Nors į klasę visi susirenka klegėdami bent keliomis skirtingomis kalbomis, prabilus mokytojai patalpoje įsivyrauja pagarbi tyla. Bet tai tik trumpam, mat jai uždavus patį pirmą klausimą – į jį atsakyti nori visi ir per suolus nusirita jaukus šurmulys. Lietuvių kalbos mokymais šiems žmonėms anaip tol nėra pramoga, o veikiau labai sunkus darbas, tarsi neišvengiamas išbandymas tiems, kurie nusprendė savo ateitį kurti mūsų šalyje.
Sunku – ne visiems
Lietuvių kalbos pamokoje Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre apsilankiusi naujienų portalo lrytas.lt žurnalistė negalėjo nepastebėti, itin kruopščiai mokytojos užduotis vykdančio vidutinio amžiaus vyro. Jis labai stengėsi taisyklingai tarti lietuviškus žodžius ir vis žvilgčiojo į šalia padėtus užrašus.
Kaip vėliau paaiškėjo, kad tai atvykėlis iš Tadžikistano Asatullo Bobojevas. Jis su šeima Lietuvoje gyvena tik porą mėnesių.
„Nemokėjau nei žodžio lietuviškai ir apie Lietuvą beveik nieko nežinojau. Mokykloje mokiausi rusų kalbos, tad kai pradėjau čia mokytis lietuvių, pastebėjau šiokių tokių panašumų“, – pasakojo vyras. Virėjo profesiją turintis vyras kalba ne tik rusų, jis taip pat gali bendrauti anglų bei vokiečių kalbomis, tad tikisi, kad ir lietuvių kalbos greitai pavyks pramokti.
„Labai graži kalba“, – sakė A.Bobojevas ir pasakojo, kad maloniai nustemba, kai jam pavyksta lietuvių kalboje atrasti panašių žodžių su jo gimtajame Tadžkistane vartojamu persų kalbos variantu.
Kartu su tėčiu į pamoką atėjusi 15-metė jo dukra Sabina su šypsena prisiminė pirmąją lietuvių kalbos pamoką: „Pirmieji lietuviškai išmokti žodžiai buvo „labas“ ir „ačiū“. Mokėmės apie mėgstamus patiekalus, tą kartą išmokau paklausti, koks žmogaus vardas. Mokytis nebuvo labai sunku“, – prisiminė mergina.
Sveikinasi tik lietuviškai
„Su manimi visi centro gyventojai sveikinasi tik lietuviškai. Jei iš pradžių sveikindavosi arabiškai ar rusiškai, tai pagyvenę keletą mėnesių žmonės man dažniausiai tiesdami ranką sako „labas“. Aš labai skatinu juos tai daryti,“ – džiaugėsi Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas.
Pasak jo, lietuvių kalbos mokosi visi centro gyventojai: lietuvių kalbos vaikai mokosi mokykloje, darželinukai pramoksta bendraudami, o suaugusieji lanko laiko kalbos kursus.
Suaugusieji turi galimybę išklausyti 76 valandų trukmės lietuvių kalbos kursus per tris mėnesius. „Krūvis tikrai pakankamas, nes per dieną vidutiniškai mokomasi 3-4 valandas. Vėliau suaugusieji šį mokymąsi gali dar pratęsti 190 valandų mokydamiesi lietuvių kalbos gyvendami savivaldybės teritorijoje, o kuo daugiau žmonės bendrauja lietuviškai, tuo geriau kalbą ir išmoksta“, – sakė centro vadovas.
Kaip išmokyti nei vieno lietuviško žodžio nežinantį žmogų laisvai reikšti mintis šia kalba? Direktoriaus teigimu, Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie moko pagal patikrintas metodikas. „Tai nelengvas darbas. Ypač lietuvių kalba sunki arabakalbiams, nes jie savo gimtąja kalba rašo iš dešinės į kairę, o mes juos mokome tai daryti atvirkščiai“, – pasakojo centro vadovas.
Išmoksta svarbiausius žodžius
Anot R. Mikulėno, būtent centre vykstančiose lietuvių kalbos pamokose užsieniečiai išmoksta pačius svarbiausius lietuviškus žodžius ir frazes. „Jie jau gali pasakyti, kaip jaučiasi, ką jiems skauda, kur nori nuvykti. Tie žmonės, kurie turi didesnę motyvaciją ir tam skiria daugiau laiko, lietuvių kalbos pramoksta greičiau“.
Centro vadovas prisiminė, kad buvo atvejų, kai lietuvių kalbos mokytis iš knygų užsieniečiams buvo labai sudėtinga, bet susiradus darbą ir pradėjus daugiau bendrauti lietuviškai kalbančioje aplinkoje – pokyčiai buvo stulbinantys.
„Vienas mūsų gyventojas, į Lietuvą atvykęs iš Afganistano, įsidarbinęs konditerijos ceche daug greičiau išmoko kalbėti lietuviškai, nei sėdėdamas klasėje prie knygų. Kitas pavyzdys, keli sirai, kuriems lietuvių kalbos mokytis buvo gana sunku, bet, matyt, kai gyvenimas priverčia, esi priverstas integruotis. Šie žmonės pradėję dirbti taip pat greičiau mokėsi lietuviškai“, – pasakojo R. Mikulėnas.
Kalba ir keliomis kalbomis
Su užsieniečiais jau ne vienerius metus dirbanti lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Sadleckienė teigė, kad pati svarbiausia jos užduotis, kad mokiniai išmoktų susikalbėti lietuviškai kasdienėse situacijose parduotuvėje, banke, mokykloje ar nuvykę į sveikatos įstaigą.
„Mano mokiniai kalba paprastais sakiniais, gali save pristatyti, paklausti ir papasakoti apie save. Lietuvių kalba jiems reikalinga tam, kad galėtų saugiai jaustis aplinkoje, kurioje gyvena“, – aiškino mokytoja ir pridūrė, kad visi mokiniai labai skirtingi.
„Vieni mokiniai būna baigę mokslus savo šalyje ir dažnai patys kalba net keliomis kalbomis. Pasitaiko tokių, kurie kalba anglų, rusų ir net vokiečių kalba, tad mokytis lietuvių kalbos jiems būna nesunku. Yra tokių mokinių, kurie savo šalyje nebūna lankę mokyklos ir apskritai nesimokę, tad ir įvaldyti kitą kalbą, vartoti jos žodžius – sudėtingiau“, – aiškino ji.
Mokytoja džiaugėsi, kad yra tikrai motyvuotų mokinių, kurie skrupulingai perrašinėja pamokoje vartojamus žodžius į sąsiuvinius, išsiverčia į savo gimtąją kalbą, juos mokosi ir dar nepamiršta paprašyti papildomų užduočių.
Didžiausias sunkumas – ilgi žodžiai
Į klausimą, kokius pirmuosius žodžius išmoksta lietuviškai jos mokiniai, J. Sedleckienė atsakė: „Pirmiausia išmoksta prisistatyti, iš kur atvyko, kur gyvena, kiek turi vaikų. Išmoksta pasakyti, kaip jiems sekasi, o paskui pradedame mokytis skirtingų temų.“
Anot pašnekovės, itin sunku užsieniečiams mokytis ištarti lietuviškus žodžius, ypač su minkštumo ženklu. „Jei žodis labai ilgas, tai ir problemų daugiau... Pasakyti „pirmadienis“, „antradienis“, „trečiadienis“ daugeliui yra labai sunku“, – apie daugiausiai užsieniečiams sunkumų keliančius lietuvių kalbos elementus kalbėjo pašnekovė.
Mokytoja pasakojo, kad klasėje imasi visokių išradingų būdų, kad galėtų sudominti mokinius ir palengvinti jiems lietuvių kalbos mokymąsi. „Jei mokomės medicinos temą, tai atsinešu į klasę baltą chalatą, paruošiu specialių skaidrių, vaidiname situacijas, kuomet aš būnu gydytoja, o mokiniai – pacientai, aš klausiu, kuo jie skundžiasi, o jie bando pasakyti“, – pasakojo J.Sedleckienė ir pridūrė, kad gyvenime pasitaiko pačių įvairiausių situacijų, tad išmokti bendrauti lietuviškai šiems žmonėms labai svarbu.
Pabėgėlių priėmimo centre gyvenančioms šeimoms ir pavieniams asmenims ne tik sudaroma galimybė mokytis lietuvių kalbos, bet ir teikiamos kitos su sėkminga integracija susijusios paslaugos. Centro gyventojai gali gauti socialinio darbuotojo, teisininko, psichologo konsultacijas, dalyvauti įvairiuose renginiuose, seminaruose bei centre organizuojamose profesinio orientavimo konsultacijose. Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro gyventojams nuolat teikiama ir materialinė pagalba.
Dalis Pabėgėlių priėmimo centre vykdomų veiklų finansuojama Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir valstybės biudžeto lėšomis. Lietuvoje už Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo administravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Šiuo metu yra įgyvendinama 30 projektų, skirtų prieglobsčio prašytojų, prieglobsčio gavėjų ir kitų teisėtai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integracijos sąlygų gerinimui Lietuvoje, taip pat finansuojamas trečiųjų šalių piliečių grąžinimas. Šie projektai finansuojami ES ir valstybės biudžeto lėšomis.
