Kavinėje prisėdus pasikalbėti Kristinos telefonas netilo. Praėjusių metų pabaigoje į Lietuvą grįžusi mergina aktyviai įsitraukė į įvairias veiklas. Ji – viena programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių, o taip pat vadovauja Baltijos-Amerikos Laisvės fondo Lietuvos alumnų asociacijai.
Dar dirbdama su jaunimu Lentvaryje ji išmaišė Europą, o studijuodama nepraleido galimybės dalyvauti studentų mainų programoje. Aktyvi ir ambicinga mergina niekada nelaukė, kol pasitaikys proga. Galimybių ji visada ieškojo pati.
„Man labai keista, kai jauni žmonės skundžiasi, kad Lietuvoje viskas blogai, bet patys nesiima pokyčių – juk mes patys kuriame aplinką, kurioje gyvename.
Kai kiekvienas suprasime, kad viskas priklauso nuo mūsų pačių ir mes patys esame teigiamų pokyčių varikliukai – pasikeis viskas. Jauni žmonės turi suvokti, kad nei Lietuvoje nei kažkurioje kitoje šalyje, darbas ir galimybės patys jų nesusiras – jų reikia ieškoti ir jas pasiimti“, – patarė K.Belikova.
Įvykių sūkuryje
Vos baigusi žurnalistikos studijas Vilniuje ji išvyko į Briuselį. Dabar Belgijos sostinę mergina vadina jei ne antraisiais namais, tai bent miestu, į kurį visada norisi grįžti. Per trejus metus čia ji susidomėjo Europos Sąjungos politika ir baigė pirmąsias magistro studijas europinės komunikacijos srityje.
Siekdama įgyti daugiau patirties ji mokslus derino su žurnalistiniu darbu – viename užsienio naujienų portale rašė Europos Sąjungos užsienio politikos temomis.
„Pirmoji mano patirtis Europos Parlamente buvo pažymėta kuriozine situacija. Vos atsiėmusi žurnalistinę akreditaciją skubėjau į liftą ir tiesiogine to žodžio prasme atsitrenkiau į Parlamento prezidentą Martiną Schulzą“, – prisiminusi nusijuokė ji.
Dirbdama Briuselyje Kristina ne tik dalyvavo tuometinio JAV prezidento Baracko Obamos spaudos konferencijoje, bet ir atsidūrė svarbių užsienio politikos įvykių sūkuryje.
„Tuo metu vyko Ukrainos krizė, prasidėjo pabėgėlių krizė, buvo priimami istoriniai sprendimai Europos Sąjungoje. Man pasisekė būti Briuselyje būtent tuo metu ir tapti šių įvykių liudininke, matyti jų užkulisius ir apie tai informuoti žmones. Tai buvo kupina iššūkių, bet labai įdomi patirtis. Buvo momentų, kai atėjusi į spaudos konferenciją buvau jauniausias žmogus kambaryje ar vienintelė mergina“, – pasakojo ji.
Skatino tobulėti
Tačiau galimybė siekti žurnalistinės karjeros Europos sostinėje ambicingos merginos nesuviliojo. Netrukus lietuvė pravėrė Jungtinių tautų padalinio Pasaulio sveikatos organizacijos duris. Čia pusmetį stažavosi komunikacijos srityje.
„Turėjau daug bendrauti su europarlamentarais, dalyvauti įvairiuose renginiuose Europos Sąjungos institucijose, padėti biuro vadovui pasirengti oficialioms kalboms, kuruoti socialinę mediją. Buvo labai įdomu dirbti su medikais ir pamatyti pasaulį iš jų perspektyvos.
Man labai pasisekė, nes dirbdama JT turėjau vadovus, kurie drąsino, nuolat skatino tobulėti ir mokytis. Ten įgijau daugiau pasitikėjimo savimi ir supratau, kad mano žinios ir patirtis yra vertinami ir, kad galiu nemažai pasiekti ir tarptautinėje arenoje“, – pasakojo Kristina.
Nusprendusi, kad turimų žinių dar negana, mergina nutarė siekti dar vieno magistro laipsnio. Šį kartą – Europos Sąjungos diplomatų kalve vadinamame Europos koledže Varšuvoje.
„Mokiausi Europos tarpdisciplinines studijas, o kadangi kai kurie dalykai buvo dėstomi prancūzų kalba, ją turėjau išmokti per tris mėnesius. Po pusmečio prancūziškai išlaikiau egzaminus, tad, manau, visai neblogai pavyko“, – nusijuokė ji.
Kolegos – buvę aktyvistai
Dar gyvendama patogiame prestižinio koledžo studentų bendrabutyje ji nusprendė siekti dar vienos svajonės – pažinti JAV. Tai padaryti padėjo Baltijos-Amerikos Laisvės fondo programa, suteikianti galimybę jaunimui iš Baltijos šalių stažuotis ir pasisemti patirties įvairiose organizacijose ar įmonėse JAV.
„Visada svajojau išvykti į Ameriką. Dar mokykloje išsikėliau sau tikslą kažkuriuo metu ten pagyventi“, – sakė ji.
Šią svajonę mergina įgyvendino su kaupu – per kiek mažiau nei metus apkeliavo šalį, gyveno dvejuose daugelio svajonių miestuose – Niujorke ir Vašingtone, o patirties sėmėsi vienoje garsiausių pasaulyje nevyriausybinių organizacijų „Freedom House“.
„Studijų metu dažnai šią organizaciją cituodavau, socialinėse medijose sekiau šios organizacijos atstovus ir žavėjausi jų veikla. Atvažiavus į JAV šie žmonės tapo mano kolegomis, o man teko garbė būti šios organizacijos prasmingų veiklų dalimi. Tuo metu turėtos diskusijos ir apsikeitimai nuomonėmis buvo labai vertingi ir iš dalies nulėmė apsisprendimą dėl mano tolimesnės veiklos krypties.
Šios organizacijos tikslas – demokratijos plėtra ir žmogaus teisės, todėl dažnas ten dirbantis pats yra buvęs žmogaus teisių aktyvistas. Pavyzdžiui, aš dirbau su serbų studentų revoliucijos lyderiu, LGBT aktyviste transseksuale pakistaniete, Kubos politiniais pabėgėliais.
Turėjau unikalią progą ne tik išgirsti šių žmonių istorijas, bet kartu su jais dirbti ir diskutuoti. Tai įkvėpė ir padėjo suprasti, kad kiekvienas žmogus gali, nors truputėlį, bet pakeisti pasaulį“, – pasakojo ji.
Niujorkas nesužavėjo
Daugelio idealizuojamas Niujorkas Kristinai gero įspūdžio nepaliko. Jo dydis, beprotiškas eismas, skubėjimas, triukšmas ir nešvara toli gražu nepriminė blizgančio filmuose ir serialuose matyto miesto.
„Niujorke patyriau šoką ir nesibaigiantį stresą. Europoje gyvenau jaukiuose, patogiuose miestuose, o Niujorkas yra visiška priešingybė. Gyvenimas tokiame mieste nėra lengvas ir patogus. Rekomenduočiau ten vykti tiems, kurie siekia kažkokių su šiuo miestų susijusių tikslų – tuomet galimybės gali kompensuoti visus sunkumus. O norintiems tiesiog pažinti JAV patarčiau keliauti kitur.
Galbūt bus su manimi nesutinkančių, nes Niujorkas kultūrine prasme labai aktyvus ir įvairus miestas ir daugelį tai žavi“, – pasakojo K.Belikova.
Todėl po keleto mėnesių mergina persikėlė į JAV sostinę. Vašingtone, kur vyrauja politinė tematika, lietuvė greitai rado bendraminčių ir jautėsi it žuvis vandenyje.
„Vašingtonas yra mažesnis, miesto struktūra ir architektūra taip pat stipriai skiriasi. Pirmiausia, ten nėra aukštų pastatų, jie negali būti aukštesni, nei obeliskas (169,3 m, – red.). Miestas žemas ir labai žalias, švarus. Gyventi labai patogu, nes atstumai mažesni.
Be to, Vašingtonas labiau atitiko mano interesus ir profesine prasme buvo įdomesnė vieta. Didžioji dauguma Vašingtone sutinkamų žmonių dirba valstybiniame sektoriuje, politikoje ar tarptautinių santykių srityje. Todėl pokalbiai visada sukasi aplink politines tarptautines aktualijas – tiek konferencijoje, tiek bare ar sporto klube.
Čia taip pat atradau laiko dalykams, kuriems anksčiau jo vis neatsirasdavo – šokau salsą, lankiau jogą, išbandžiau kovos menus. Žmonės Vašingtone yra labai aktyvūs ir veiklūs tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime – tai skatino veikti ir mane“, – patikino Kristina.
Ieškojo prasmės
Pamiltą Vašingtoną Kristina paliko kai ten šildė 20 laipsnių šiluma, o Lietuvoje jau buvo prasidėjusi dargana. „Nebuvo pats tinkamiausias laikas grįžti, teko gerti vitaminą D“, – juokėsi mergina.
Tačiau dejuoti dėl oro nebuvo kada. Ji stačia galva nėrė į projektą „Kurk Lietuvai“ ir nieko nelaukdama pradėjo darbą Užsienio reikalų ministerijoje.
„Norėjau grįžti, kad galėčiau prasmingai pritaikyti įgytas žinias, patirtį ir įgūdžius. Supratau, kad man neužtenka tiesiog turėti darbą ir gauti finansinį atlygį. Norisi veikloje prasmės. Jaučiu, kad čia yra labai daug galimybių daryti dalykus, kurie gali turėti pozityvios įtakos tam, kas vyksta aplinkui.
Matau Lietuvą besikuriančią, besikeičiančią ir jaučiu, kad savo idėjomis ir energija galiu prie šių pokyčių prisidėti. Tai man suteikia labai didelės motyvacijos ir noro veikti. Matau, kad galiu prisidėti prie gerų dalykų ir mažu žingsneliu padaryti pasaulį geresniu“, – įsitikinusi ji.
Daugiau nei penkerius metus svetur praleidusią merginą nudžiugino ir pasikeitęs Vilnius. Anksčiau jai trūko įdomių veiklų, dabar ji vos spėja dalyvauti.
„Vilnius labai dinamiškas, čia tiek daug jaunų, įdomių žmonių, vyksta daug diskusijų, matau labai daug intelektinio kapitalo. Prieš tai man to trūko, atrodė, kad žmonės nekalba man įdomiomis temomis, o dabar matau, kad tikrai kalba, o veiklos ir sričių, kuriose galima kažką nuveikti yra apstu“, – pozityviai nusiteikusi Kristina.
Skirtinga darbo kultūra
Gyvenimas skirtingose šalyse ir bendravimas su skirtingų tautybių žmonėmis lietuvei pridėjo daug pakantumo, tolerancijos, atvirumo ir sulaužė ne vieną išsivežtą stereotipą.
„Kraustymasis į skirtingas šalis ir kultūrų pažinimas nulėmė tai, kokia esu dabar. Jei būčiau sėsliai gyvenusi Lietuvoje, neturėčiau tiek draugų iš viso pasaulio, nemokėčiau tiek kalbų ir nebūčiau sukaupusi tiek patirties.
Šiek tiek pasikeitė ir prioritetai. Lietuvoje mes labai vertiname stabilumą ir materialius dalykus, o aš supratau, kad būnant jaunu žmogumi galima nuveikti įdomesnių dalykų, nei taupyti automobiliui ar butui.
Gyvenimas svetur padėjo pažinti ir kitokias kultūras. Pavyzdžiui, Briuselis man atvėrė duris į arabų kultūrą, JAV susipažinau su afroamerikiečių kultūra, kuri mane pakerėjo. Gyvenimas tarpkultūrinėje aplinkoje yra be galo įdomus ir spalvingas. Galimybė pažinti, suprasti ir dalintis, matyti dalykus iš kitos perspektyvos padaro pasaulį dar įdomesniu ir atskleidžia nesibaigiančią įvairovę.
Labai įdomu palyginti ir darbo kultūrą Europoje ir JAV. Pavyzdžiui, amerikiečiams svarbu rezultatai. Jei nori būti vertinamas, turi įrodyti, kad turi įgūdžių ir sugebi atlikti darbą geriausiai – tik tuomet tavimi patikės. Daugeliui darbas yra svarbiausias prioritetas. Europoje labiau vertinamas procesas, žmonių tarpusavio santykiai ir balansas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo“, – pasakojo ji.
Užsienyje praleidusi daugiau nei penkerius metus dabar mergina dalijasi patirtimi ir skatina jaunus žmones keliauti, patirti ir pamatyti kuo daugiau skirtingų kultūrų.
„Tai padeda geriau pažinti ir suprasti save ir, nors ir gali nuskambėti keistai, savo kultūrą ir šalį. Būdamas svetimoje aplinkoje imi kitomis akimis matyti tai, kas atrodė taip kasdieniška ir įprasta. Gyvenimas užsienyje yra puiki proga semtis naujų idėjų, išgirsti kitokių nuomonių, pažinti tai, kas yra nematyta ir negirdėta.
Tačiau, būkite atsargūs, nes noras pagyventi vis naujoje pasaulio vietoje gali tapti vos ne priklausomybe – vieną kartą paragavus yra labai sudėtinga sustoti. Norisi vis naujų iššūkių, naujų vietų ir naujų patyrimų. O ir susieti save su viena konkrečia vieta tampa vis sudėtingiau, nes draugai ir prisiminimai sugrąžina vis į skirtingą pasaulio kampelį“, – sakė K.Belikova.
