Tai prasidėjo dar mokyklos laikais – Giedrė atrado, kad labai smagu visur dalyvauti ir karts nuo karto laimėti prizą, tad rašė laiškus į įvairias televizijos laidas, klausėsi radijo, sprendė kryžiažodžius.
Šiais laikais ji daugiausia dalyvauja feisbuko konkursuose, kurių daugelyje reikia spausti „patinka“ ir „dalintis“, taigi visa jos siena šiame socialiniame tinkle mirgėte mirga įvairių prizų nuotraukomis. Įdomumo dėlei paskaičiavome, kad dažną dieną ji sudalyvauja 8-10 tokių konkursų.
Bet Giedrė nepaleido iš rankų ir kitų galimybių laimėti: kartais nusiperka loterijos bilietų, registruoja pirkinių čekius, dalyvauja žurnalų skelbiamuose konkursuose ir panašiai.
Pašnekovė patikino, kad ji nedalyvauja visur, kur pakliuvę, o galvoja, kuris prizas jai įdomesnis ar reikalingesnis. Susilaukusi dukrytės Lukrecijos, kuriai netrukus sueis treji metukai, daugiausia dėmesio ėmė skirti konkursams, kur galima laimėti žaislų, vaikiškų drabužėlių ar kosmetikos.
Kai tik turi laisvesnę minutę, ji stengiasi peržvelgti, kokie konkursai vyksta feisbuke. Yra pasirinkusi, kad feisbukas pirmiausia rodytų jos mėgstamus puslapius, kuriuose dažniau skelbiami konkursai. Patikino, kad kai pradedi ieškoti, rasti tų konkursų nesudėtinga – jų vyksta daugybė. Būna, kad ir pamiršta, jog kažkur dalyvavo, o tada po kelių savaičių sužino, kad būtent ji laimėjo.
Tad kokiais gi laimėjimais gali pasigirti ši azartiška moteris? „Didžiausias mano laimėtas prizas buvo kelionė buvo į Jaunimo stovyklą Italijoje, kai man buvo 16 m. Tai buvo gana seniai, bet prisiminimai iki šiol džiugina“, – prisiminė.
Kiti jos laimėjimai gerokai kuklesni: „Paskutiniu metu laimėjau kelias vaikiškas knygeles, šokoladų, rankų kremą, kūno šveitiklį, vitaminų dukrytei. Tokie prizai taip pat labai nudžiugina. Rodos, kartais užtenka pašnekėti: „O, kaip norėčiau laimėti, ir, žiū, jau laimėjai.“
Tiksliai suskaičiuoti Giedrei neišeitų, bet iš viso ji yra laimėjusi jau kelis šimtus prizų. Būna, kad per vieną savaitę ji laimi tris dovanėles, bet būna ir taip, kad laukia porą mėnesių, kol pagaliau vėl pasiseka. Beje, jai maloniau kažką laimėti ne sau, o dukrytei.
Liūdi, kad dukrelė auga be tėčio
Giedrė patikino, kad stengiasi pirmiausia pasirūpinti vaiku, namais, o prie kompiuterio sėdasi tada, kai atranda laisvesnę valandėlę. Ir loterijos bilietų neperka dažnai, kad jiems neišleistų per daug pinigų.
Pagrindinis Giedrės darbas dabar – vaiko priežiūra. Nuo rudens mėgins Lukreciją leisti į darželį, o pati ieškosis darbo. Prieš gimstant dukrytei, ji 4 metus dirbo padavėja-barmene Vokietijoje (ir ten gyvendama, dalyvaudavo feisbuko konkursuose). Du mėnesius dirbdavo, po to dviem grįždavo į Lietuvą. Dabar vienišai mamai teks ieškotis kito darbo.
Su Lietuvoje gyvenančiu Lukrecijos tėčiu Giedrė draugavo 2 metus, susilaukė dukrytės, o kai šiai tebuvo 2 mėnesiai, vyras jas paliko. Dabar jis labai retai paskambina ir visai nelanko mergaitės.
Giedrė iki šiol gerai nesupranta, kodėl dukros tėtis panoro viską baigti.
„Man labai skaudu ir gaila, kad dukrytė auga ne pilnoje šeimoje, kad ji negali pažinti savo tėčio, kad iš jo pusės nėra jokio noro bendrauti, o ką jau kalbėti apie pagalbą, auginant vaiką. Aš niekaip nesuprantu, kaip vyrai gali nesirūpinti savo vaikais“, – teigė pašnekovė.
Užtai dabar, kai jos bičiuliai stebisi: „Na, tau ir sekasi! Tu ir vėl laimėjai prizą!“, ji juokais atsako: „Man nesiseka meilėje, užtat sekasi loterijose.“
