Inteligentiškos išvaizdos vyras papasakojo, kad pirmą kartą alkoholio paragavo, būdamas trylikos keturiolikos metų, ir skonis jam nepatiko. Antrą kartą jo paragavo septyniolikos, ir skonis vėl nepatiko, tačiau patiko būsena, kuri apėmė išgėrus: „Atrodo, tada tampi laisvesnis, drąsesnis, kitaip bendrauji ir pasaulis tampa kitoks. Ir iki tol aš, rodos, bendravimo problemų neturėjau, bet visgi užsinorėjau dažniau pajusti tą poveikį, kuris apima, pavartojus alkoholio.“
Taip Saulius ir įsitraukė. Iš šono tikriausiai atrodė, kad jis, kaip ir kiti jauni žmonės, nevengia alkoholio, bet vėliau surimtės ir tai praeis.
Skirtumas tarp alkoholiko ir šiaip išgeriančio
Saulius sukūrė šeimą, susilaukė dviejų vaikų, o jo polinkis vartoti alkoholį stiprėjo. „Turbūt pagrindinis bruožas, kuris skiria alkoholiką nuo šiaip išgeriančių žmonių – jis nejaučia saiko ir jam vis negana. Prisigėręs jis dažnai pridaro nesąmonių: elgiasi neadekvačiai, vemia, svirduliuoja, praranda atmintį ar pan. Iš vieno kito tokio atvejo jis nepasimoko, ir situacija vis kartojasi.“
Kitą dieną po išgertuvių Saulius galvodavo, kad kitą sykį gers mažiau, bet ir vėl nesusilaikydavo. Blaivų dienų, sekusių tarp išgėrimų, skaičius vis mažėjo.
Nuo gėrimo Sauliaus nesulaikė ir tai, kad grėsė skyrybos su žmona. Tiesa, jie susituokė labai jauni ir išsiskyrė ne vien dėl jo žalingo įpročio, bet ir dėl kitų nesutarimų. Tuomet jis jau suvokė, kad turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu. Tik vis tikėjosi, kad galėtų sumažinti suvartojamo alkoholio kiekį ir susitvarkyti gyvenimą.
Kai po kurio laiko kūrė antrąją šeimą, tikėjosi, kad vedybos jam padės suimti save į rankas. Bet jos nepadėjo. Priešingai, dienų, kai jis būdavo blaivas, ir toliau mažėjo. Be to, jei seniau jis rytą po išgertuvių apie alkoholį negalėdavo net pagalvoti, vėliau jau mėgino rytais gėrimu „taisyti sveikatą“.
Kurį laiką dar sugebėdavo pagiringas nueiti į darbą, bet situacijai blogėjant kartais likdavo namie, pameluodavo, gaudavo nedarbingumo lapelį ar kitaip išsisukdavo. „Man rodos, šiais laikais už tokius išsisukinėjimus žmogus darbą prarastų, o prieš pustrečio dešimtmečio, tik įsigalint rinkos ekonomikai, aš kažkaip išlaviruodavau“, – sakė Saulius.
Vos nevirto „bomžu“
Galiausiai susiklosčiusios situacijos neištvėrė jo antroji žmona, kuri iškėlė ultimatumą: „Arba tu nustoji gerti, arba mes skiriamės.“ Vyras prisipažino: „Manau, toks žmonos sprendimas buvo teisingas. Be to aš niekaip nebūčiau suėmęs savęs į rankas. Nors ir mačiau, kad situacija prasta, kaip ir kiti alkoholikai, buvau nusiteikęs sprendimą atidėlioti. Jei nebūčiau susitvarkęs ir žmona būtų išvijusi mane iš namų, tikriausiai būčiau virtęs „bomžu“. Didelė jų dalis seniau turėjo įprastus gyvenimus, bet juos sugriovė alkoholis.“
Žmonos verčiamas Saulius atsigulė gydytis į dabartinį Vilniaus priklausomybės ligų centrą Gerosios Vilties gatvėje. Ten jis buvo išblaivintas ir iš gydytojų išgirdo apie tokią ligą, kaip alkoholizmas.
Sužinojo, kad šia liga sergantiems žmonėms telieka alkoholio visiškai atsisakyti, užuot viliantis, kad kažkaip pavyks sumažinti suvartojamo gėrimo kiekį. Jei žmogus alkoholiui neatsparus, išgėręs jis savęs kontroliuoti niekaip negali.
Dabar ši informacija plačiai prieinama, o prieš gerus du dešimtmečius jos trūko ir iki tol Sauliui buvo net sunku suvokti, kas su juo vyksta ir kodėl.
Ar guldamasis į Priklausomybės ligų centrą vyras jau norėjo nebegerti? Jis atsakė: „Ką jūs, aš tada nieko nenorėjau. Norėjau tik, kad viskas kažkaip susitvarkytų. Alkoholikai dažnai to tikisi, nors priemonių ir nesiima, o tik laukia.“
Pasveikti pavyko nesunkiai
Po dviejų savaičių gydymo Priklausomybės ligų centro medikai Saulių nukreipė į Anoniminių alkoholikų (AA) draugiją. Joje apsilankius įvyko lūžis, po kurio Saulius priėmė sprendimą keisti savo gyvenimą. Jis prisiminė: „Ten išgirdau pasakojimų žmonių, kurie, kaip ir aš, seniau buvo rimtai įklimpę į alkoholio vartojimą. Jaučiau, kad tie žmonės nemeluoja, kad mes turime nemažai bendro. Ir jie tvirtino, kad alkoholio nebevartodami gyvena bei jaučiasi gerai.“
Būtent tada vyras patikėjo, kad ir jis gali gerai gyventi be alkoholio. Ir gyvena! Jis visiškai negeria jau beveik 25 metus. Beje, AA draugija šiemet birželio 30 d. minės veiklos Lietuvoje trisdešimtmetį.
Saulius pradėjo gyventi pagal AA draugijos taikomą Dvylikos žingsnių programą, kuri ir pataria, kaip pakeisti savo gyvenimą į gerąją pusę. Pirmasis žingsnis yra problemos pripažinimas, dėl kurio sveikindamiesi draugijos nariai ir sako: „Aš esu alkoholikas.“ Juk problemos nepripažinęs negalėsi jos spręsti.
Perėjus į blaivybę pašnekovo gyvenimo kokybė tikrai pagerėjo: pasitaisė santykiai su vaikais iš pirmosios santuokos, su kitais artimaisiais, nebeliko sąžinės graužaties dėl to, ką pridarė vakare.
Pašnekovas pripažino, kad ne visi atvejai, kai alkoholikas nusprendžia keistis, išsisprendžia taip greitai ir sėkmingai, kaip jo. Kai kurie žmonės, kurį laiką alkoholio nevartoję, vėl atkrinta. Dažnai jie nusprendžia, kad išgers „tik šį vieną vakarą“, o tai baigiasi daugiadienėmis išgertuvėmis. „Mes AA susitikimuose pripažįstame, kad esame prieš alkoholį bejėgiai. Juokaujame, kad kaip raugintas agurkas negali tapti žaliu, taip ir alkoholikas negali tapti tik retkarčiais išgeriančiu“, – sakė pašnekovas.
Visgi jis tiki, kad visi, kurie tikrai nori pasveikti, gali tą padaryti, net jei kartą kitą patyrė nesėkmę.
Labai padaugėjo moterų
Saulius pasakojo, kad AA susitikimuose tenka matyti ir tikrų stebuklų, kai naują gyvenimą sugeba pradėti visiškas „bomžas“, kurį į draugiją nukreipia socialinis darbuotojas ar nakvynės namų administracija. Pagyvenusiems, daugybę metų gėrusiems ir viską pragėrusiems žmonėms pasikeisti tikrai sudėtinga, bet įmanoma.
Pats Saulius naują gyvenimą pradėjo, būdamas 35-erių. Tačiau į AA ateina ir nemažai jaunesnio amžiaus žmonių, kurie jau suvokė, kad alkoholis jiems tapęs rimta problema.
Moterų prieš pustrečio dešimtmečio susitikimuose būdavo vos viena kita, o dabar jos sudaro nemažą lankytojų dalį, apie 30 proc. Tai turbūt reiškia, kad moterys tapo drąsesnės. Tarp kitko, susitikimuose būna ir žinomų žmonių – rašytojų, aktorių, laidų vedėjų, verslininkų. Ši problema būdinga visų profesijų ir visų socialinių sluoksnių žmonėms.
Dažniausiai užduodami klausimai
Visus 25 metus blaivybės metus Saulius kiekvieną savaitę eina į AA susitikimus. Pradžioje eidavo po tris keturis kartus per savaitę, vėliau – po du, dabar – po vieną.
Bet ar nebūna taip, kad į susitikimus, kurie vyksta net šešis kartus per savaitę, ateina vos keli lankytojai? „Ką jūs, sekmadieniais mūsų susirenka per šimtą! Kitomis dienomis paprastai būna po 30-40 žmonių. Ir tokių AA grupių Vilniuje yra keliolika, o visoje Lietuvoje – per šimtą. Alkoholizmo problema tikrai paplitusi“, – aiškino Saulius.
Jis svarstė: „Dabar, jei susitikimų nelankyčiau, turbūt nieko blogo nenutiktų, bet aplankęs pasijuntu geriau, tad kodėl gi nenuėjus? Ko gero, kaip tikinčiojo nuotaika pagerėja, apsilankius bažnyčioje, taip ir man yra su AA susitikimais.“
Yra du klausimai, kuriuos žmonės dažniausiai užduoda Sauliui ir kitiems AA draugijos nariams. Pirmasis – kaip jie linksminasi. Į tai jis atsako, kad linksmintis be alkoholio galima dar įdomiau nei su juo. Taip, pirmuosius metus įvairiose šventėse ir susitikimuose su draugais būdavo sudėtingiau, bet dabar tai visiškai paprasta.
Antrasis klausimas – kaip jie atsipalaiduoja. Į tai atsako, kad nereikia įsitempti, tada nereikės ir atsipalaiduoti. Be to, AA susirinkimai ir skirti tam, kad juose žmogus atsikratytų įtampos ir streso.
