Iliuzionistas nėra pažįstamas su dainininku, nors iš artimųjų pasakojimų žino, kad scenos įžymybė – tolimas giminė iš jo senelio pusės. Bet tai neturėjo jokios reikšmės Algimantui ieškant pašaukimo, nes jauno vyro kelias į sceną nebuvo tiesus kaip jo bendrapavardžio.
Netoli Kaišiadorių ūkininkų šeimoje gimęs A.Frankonis mokykloje mėgo rengti šventes, rašyti renginių scenarijus, todėl svajojo tapti aktoriumi.
Baigus mokyklą neišsipildė Algimanto svajonė stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją studijuoti aktorinio meistriškumo – tais metais buvo renkama būsimų rusakalbių aktorių grupė.
Mokykloje A.Frankonis rusų kalbos nesimokė, todėl patekti į šį kursą nebuvo vilčių.
„Tuo metu labai pykau ant visos švietimo sistemos. Netgi turėjau minčių praleisti vienus metus ir stoti kitais, bet giminės ir mokytojai įkalbėjo studijuoti rimtus mokslus, įgyti profesiją ir dirbti tokį darbą kaip ir daugelis“, – pasakojo A.Frankonis.
Algimantui iškart pasisekė įstoti į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakultetą, kuriame jis įgijo inžinerinės informatikos specialybę.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad pastaroji specialybė gali garantuoti didesnį uždarbį nei aktorystė, tačiau Algimantas nesijautė laimingas dirbdamas informacinių technologijų srityje.
Baigę šias perspektyvias studijas studentai sulaukė nemažai darbo pasiūlymų, tad Algimantas turėjo iš ko rinktis. „Tikrai nebuvau pakliuvęs į aklagatvį, nes nesunkiai radau kelią, juolab man universitete puikiai sekėsi, gaudavau stipendiją. Nors mokslai ir nepatiko, stengiausi gerai mokytis. Lygiai taip pat klostėsi ir darbe, tik reikėjo įdėti daug pastangų“, – patikino vyras.
Dvejus metus įmonėje padirbęs A.Frankonis suprato, kad magija jį traukia labiau negu darbas prie kompiuterio. Jau ketverius metus Algimantas sukasi scenoje rodydamas žiūrovams triukus ir jaučiasi laimingas.
Prieš porą metų A.Frankonio sugebėjimus televizijos projekte „Didysis magijos šou“ vertino ir pramogų pasaulio ryklys Arūnas Valinskas.
Ne juokais kalbama, kad tas jaunas talentas, prie kurio A.Valinskas prisiliečia, turi šansų tapti žinomas.
Šiuo metu iliuzionistui netrūksta kvietimų dalyvauti renginiuose ir pasirodyti privačiai, todėl uždarbiu jis taip pat nesiskundžia.
Tačiau magijos, skirtingai negu informatikos, Algimantas mokėsi savarankiškai. Iliuzionisto universitetu tapo interneto šaltiniai.
„Daug kas įsivaizduoja, kad menininkui sunku pragyventi, bet užsiimant magija taip nėra. Žinoma, reikia apgalvoti programą, būti pasiruošusiam. Taip pat turi būti pats sau viršininkas, o tai nemaža atsakomybė, nes turi nuolat ieškotis darbo, skleisti apie save žinią. Bet kai viską darai gerai ir nuoširdžiai, žmonės mato, kad tau tas darbas patinka, todėl ir ateina į renginius“, – įsitikino A.Frankonis.
Iliuzionistas tarsi sugrįžo prie aktorystės – vyras pastebėjo, kad apie 70 procentų darbo sudaro savęs, kaip aktoriaus, pristatymas. Magijos šou kuriantis vyras visada užmezga šiltą ryšį su žiūrovais, daug su jais bendrauja, įtraukia į pasirodymą.
Magui, kaip ir aktoriui, svarbu pajusti ryšį su publika, o šito galima išmokti. Būdamas kitos aukštosios mokyklos studentas Algimantas lankė Vilniaus universiteto teatro studiją, vaidino spektakliuose, todėl žino, kaip vaidmeniu sudominti žiūrovą ir priversti jį rodyti emocijas. Ši patirtis A.Frankoniui dabar scenoje atliekant triukus padeda jaustis laisvai ir patogiai.
Be to, iliuzionistui net nereikia didelio rekvizito, kad tuoj pat sudarytų įspūdį. Algimantas į sceną netempia dėžių, apsiriboja įprastais kasdieniais daiktais – gaiviųjų gėrimų skardinėmis, popieriniais puodeliais ar pinigų banknotais.
Šiuolaikinės magijos priemonės šiek tiek skiriasi nuo klasikinių, prie kurių buvo įpratusi vyresnioji karta. Todėl nemažai A.Frankonio triukų gerbėjų – jo bendraamžiai.
Kartais A.Frankonis vis dar pagalvoja, kad norėtų studijuoti aktorystę, bet tik dėl vienos priežasties – kad galėtų būti su kūrybingais žmonėmis.
„Iliuzionisto darbas – vienišiaus. Vienas valandų valandas mokaisi, po to vienas ruošiesi pasirodymams. Asistentų neturiu. Man trūksta kūrybingos kompanijos. Tiktai dėl jos norėtųsi studijuoti teatro disciplinas, tačiau vien tokios motyvacijos nepakanka vėl kibti į studijas“, – prisipažino magas.
