Filosofo, politiko B.Genzelio sutuoktine vilnietė odontologė ortopedė M.Muldarytė tapo prieš metus. Poros santuokos įregistravimo ceremonija vyko B.Genzelio namuose, nes tuo metu šlubavo jo sveikata.
2017-ųjų sausio 2-ąją ir 14-ąją B.Genzeliui buvo atliktos stuburo išvaržų operacijos. Garbaus amžiaus filosofas ilgokai gydėsi ligoninėje, po to – sanatorijoje.
„Po pirmos operacijos buvau optimistė, bet po antros man jau buvo nelabai linksma“, – dėl filosofo sveikatos išgyveno Mėnulė.
B.Genzelis iki operacijos labai sunkiai vaikščiojo, nors dar iki tol vairavo automobilį. Dabar jis prie automobilio vairo nesėda. „Baigti važinėti mašina reikėjo anksčiau“, – įsitikinusi odontologė ortopedė.
Bet po operacijų sustiprėjęs ir į namus grįžęs Kovo 11-osios Akto signataras nebenorėjo atidėlioti svarbios asmeninio gyvenimo datos – B.Genzelis 2017-ųjų kovo 17-ąją vedė mylimąją M.Muldarytę, kurią seniai pažinojo.
Kaip sutuoktiniai paminėjo vestuvių metines?
„Bronius mane pasveikino – jis priminė, kad tądien susituokėme ir kad jis labai laimingas su manimi“, – šyptelėjusi patikino žmona, kuri nesitikėjo kokių nors dovanų.
Mėnulė tvirtino, kad ji visko turi ir nieko nereikia: „Pati didžiausia dovana – kad Bronius būtų sveikas.“
M.Muldarytė-Genzelė neslėpė –su vyru kartais apsipyksta, bet jis klauso moters ir jai nusileidžia. „Ne taip dažnai pykstamės ir ne taip, kaip filmuose“, – juokdamasis prisipažino B.Genzelis.
Vardą nulėmė įvykis
Kadaise filosofijos mokslų daktaras buvo gerai pažįstamas su šviesaus atminimo Mėnulės tėvu žurnalistu, kai ji tuo metu dar buvo vaikas. Tėvas, gimus dukrai, išrinko jai išskirtinį vardą.
Jo istoriją nulėmė atžalos gimimo data – 1969 metų liepos 20-ąją Jungtinių Valstijų astronautas Neilas Armstrongas tapo pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje, todėl tądien pasaulį išvydusi mergaitė gavo Mėnulės vardą.
Tačiau tėvas darbe turėjo nemažai nemalonumų dėl dukters vardo, nes sovietmečiu nebuvo palanku palaikyti amerikiečius.
Nors žmona norėjo, kad dukra būtų Eglė, vyras buvo už originalesnį Mėnulės vardą.
Jis nujautė, kad taip pavadinti mergaitę – drąsu, šio vardo kaimynams nesakė net mėnesį. Vėliau visi apsiprato dėl reto vardo, ir bet kokios kalbos baigėsi.
Nei mokykloje, nei akademijoje Mėnulė neturėjo jokių problemų dėl vardo, nes daugelis jį greitai įsimindavo. Bet tuo metu, kai filosofas pažinojo žurnalistą, nė nenumanė, kad kone po keturių dešimtmečių Mėnulė taps antrąja jo žmona.
Abiem su žmona tvarkė dantis
Beveik prieš dešimtmetį B.Genzelis su sutuoktine Apolonija tapo odontologės ortopedės M.Muldarytės pacientais.
Nors iš pradžių solidaus amžiaus pora lankėsi privačioje klinikoje ir buvo suradę gydytoją, netikėtai Mėnulę sutikęs ir su ja pasikalbėjęs B.Genzelis nutarė šeimos dantų problemas patikėti jai. Juk ši gydytoja dirba valstybinėje gydymo įstaigoje, buvo gerų pažįstamų dukra.
Iki šiol M.Muldarytė prisimena, kaip atsivėrė durys, ir abu Genzeliai įėjo į jos kabinetą. Gydytojai jau tuo metu šmėstelėjo nuojauta, kad atnaujinta pažintis gali būti lemtinga.
Dabar išgirdęs Mėnulės mintis filosofas pajuokavo sakydamas, kad nuojauta turbūt kuždėjo, jog kada nors ji pakeis Apoloniją.
Gydytoja pridūrė, kad šv.Apolonija laikoma odontologų globėja. Tai dar vienas nedidelis sutapimas šioje istorijoje.
„Man ir žmonai Mėnulė tvarkė dantis. Po to jai nieko kito nebeliko, kaip tapti antrąja mano žmona“, – įsitikinęs B.Genzelis, prieš ketverius metus tapęs našliu.
Kovojo su klastinga liga
Filosofas su bendraamže žmona Apolonija pragyveno 55 santuokos metus. Šeima vaikų neturėjo. Pora rūpinosi vienas kitu ir drauge žengė koja kojon, kol sutuoktinę pasiglemžė klastinga liga – leukemija.
Projektuotoja praeityje dirbusi A.Genzelienė kraujo vėžiu sirgo šešiolika paskutinių savo gyvenimo metų. Ji mirė 2014 metų kovo 3-iąją.
Sužinojusi diagnozę moteris iš visų jėgų kovojo su sunkia liga ir tikėjo ją įveiksianti.
A.Genzelienei buvo sunku patikėti, kad teks gydytis Nacionaliniame vėžio institute, kurio pastatą ji su kolegomis projektavo tuo metu, kai Santariškėse kūrėsi ligoninių miestelis.
B.Genzeliui buvo sunku susitaikyti su žmonos mirtimi. Netekęs gyvenimo ramsčio jis jautėsi labai vienišas.
Iš savo tetos sužinojusi apie Apolonijos mirtį M.Muldarytė po kiek laiko telefonu B.Genzeliui pareiškė užuojautą.
Vėliau našlys paskambino Mėnulei ir užsiminė, kad norėtų kur nors išvažiuoti, nes jam buvo liūdna. Tąkart juodu iš Vilniaus nuvyko į Klaipėdą.
Tokią kryptį moteris pasirinko norėdama aplankyti savo tėvo gimtinę. Gydytoją nuo mažens traukė jūra, o filosofui ten nelabai patiko, nes buvo vėjuota ir vėsi diena.
Bet po pirmos išvykos bičiulystė tik stiprėjo, ir pora vis dažniau keliavo. B.Genzelis iki tol niekada nebuvo sanatorijose ir SPA, todėl jaunesnė moteris jį vis nuveždavo į Druskininkus.
Nors filosofas ir gydytoja prieš tai kelis dešimtmečius nebuvo matęsi, kalbėdavosi apie praeitį.
„Nebendravome daug metų – buvome užsiėmę savais reikalais – B.Genzelis gyveno Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veikla, aš laikiau medicinos egzaminus“, – apie tai, kad skirtingų kartų žmones skyrė kiti interesai, pasakojo odontologė ortopedė.
Amžiaus skirtumo nepastebi
B.Genzelis su 36 metais jaunesne moterimi susitiko jam sunkiausiu gyvenimo metu, kai neteko žmonos ir kai stipriai sušlubavo jo sveikata. Gydytoja tapo jo pagrindiniu ramsčiu.
„Sprendimas tuoktis buvo priimtas prieš metus, nors jis man labai seniai piršosi. Aš iškart nesutikau“, – juokdamasi prisipažino M.Muldarytė-Genzelė.
Kodėl moteris neskubėjo įteisinti santykių? Iš pradžių ją šiek tiek trikdė jųdviejų amžiaus skirtumas. Todėl apie B.Genzelio pasiūlymą kurti šeimą Mėnulė po kiek laiko užsiminė savo tetai, nes norėjo patarimo.
Teta patarė gerai pagalvoti, bet neabejojo, kad vertėtų sutikti tekėti už patikimo solidaus amžiaus filosofo.
Gyvenimą su gerokai jaunesne moterimi susiejęs B.Genzelis nepastebi jųdviejų amžiaus skirtumo, nes jis praeityje labai daug dirbo su jaunimu.
Žinomas filosofas dėstė Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete, tad nesunkiai rasdavo bendrą kalbą su jaunais žmonėmis.
„Bronius visąlaik man padėdavo, todėl nenorėčiau sakyti, kad visi gydytojai streikuoja. Jis prisidėjo ir prie mano dukters išlaikymo“, – tvirtino solidų sutuoktinio amžių gerbianti ir aštriais žodžiais nesisvaidanti Mėnulė.
Kaip vis dėlto B.Genzelis pasipiršo, kad gydytoja pagaliau sutiko? Ji vairavo automobilį, ir vyras lyg tarp kitko pasiūlė: „Tekėk už manęs.“ Tada jis išgirdo lemtingąjį sutikimą.
Buvo sukūrusi šeimą
Praeityje Mėnulė kartą jau buvo sukūrusi šeimą, tačiau pirma santuoka seniai subyrėjo.
Studijuodama tuometės Kauno medicinos akademijos (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) trečiame kurse M.Muldarytė ištekėjo už mylimojo. Tačiau santuokai labai nepritarė Mėnulės tėvas – jis savo protestą išreiškė nedalyvaudamas vienturtės dukters vestuvėse.
„Bet aš neklausiau. Visąlaik gyvenime dariau taip, kaip norėjau, tėvas man visą laiką nusileisdavo“, – tvirtino Mėnulė, tėvo netekusi prieš 20, o motinos – prieš 25 metus.
Nepaisydama nepritarimo tuoktis Mėnulė tikėjosi būti laiminga.
Jauna pora susilaukė dukters Patricijos, tačiau kai mergaitei sukako ketveri metai, išsiskyrė. Mėnulė viena rūpinosi dukra, kuriai jau devyniolika metų. Patricija ketina rinktis motinos kelią ir studijuoti mediciną.
„Nesigailiu nė dėl vieno gyvenimo momento“, – dėl iširusios pirmos santuokos nebesijaudina moteris.
„Būtume tuomet nesusitikę“, – žmonai užsiminė antrasis sutuoktinis.
Nors anksčiau simpatinga gydytoja nestokojo gerbėjų, neskubėjo dar kartą tekėti.
„Man pasisekė, kad išlaukiau Broniaus, nes dabar gerai žinau, kas yra geras vyras“, – pripažino pagarbos antroje šeimoje nestokojanti moteris.
Norėjo pertvarkyti butą
Kai M.Muldarytė susiejo savo gyvenimą su B.Genzeliu, gydytojos dukra pasiliko gyventi tuose pačiuose namuose, kur ir gyveno su mama. Todėl Mėnulė gyvena per dvi vietas, nes tenka rūpintis atžala ir sutuoktiniu.
Kovo 11-osios Akto signataras jau daug metų įsikūręs dviejų kambarių bute.
Po žmonos mirties vyras kai kuriuos daiktus atidavė jos giminaitėms.
„Kai tvarkiau namus, Broniui liepiau pasidėti žmonos pakabutį, kuriame įdėta jo nuotrauka. Jam tai liko kaip brangi relikvija“, – įsitikinusi Mėnulė.
Vyro namuose ji norėjo nemažai ką keisti, pirmiausia išėmė vienas duris. Jeigu būtų jos valia, dar ir sieną išverstų, kad virtuvė susijungtų su svetaine. Bet sutuoktinis to daryti neleido.
Kai 2017-ųjų žiemą B.Genzelis grįžo iš ligoninės, jau tuomet jo išrinktoji norėjo imtis permainų bute, kad pasiligojusiam vyrui būtų patogiau judėti.
Moteris svarstė sujungti tualeto ir vonios kambarius, bet šeimininkas pasakė: „Ne.“
Nors šiuo metu B.Genzelis lėtai vaikšto pasiramsčiuodamas ramentais, viliasi, kad jų atsikratys. Pora stebisi, kad jeigu jie kur nors nuvyksta, daugelis nori padėti filosofui.
„Geriausia jo visai neliesti, nes jis pats stengiasi būti savarankiškas“, – patikino žmona. O pasiligojusiam sutuoktiniui nepatinka, kad į jį žiūri daug smalsių žvilgsnių, kiti klausinėja, kas jam atsitiko.
„Į kiemą išeiti galėčiau, bet nesinori, kad visi atkreiptų dėmesį. Todėl su žmona kur nors važiuojame“, – apie laukiamas išvykas pas gimines ar į gražias vietoves užsiminė B.Genzelis.
Vasarą sutuoktiniai ketina daugiau laiko praleisti gamtoje, kurios nereikia toli ieškoti.
Šalia Vilniaus Mėnulė turi tėvo puoselėtą sodą, kuris tapo poilsio oaze.
Bet pora neatsisakys ir tolimesnių kelionių automobiliu – vasarą ruošiasi į Varšuvą.
Lenkijos sostinėje sutuoktiniai viešės ne pirmą kartą – jau lankėsi teatre, filharmonijoje.
„Vykstame tikrai ne dešrų pirkti“, – patikino iš tautiečių įpročių pasijuokusi M.Muldarytė-Genzelė.
Prisidėjo prie Sąjūdžio ištakų
2018-aisiais sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, įsteigtos Sąjūdžio rėmimo grupės miestuose ir rajonuose, įvyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, kuriame buvo patvirtintas Sąjūdžio Seimas ir išrinkta Sąjūdžio Seimo taryba.
B.Genzelis 1988–1990 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1990–1992 m. tapo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Lietuvos Respublikos konstitucijos rengimo komisijose.
1992–1996 m. B.Genzelis išrinktas Seimo nariu, tapo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku. Nesėkmingai kandidatavo 1996-ųjų ir 2008-ųjų Seimo rinkimuose.
1994–2005 m. tapo Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentu, nuo 1995-ųjų Lietuvos ir Kinijos draugijos pirmininku.
1995–1997 m. išrinktas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininku.
Vėliau B.Genzelis aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje – 1998–2008-aisiais buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas.
