Suviliojo dvigubo diplomo programa
J. Z. Enholm, studijuodamas Danijos „Via University College“architektūros technologijas ir statybos vadybą, susidomėjo kvietimu įgyti dvigubą diplomą, praplėsti žinias ir akiratį svečioje šalyje. Jaunuolis rinkosi tarp Skandinavijos šalių ir Lietuvoje esančios kolegijos. Šiandien jis savo pasirinkimo atvykti į Kauną nesigaili, o Lietuvą rekomenduotų ir kitiems.
„Pasirinkti Lietuvą nebuvo sudėtinga, nes sprendimą lėmė dėstomi dalykai aukštosiose mokyklose. Kauno technikos kolegijos (KTK) statybos inžinerijos studijų programa pasirodė daug naudingesnė, su įdomesniais dalykais nei kitų kolegijų, todėl atsidūriau Lietuvoje. Pasirinkimą palaikė ir šeima, nors daug apie Lietuvą ir nežinojome. Mano žinios buvo labiau istorinės. Žinojau, kad šalį ilgus metus buvo okupavusi Sovietų Sąjunga, vėliau iškovojote nepriklausomybę ir prisijungėte prie ES“, – sako jis.
Pasak J. Z. Enholm, laisvu nuo studijų metu jis keliavo po šalį, todėl turėjo galimybę susidaryti nuomonę apie Lietuvą, jos žmones ir tarpkultūrinius skirtumus.
„Atvykus šalis man iškart patiko. Ją norėjau pažinti labiau, todėl laisvu metu keliavau. Radau nemažai ir panašumų, ir skirtumų. Pirmiausia pastebėjau, kad čia žmonės prasčiau kalba angliškai nei Danijoje, todėl ne visur pavykdavo susikalbėti.
Taip pat matėsi ir ženklūs architektūriniai skirtumai. Stipriai yra jaučiami skirtingi pastatų laikmečiai. Vieni yra sovietiniai, kiti senesnių laikmečių, treti modernūs, ketvirti restauruojami. Tačiau nemaža dalis pastatų dar nesutvarkyti. Danijoje situacija šiek tiek kitokia. Ten didžioji dalis pastatų yra sutvarkyta ar jau restauruota.
Labai patiko didžiųjų miestų senamiesčiai, kurie šiek tiek priminė Ispaniją – siauros vingiuotos gatvelės, jauki senamiesčio atmosfera. Taip pat labai graži Trakų pilis, dvarai. Tokių objektų Danijoje neturime, tad likau sužavėtas.
Galiausia, labai sunku buvo atsispirti juodai tradicinei lietuvių duonai. Jos net parvežiau tėvams į Daniją. Taip pat nustebino ir kefyras. Nieko panašaus nebuvau ragavęs namuose. Visais kitais aspektais šalys yra gana panašios. Žinoma, turime skirtingas ekonomines situacijas, Danijoje viskas labai brangu ir dideli mokesčiai, tačiau visa kita labai panašu“, – pasakoja J. Z. Enholm.
Danijoje studijuoti nekainuoja
J. Z. Enholm šiek tiek nustebino ir šalies skirtinga aukštojo mokslo sistema. Pasak jo, Danijoje aukštasis mokslas studentams nieko nekainuoja.
„Mūsų švietimo sistemos skiriasi, nors ir Danijoje jau pradedama kalbėti apie panašius pokyčius kaip Lietuvoje. Tačiau iki šiol aukštasis mokslas studentams nieko nekainavo. Taip pat yra ir skirtumų pačioje darbo metodikoje ir dėstomuose studijų dalykuose.
Pavyzdžiui, mano baigiamasis darbas buvo skirtas paruošti „Miesto mieste“ Esbjergo savivaldybėje statybos projektą, kuriame yra numatytos administracinės patalpos, biurai, darželis, įvairių paslaugų patalpos ir kt. Kitaip sakant, mieste sukuriamas dar vienas mažesnis miestelis, kad tenkintų visus reikiamus poreikius. Studijuojant ir ruošiant darbą Danijoje, daugiau dėmesio skirdavome pastato architektūrai, jo sistemoms, statybinių medžiagų analizei. Reikėjo parengti statybos projektą. KTK reikėjo jo gilesnio ir išsamesnio. Danijoje dirbama tam tikrais struktūrizuotais ciklais, o čia reikia analizės ir rezultatų.
Skyrėsi ir naudojama programinė įranga. Kaune susipažinau su „Robot structure analysis“ programa, kitaip atliekamais konstrukcijų skaičiavimais. Kiti darbo principai ir metodai buvo panašūs. Tiek Danijoje, tiek ir KTK yra modernios laboratorijos, 3D printeriai, paskaitų metu dirbome kompiuteriais. Kaip ir VIA University College, KTK studijos yra orientuotos į praktinius užsiėmimus. Tad būdamas Kaune nepajutau jokio nepatogumo“, – švietimo ir ugdymo sistemas apžvelgia danas.
Jaunuolis taip pat pastebi, kad studijos Lietuvoje trunka šiek tiek trumpiau. Pavyzdžiui, Danijoje jo studijų programa dėstoma 3.5 metų. Vienas pusmetis yra skiriamas atlikti praktikai kompanijoje. Lietuvoje įprastai koleginės bakalauro studijos trunka 3 metus.
Augantis specialistų poreikis
Paklaustas, kodėl pasirinko būtent statybos srities studijas Danijoje ir ar yra tam poreikis, jaunuolis tvirtina, kad Danija, kaip ir didžioji dalis Europos valstybių, patiria kompetentingų inžinierių deficitą.
„Mano seneliai buvo jūreiviai ir žvejai, tėtis pasirinko IT inžineriją, o aš – statybos inžineriją. Tad negaliu sakyti, kad tai šeimos tradicija. Labiau pasirinkimą lėmė augantis šių specialistų poreikis. Šalyje yra garsiai kalbama apie jų trūkumą ir paruošta programa, kaip auginti jų skaičių iki 2025-ųjų.
Žinoma, inžineriniai mokslai, kaip ir Lietuvoje, Danijoje populiarumu vis dar pralaimi minkštąsias kompetencijas ugdančioms studijų programos ir profesijoms, bet situacija po truputį keičiasi. Vis garsiau kalbama apie šią problemą, todėl daugėja ne tik vaikinų, kurie nori tapti inžinieriais, bet ir merginų“, – sako J. Z. Enholm.
Studento teigimu, tai jau ne pirma šalis, kurioje jis studijuoja ir šią patirtį rekomenduotų kitiems.
„Esu taip pat studijavęs ir Olandijoje. Nesigailiu nei vieno savo pasirinkimo. Visada rekomenduoju save užsienio šalyje išmėginti ir kitus, nors, mano nuomone, danai aktyviai nesinaudoja visomis ES suteikiamomis galimybėmis. Tačiau aš iš studijų užsienyje gavau labai daug: tiek žinių, tiek ir gyvenimiškos patirties bei akiračio praplėtimo atžvilgiu“, – atvirai žvelgti ir naudotis visomis pasitaikiusiomis galimybėmis ragina J. Z. Enholm.
