – manau, tuo studijos šioje dalyje pranašesnės už studijas Belgijoje, kur neretai paskaita vyksta didžiulėje auditorijoje, kurioje sėdi gal šimtas studentų.“
Visgi pagrindinė priežastis, dėl kurios Thomas pasirinko studijas Suomijoje – jo mergina. Su ja susipažino, kai į Suomiją buvo atvykęs prieš porą metų pagal mokyklinę mainų programą. Mergina jį užkalbino vakarėlyje, kai iš bendrų pažįstamų išgirdo, kad jis kalba prancūziškai – ji pasakė, kad jai ši kalba skamba labai romantiškai.
Po pažinties vakarėlyje jie kurį laiką bendravo per feisbuką, instagramą, ir netrukus tapo pora. Kurį laiką draugavo per atstumą, bet belgui norėjosi pas draugę vėl grįžti, tad ir pasirinko studijas Suomijos sostinėje.
Thomo tėvai labai prieštaravo tam, kad sūnus nori išvykti mokytis į kitą šalį. Jis – jų vienintelis vaikas, tad norėjo, kad liktų arčiau. Visgi dabar tėvai patenkinti, kad jų sūnus džiaugiasi pasirinktomis studijomis. Finansiškai tėvai jį dar remia, bet, Thomo supratimu, tėvams panašiai kainuotų jo pragyvenimas Suomijoje ir Belgijos didmiestyje – jie gyvena nedideliame Žoduanė (pranc. Jodoigne) miestelyje, tad jis vis tiek būtų turėjęs išsikraustyti iš šeimos namų.
Apskritai vaikinas nė nežino, ar jo išlaikymas tėvams atrodo brangus: „Belgijoje pinigų tema yra tabu, aš net nežinau, kiek mano tėvai uždirba.“ Jeigu Belgijos gyventojo paklaustumėte apie jo atlyginimą, pasirodytumėte labai nemandagus.
Su tėvais vaikinas buvo susitikęs ir šią vasarą – jos metu ne tik mokėsi lietuvių kalbos kursuose Vilniuje, bet ir lankėsi gimtinėje. „Suomijos universitetuose vasaros atostogos labai ilgos, jos trunka keturis mėnesius, o Kalėdų atostogos – dar mėnesį. Tai – dar viena rimta priežastis, kodėl verta studijuoti Suomijoje“, – nusijuokė Thomas.
Visgi ar vaikinui nesunku mokytis lietuvių kalbos? „Ji sunki, bet man patinka, nes yra logiška. Tarkim, žodis „viešbutis“ yra sudarytas iš žodžių „viešas“ ir „butas“, o angliško „hotel“ kilmė neaiški. Kai kas skundžiasi, kad sunku išmokti jūsų kalbos linksnius, bet man tai neatrodo sunku, nes linksniai tokie patys, kaip lotynų kalbos. Be to, suomių kalboje linksnių yra gerokai daugiau – 14“, – vaikinas buvo nusiteikęs optimistiškai.
Pats prisistatinėti poliglotu jis nelinkęs, bet pripažįsta, kad šis terminas jam tinka („Vikipedija“ nurodo, kad žmogus, mokantis šešias ir daugiau kalbų, net gali būti vadinamas hiperpoliglotu). Savo kurse Thomas nesijaučia ypatingas – jo kurso draugas, Aleksandras iš Rusijos, moka 10 kalbų.
Dar kiek patobulinęs savo lietuvių kalbos žinias, dvidešimtmetis pradės mokytis kokios nors naujos užsienio kalbos, nors dar nėra išsirinkęs, kokios.
Thomas turi užsibrėžęs įspūdingą tikslą – išmokti visas Europos kalbas (kiek jų iš viso yra, sudėtinga ir suskaičiuoti, bet gali būti apie 25). „Jeigu šio tikslo įgyvendinti man nepavyks, tai labai neišgyvensiu, bet tikslą gyvenime turėti yra smagu“, – sakė pašnekovas.
Ką su savo žiniomis veiks toliau, jaunasis poliglotas dar nežino. Lingvistikos studijos jam patinka, tad norėtų jas baigęs tyrinėti kalbas, kita vertus, jam patinka ir programuoti, kurti mobiliąsias aplikacijas, taigi neatmeta ir galimybės dirbti IT srityje. Taip pat jis domisi politika, taigi norėtų pasukti ir į šią sritį.
Lietuvoje jam labai patinka, bet čia būdamas pasiilgsta ir Suomijos, ir Belgijos.
