Kuomet seselei Carai Hudson (30 m.) buvo nustatyta sunki pogimdyvinė psichozė, per dvi savaites moteris tebuvo miegojusi valandą. Portalui „The Sun“ ji papasakojo, kokias haliucinacijas patyrė dėl miego trūkumo.
Moteris matė ant namo stogo įsitaisiusius ir ją nušauti neva norėjusius snaiperius. Buvo įsitikinusi, jog žinomas TV laidos vedėjas ketina atvykti jos aplankyti. Taip pat įtikėjo, kad šeima nori ją nužudyti, o vaikus – nuskriausti.
Cara atgavo sveikatą po šešių savaičių, praleistų psichiatrijos ligoninėje. Gydytojai nustatė, kad jos psichozę sukėlė retas skydliaukės sutrikimas.
Įspūdingos haliucinacijos
„Atsisakiau valgyti, buvau agresyvi. Regėjau haliucinacijas, mane kankino neracionalios mintys ir net maniau, jog mano berniukus seksualiai išnaudojo artimi žmonės“, – siaubingą laikotarpį prisiminė moteris.
Ji pasakojo labai bijojusi tiek dėl savęs, tiek dėl sūnų.
„Rėkdavau ir keikdavausi, kol netekdavau balso. Buvau įsitikinusi, kad esu stebima ir namuose įrengtos kameros. Netgi jau būdama psichiatrijos ligoninėje, įsikalbėjau, neva žymus TV vedėjas atvyks manęs aplankyti. Atsimenu, kaip smarkiai nusivyliau, kai man pagerėjo ir suvokiau, kad jis neatvažiuoja.
Haliucinacijos buvo tokios stiprios. Buvau tikra, jog galiu matyti snaiperius ant ligoninės stogo. Kai kurie manimi rūpinęsi gydytojai teigė, jog tai buvo vienas sunkiausių psichozės atvejų, su kokiais jiems teko susidurti.
Manau, per tas dvi psichozės savaites iš viso miegojau kokią valandą. Netrukus šeima manęs nebegalėjo lankyti, mat gydymo tikslais buvau atskirta tarsi karantine“, – neslėpė Cara.
Paliko su mažyliu
Septynerius metus trukę moters santykiai žlugo 2016 m. Kai antrajam sūnui tebuvo keturios savaitės, partneris ją paliko.
„Po išsiskyrimo pradėjau dažniau lankytis pas gydytoją. Vis dar gerai jaučiausi būdama su savo berniukais, be to, sulaukiau daug palaikymo iš artimųjų, todėl maniau puikiai besitvarkanti. Dabar akivaizdu, jog taip nebuvo“, – sakė dviejų vaikų mama.
Per kitą pusmetį Cara gydėsi nuo pogimdyvinės depresijos, tačiau jautė augančią paranoją. Vieną 2017 m. savaitgalį ji pajuto smarkų pablogėjimą.
„Prasta savijauta vis dažnėjo, kol tą savaitgalį ėmiau elgtis tikrai paranojiškai. Mano tėvai atvyko pasiimti berniukų, kad jiems netektų dėl manęs jaudintis. Pirmadienio rytą prasiveržė mano agresija. Pamenu, kaip nuplėšiau užuolaidas visoje svetainėje“, – pasakojo moteris.
Jos tėvas Paulas Hudsonas (62 m.) susirūpino dėl dukters psichologinės sveikatos ir nuvežė ją pas gydytoją.
„Kadangi esu seselė, atsidūrusi gydytojo kabinete matyt jaučiausi gana įprastai ir patogiai. Pamenu, net atsisėdau į gydytojo kėdę. Pradėjau bereikšmiai baksnoti jo kompiuterio klaviatūrą, kol galiausiai numečiau kompiuterį nuo stalo ir ėmiau niokoti kabinetą“, – prisiminė Cara.
Buvo susisiekta su krizių gelbėjimo komanda, kurie policijos automobiliu nuvežė moterį į psichiatrijos ligoninę ir ją hospitalizavo.
Neįsivaizduojami agresijos pliūpsniai
Vieną iš pirmųjų dienų ligoninėje gydytojai atliko Carai kraujo tyrimus. Paaiškėjo, jog moters skydliaukę stimuliuojančių hormonų lygis – nenormaliai aukštas.
Gydytojai jai diagnozavo autoimuninį skydliaukės susirgimą – šios būklės metu autoimuninė žmogaus sistema atakuoja skydliaukę ir tai, Caros atveju, baigėsi psichoze.
„Normalus hormonų lygis būtų vertinamas skaičiumi 2 ar 3. Maniškis buvo daugiau kaip 100. Skydliaukė visiškai nustojo gaminti hormoną tiroksiną, taigi ligoninėje gavau papildomas jo dozes, siekiant sugrąžinti pusiausvyrą.
Deja, bet tiroksino kiekis organizme atsistato palengva ir savijauta normalizuojasi per kelis mėnesius. Todėl nepaisant to, jog mane pradėjo gydyti iškart atsidūrus ligoninėje, joje būdama vis dar kentėjau nuo psichozės“, – paaiškino moteris.
Net ir gulint ligoninėje iš pradžių jos būklė blogėjo.
„Pasirodo, pirmąjį patiekalą, kurį man atnešė, ištaškiau ant sienų. Nepamenu taip dariusi, bet man papasakojo šeima“, – sakė Cara.
Po dviejų savaičių ji buvo perkelta į intensyvios priežiūros ligoninę.
„Kai atsidūriau intensyvios terapijos skyriuje, tėvai atsimena atrodžiusią kaip kaulų maišą. Kūnas buvo nusėtas mėlynėmis ir nubrozdinimais, mat prieš tai dėl savo agresijos priepuolių buvau tramdoma ir rišama. Iš to, kaip atrodžiau, šeima sakė manę, jog vieną naktį sulauks pranešimo apie mano mirtį“, – prisiminė moteris.
Ateitis atrodo šviesi
Nors tai buvo nepaprastai sunkus laikotarpis, Cara atsimena ir kelias šviesias akimirkas. Seselės ateidavo drauge su ja pažaisti žaidimų, stengėsi pakelti moteriai nuotaiką.
Po dviejų savaičių ji buvo perkelta atgal į skyrių, kuriame gulėjo iš pradžių. Ten moteris iš lėto atgaivino ryšius su šeima, jai buvo leidžiama apsilankyti namuose. Praėjus dar keturioms savaitėms Carą išrašė. Jos skydliaukės sutrikimas vis dar buvo žymus, o dėl hormonų svyravimo prasidėjo depresija. Po mėginimo nusižudyti ji buvo dar šešioms savaitėms sugrąžinta į ligoninę.
„Gydytojai net svarstė man skirti elektros šoko terapiją, bet laimei, to neprireikė. Galiausiai buvau išleista namo ir tolesnis gydymas patikėtas lankomiems specialistams bei intervenciniai komandai.
Po kurio laiko grįžau į darbą ir šiuo metu jau dirbu pilną seselės darbo dieną. Jaučiuosi taip, lyg mano asmeninė patirtis suteikė man kur kas daugiau empatijos pacientams, su kuriais susiduriu darbe.
Tik dabar, praėjus metams nuo visų įvykių, pripažinau sau, kas buvo. Mano sveikimas prasidėjo. Nusprendžiau susisiekti su visais, tuo laiku mane gydžiusiais, ir parodyti, jog sveikstu. Esu gyva ir stipresnė nei kada nors buvau“, – džiaugėsi moteris.
Dabar Cara siekia tapti psichinės sveikatos konsultante ir padeda rinkti pinigus psichinės sveikatos labdaros fondui.
Parengė Joana Gimberytė-Juronė
