Rugpjūtį bus 20 metų, kai pora apsigyveno kartu, o susituokę jie yra 17 metų. Kai tuokėsi, beveik visi pranašavo, kad tokios poros, kurioje amžiaus skirtumas tarp sutuoktinių – 40 metų, santuoka ilgai netruks.
Žmonės tada sakė: „Su juo viskas aišku, užsimanė vėl pasijusti jaunas. Bet ką dvidešimtmetė rado tame šešiasdešimtmetyje, ir dar sėdėjusiame kalėjime?..“ Ir tada, kai porai gimė pirmoji dukrytė, skeptikai toliau šaukė, kad nieko gero nebus.
Tikriausiai dabar tie skeptikai pagaliau patikėjo, kad ši šeima bus kartu ir varge, ir džiaugsme, kol mirtis juos išskirs.
Moteris prisipažino: „Susituokėme Šiaulių Tardymo izoliatoriuje, kur vyras pateko už smulkias vagystes. Tai buvo paskutinis jo nusikaltimas, daugiau jis nebenusikalsta ir yra geras vyras bei tėvas.“
Įspūdingas ne tik poros amžiaus skirtumas, bet ir vaikų vardai. Tai 18 m. Kotryna, 15 m. Ana Marija, 14 m. Vidas Zenonas, 13 m. Karolina Erika, 8 m. Aleksandras Michailas ir 3 m. Dominyka Europa. Vyriausioji dukra irgi turi du vardus, bet prašė į ją kreiptis tik pirmuoju, antrajam sūnui prilipo Zenono vardas, o kitus vaikus tėvai šaukia dviem vardais.
Tiesa, jauniausiasis sūnus Aleksandras Michailas prašė parašyti, kad dar vienas jų šeimos narys – šuo Šansas, kuris kelias paras sužeistas gulėjo griovyje, kol Antonovų šeima jį priglaudė.
Tad kaip jie dabar gyvena? Rima pasakojo: „Gyvename gerai, jau ir elektrą įjungė, nes ji pusantro mėnesio buvo išjungta už skolas... O svarbiausia, kad vyro sveikata gera, jis jau gali ir dviračiu važiuoti, ir darbuotis, nors prieš porą metų patyrė infarktą.“
Vaikai – prižiūrėti
Mama pasidžiaugė tuo, kad vyriausioji dukra – ketvirtos pakopos šaulė, besiruošianti baziniam kariniam kursui. Kai kitąmet baigs 12 klasių, planuoja savanoriauti, o tuomet stos į Karo akademiją. „Bet man ji vis tiek liks mano mažyte dukryte“, – sakė Rima. Beje, Šaulių organizaciją lankyti dukrai pasiūlė mama, kai toji ieškojo papildomos veiklos, ir iš pradžių mergaitei toks pasiūlymas nelabai patiko, o vėliau ji į šią veiklą labai įsitraukė.
Aštuntokas sūnus – irgi šaulys. Septintokė dukra – menininkė, lankanti dailės mokyklą ir viename respublikiniame piešinių konkurse užėmusi trečiąją vietą. Taip pat ji – pirmūnė moksle. Rima pasidžiaugė, kad jos vaikai geri, tvarkosi kambarius, išsiplauna lėkštes.
Ji sakė: „Pasakoju tai apie vaikus todėl, kad žmonės kalba, jog iš mūsų vaikų išaugs asocialūs žmonės, kad mes dabar nežinome, kur jie bastosi... Tai – visiška netiesa.“
Dabar vyresnieji vaikai eilėje laukia, kada galės atostogauti kaime pas senelius, Rimos tėvus, kur jie keliauja po vieną.
Taip pat moteris pabrėžė, kad jos vyras dar yra darbingas. Padeda žmonėms malkas sukapoti ar žolę dalgiu nušienauja, kad papildomai prisidurtų prie pensijos.
Yra buvę ir su tuo susijusių nemalonių nutikimų. Kai jie deda skelbimą, kad vyras gali padirbėti, paprastai nurodo Rimos telefono numerį, ir ji dėl visko susitaria (tikriausiai ne be reikalo seniau rašyta, kad Vidas yra po žmonos padu). Kartą viena moteris, sutarusi dėl to, kad lauks padėjėjo, kuris suskaldys malkas, labai pasipiktino, kai savo kieme pamatė dirbantį Vidą: „Ką čia tas kalinys veikia!“
Yra buvę ir taip, kad Vidą už nešvarią praeitį žmonės iškoneveikia prie vaikų, kas Rimai ypač nepatinka: juk jų vaikai auklėjami gerai ir jie nekalti dėl to, ko praeityje yra pridaręs jų tėvas.
Nepraranda optimizmo
Moteris gana optimistiškai kalba apie tai, kad pavyksta bristi iš skolų, kurių tarsi nejučia prisidarė. Taip pat turėjo rūpesčių, kai planavo įsigyti žemės, tačiau nepavyko gauti valdininkų leidimo. Geri žmonės jiems buvo paaukoję pinigų žemės pirkimui, tad moteris, atsiklaususi jų sutikimo, tais pinigais apmokėjo dalį skolų už elektrą.
Šeima gyvena iš vyro pensijos, žmonos neįgalumo pašalpos bei vaikams skirtų išmokų. Rima turi stuburo disko išvaržą, skoliozę ir kitų ligų, dėl kurių jai nustatyta tik 30 proc. darbingumo. Moteris nori visiems komentatoriams, kurie šaukia, kad reikia susirasti darbą, pabrėžti, kad žmogui su tokia sveikata darbo niekas neduoda.
„Galiu pasidžiaugti, kad mūsų pusiau automatinei skalbimo mašinai, kuri kainavo 100 eurų, beveik visus pinigus uždirbo vyras, nors jam tuoj aštuoniasdešimt“, – sakė Rima.
Bando kovoti su antsvoriu
Rima prisipažino, kad kartais su vyru pasibara, pasitaiko „nekalbadienių“, bet iš esmės jie sutaria gerai. Viena iš priežasčių, dėl kurios pasiginčija – moters antsvoris. Vyras rūpinosi, kad jis kenkia sveikatai, ir vis ragindavo žmoną susiimti.
Rima nenori per anksti girtis, bet atrodo, kad šiuo metu svorio metimu rūpintis jai pavyksta.
Pati iš savęs pasišaipė: „Seniau sakydavau, kad aš nieko nevalgau, ir vis tiek storėju. O vieną dieną susirašiau ant lapelio, kas yra tas „nieko nevalgau“, ir ką gi – išėjo 3000 kcal, o tai yra smarkiai per daug. Bet man tikrai atrodydavo, kad tos braškės – tai nieko tokio, taip pat ir braškės su pienuku – nieko tokio. O ir vienas cepelinas – nieko baisaus, juk dukra suvalgo daugiau ir yra liekna! Bet dabar žinau, kad tas vienas cepelinas, ir dar didžiulis, kokius aš gaminu, turi daugybę kalorijų. Labai sunku, kai gaminu maistą šeimai, pačiai jo neragauti, bet bandau laikytis.“
Vyrą gyrė medikai
Didelę Rimos laiko dalį ir užima maisto gausiai šeimai gaminimas, taip pat skalbimas. Per tą laikotarpį, kai neturėjo elektros, prisikaupė labai daug skalbinių, tad dabar skalbia kasdien po 5 kartus, ir galo nematyti.
Bet moteris randa kuo pasidžiaugti: vis lipa laiptais iš trečio aukšto į kiemą padžiauti skalbinių, dar ir į parduotuvę ar dar kažkur nueina, ir jau susidaro nemažas fizinis krūvis.
Rima pasidžiaugė, kad ir jos vyras po infarkto susiėmė ir numetė 15 kg – svėrė 80, o liko 65 kg. Medikai jį už tai pagyrė. Vyras stengiasi, nes sakosi norintis dar pagyventi ir užauginti vaikus.
Beje, iš ankstesnių santykių jis turi dar bent keturis vaikus, kurie jau seniai užaugę. Jo vyriausiajai dukrai, kuri dirba pedagoginį darbą, yra 55 m., taigi tarp jos ir jos mažosios sesutės Europytės – 52 metų amžiaus skirtumas.
