Praėjus keleriems metams po to, kai gyvenimas apvirto aukštyn kojomis, aktoriui daug kas atrodo kur kas šviesiau, tačiau jį vis dažniau aplanko jausmas, kad geriausi laikai – jau praeityje.
Tačiau abiem rankomis suėmęs likimo vadžias S.Siparis daug ko mokosi iš naujo.
Nebevartoti svaigalų, negerti daug kavos, tausoti save, reguliariai vartoti vaistus – tai medikų nurodymai, kurių jis privalo laikytis.
Pastaruoju metu aktorius įsikūręs T.Ševčenkos gatvėje, netoli tos vietos, kur gyveno jo senelis, dramos aktorius Juozas Siparis. Būtent iš jo, taip pat iš savo tėvo – operos solisto Rimanto Sipario – aktorius mano paveldėjęs temperamentą.
Vilniuje, M.K.Čiurlionio gatvėje, prie vieno daugiabučio vietoj buvusių vartų likę stulpai primena audringą jo tėvo gyvenimą. Kartą operos solistas R.Siparis, važiuodamas savo tėvo automobiliu „Pobeda“, kurį šis gavo su Stalino premija, užkliudė vartus.
Po smūgio „Pobeda“, kurioje švęsti premjeros vyko gal dešimt žmonių, liko beveik sveika, o vartai sugriuvo. Šie vartai ir dabar nesutvarkyti, o S.Siparį iki šiol šis kiemas traukte traukia.
Šioje vietoje Saulius praleido pirmuosius dvejus vaikystės metus. Vėliau jo tėvai išsiskyrė ir motina, legendinė aktorė Marija Rasteikaitė, su sūnumi persikėlė į A.Vienuolio gatvę.
Pasakojama, kad po skyrybų būsimo aktoriaus tėvas niekaip negalėjo užgydyti žaizdos širdyje, o jo motina nesiryžo dar kartą ištekėti.
Susitaikyti su savo paties skyrybomis sunku ir S.Sipariui.
Prieš kelerius metus ruošdamasis žengti į sceną jis neteko sąmonės ir susmuko teatro „Domino“ užkulisiuose. Greitosios medicinos pagalbos automobilis išvežė S.Siparį į ligoninę, jis atsidūrė reanimacijoje. Vėliau aktorius tęsė gydymą namuose, reabilitacijos klinikoje.
„Mano kūne tilpo pusė vaistinės. Kasdien tekdavo išgerti apie 15 tablečių“, – pasakojo vyras. Jau sugrįžęs į sceną aktorius turi saugoti galvą, nes gydytojai smegenyse aptiko krešulių.
„Bet juk man su galva visą gyvenimą negerai“, – juokavo aktorius.
Akimirka, kai viskas aptemo akyse ir prarado sąmonę, kurį laiką buvo dingusi iš S.Sipario atminties.
Bet kuo daugiau jis apie tai galvoja, tuo labiau supranta, koks rimtas pavojus grėsė. Tokio priepuolio priežastis galėjo būti sutrikusi kraujotaka.
Šį priepuolį galėjo išprovokuoti daug įvairių dalykų, vienas jų – stresas, susijęs su skyrybomis. 2014 metų gruodį išėjęs iš namų aktorius gyvena vienas.
– Ar skyrybos – jūsų prakeikimas? Ar teisingai supratau, kad ir savo tėvą matydavote retai?
– Taip, bet gyvenime nutinka įdomių dalykų – daug ką pradedi suprasti, kai ko nors netenki.
Mama mirė sulaukusi 58-erių, tai atsitiko 1988 metais, o po kelerių metų išėjo ir tėvas, jam buvo 62-eji. Po tėvų mirties greitai subrendau.
Mano tėvai vienas kitą labai mylėjo, bet kartu gyventi jiems nepavyko. Nieko nepadarysi. Tikriausiai nesutapo jų charakteriai. Tėvas dėstė tuometėje Konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), buvo profesorius. Viena jo bendradarbė man pasakojo, kad tėvas jai prisipažino padaręs vienintelę klaidą gyvenime – išsiskyręs su mano motina.
Kad ir keista, ir mama mylėjo tėvą iki gyvenimo pabaigos.
Po skyrybų ji daugiau neištekėjo, nors turėjo gerbėjų.
O mano tėvas retai kalbėdavo apie jausmus.
Nors po skyrybų su mano mama jis turėjo moterų, jo širdis buvo sužeista. Tėvas oficialiai turėjo tris žmonas, o kiek jų buvo iš tikrųjų, net nežinau. Aš jau artėju prie jo „pasiekimų“. Bet nebeketinu susaistyti savo gyvenimo su dar viena moterimi.
– Ar norite pasakyti, kad iširo dvi jūsų santuokos?
– Pirmoji santuoka iširo oficialiai, antroji – dar ne.
Teisme mes su Ugne dar oficialiai nenutraukėme savo santuokos, sakyčiau, pasiėmėme atostogų. Pasiėmėme laikinai, nors tas laikinumas kartais gali būti tai, kas yra amžina.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
