„Pasiryžti pradėti draugauti pareikalavo daug laiko. Aš atsilikau nuo įprastų standartų. Pagalvojau, o gal tokių kaip aš yra ir daugiau. Pastebėjau, kad žmonės nuolat kalba apie „vienišas mergeles“ ir kvailai pokštauja apie tuos, kurie nepradėjo susitikinėti su priešinga lytimi paauglystėje“, – pasakojo Alana.
Gyvendama Toronte, Kanadoje, Alana įkūrė svetainę, kuria siekė padėti turintiems problemų užmegzti meilės ryšius. Tai buvo tarytum „Priverstinio celibato“ projektas, rašoma BBC.
Svetainę Alana apibūdino kaip „draugišką vietą“. Tai buvo paprastas tinklalapis, kuriame ji publikavo straipsnius ir tvarkė paštą.
Svetainė tapo vieta, kur vyrai ir moterys galėjo kalbėti apie savo vienišumą ir atvirai svarstyti, kodėl jiems nepavyksta susirasti antrosios pusės.
„Nors truputį jautėsi pyktis ir kai kurių vyrų nenoras suprasti, kad moterys taip pat yra pagarbos verti žmonės, tačiau bendrai klimatas svetainėje buvo teigiamas“, – sakė Alana.
Viena svetainėje susipažinusi pora netgi susituokė.
„Svetainė tikrai nebuvo vaikinų, kaltinančių moteris dėl savo problemų, susibūrimo vieta. Tai, kas vyksta šiandien, tėra liūdna pirminio reiškinio versija. Per pastaruosius 20 metų situacija pasikeitė, – teigė Alana. – Anksčiau pavadinimas „priverstinis celibatininkas“ reiškė bet kokios lyties asmenį, kuris buvo vienišas, niekada nebuvo užsiėmęs seksu ar ilgą laiką neturėjęs partnerio. Dabar jis turi kitą prasmę“.
2000 m. Alana pasitraukė iš bendruomenės, įsitikinusi, kad ji sėkmingai gyvuos ir be jos.
„Nestebėjau, kas vyksta. Mano santykiai klostėsi gerai. Apie savo gyvenimą negalvojau kaip apie per vėlai subrendusios“, – atviravo Alana.
Iš neapykantos žudė žmones
Po 15 metų knygyne Alana skaitinėjo feminisčių žurnalą ir užtiko trumpą pasakojimą apie vyrą, vardu Elliotas Rodgeris.
22 metų E.Rodgeris šūviais ir dūriais nužudė 6 žmones Isla Vistoje, Kalifornijoje, o paskui ir pats nusižudė. Prieš mirtį jis išplatino 141 puslapio tekstą, kuriame aprašė jaučiamą gilią neapykantą moterims, kurstomą didelio susirūpinimo dėl savo nekaltybės.
Kai kurie iš priverstinių celibatininkų bendruomenės E.Rodgerio asmenyje įžvelgė didvyrį.
Blogiausia laukė ateityje. 2018 metų balandį torontietis, vardu Alekas Minassianas, feisbuke parašė: „Priverstinių celibatininkų maištas prasidėjo... Visi šlovina didįjį džentelmeną Elliotą Rodgerį!“ Netrukus Alekas Minassianas lėkė mikroautobusu praeivių pilna gatve ir nužudė 10 žmonių.
„Man buvo labai liūdna ir kartu pikta, – sakė Alana. – Žinoma, jaučiausi dar blogiau, kadangi nelaimė įvyko mano gimtajame mieste. Kentėjau. Klausiau savęs: „Ar turėčiau jaustis kalta?“ Draugai patikino, kad ne, kad 1997 aš padariau viską, ką galėjau, kad sukurčiau sveiką ir teigiamą judėjimą“.
2018 metų priverstinių celibatininkų bendruomenė mažai kuo primena Alanos svetainės bendruomenę. Kalbant apie ją, turimos mintyje internetinės grupės vyrų, nepajėgiančių užmegzti seksualinių santykių. Savo nuostatomis šie vyrai labai skirtingi, tačiau internete jie dažniausiai trykšta neapykanta seksualiai turtingą gyvenimą gyvenantiems vyrams, pravardžiuojamiems „Čadais“, ir moterims, pravardžiuojamoms „Steisėmis“. Dažnai jie tūžmingai kalba ir apie feminizmą bei apskritai moteris.
2017 m. lapkritį socialinis tinklalapis „Reddit“ uždarė pagrindinę priverstinių celibatininkų svetainę, kuri būrė 41 tūkstančio narių bendruomenę.
Pradėjo naują projektą
Alana sakė: „Prieš kelis mėnesius, kai nuo mikroautobuso žuvo žmonės, buvau susirūpinusi dėl to, kad terminas įgijo kitą prasmę ir kad aš negaliu kontroliuoti jo vartojimo. Tačiau taip reiškėsi tik mano savimyla. Nusprendžiau paleisti jį ir judėti toliau. Manau, kad ženkliai svarbiau – veikti“.
Tokiame visiškai kitokiame internetiniame klimate Alana pradėjo projektą „Meilė – ne pyktis“, kuriuo siekia išsiaiškinti, kaip vieniši žmonės, užuot buvę sukaustyti pykčio, galėtų surasti pagarbą keliančią meilę.
Alana teigia, kad ji nesiekia kopijuoti savo ankstesnio tinklalapio: „Tam, kad suvaldytum smurtą, iš tikrųjų reikia moderuojamos šiai temai skirtos pokalbių svetainės. Ir kam užteks jėgų moderuoti? Merginimas yra keblus dalykas, ir tai kai kuriems žmonėms prasideda gerokai vėliau. Kai kuriems reikia padėti, kad įgytų tam reikalingus įgūdžius. Tačiau tai nereiškia, kad už tai jie turi būti stigmatizuojami“.
„Be abejo, internetas teikia ir iš tikrųjų nuostabių dalykų. Netgi šiandieninėse priverstinių celibatininkų pokalbių svetainėse teigiamas dalykas yra tai, kad žmonės yra draugiški vieni kitų atžvilgiu. Būtų nuostabu, jei žmonės atrastų pozityvesnį būdą, kaip grumtis su gyvenimo sunkumais. Jei žmonės galėtų kurti stiprius draugystės ryšius, gauti emocinę paramą tada, kada reikia, tuomet tai iš tikrųjų padėtų jiems užmegzti santykius ir rasti meilę. Mano nuomone, draugystė yra pirmasis žingsnis į romantiškus ryšius“, – dėstė Alana.
Alana prisipažino, kad ji nesitikėjo, kad, praėjus 20 metų nuo ankstesnio projekto, jai pačiai pavyks įgyvendinti dar vieną projektą. Ji išreiškė lūkestį: „Tikiuosi, kad įsitrauks daugybė žmonių ir perims iš manęs vėliavą bei dirbs, kad įvyktų teigiami pokyčiai vienišų žmonių gyvenime“.