Pasirodė, kad savo tėvystę įrodyti Lietuvoje itin sunku, jei to nenori vaiko mama. Sergejus teigė, kad jis turėjo užtektinai įrodymų – liudininkų pasakojimų, sms žinučių ir pan. – bylojančių, kad vaiko tėvas yra jis. Jo tėvystę seniau buvo pripažinęs ir dabartinis jo mylimosios vyras Vadimas (vardas pakeistas). Tačiau vaiko mama Oksana (vardas pakeistas) neatliko DNR ekspertizės, kuri buvo paskirta teismo ir kuri laikoma pagrindiniu ir neginčytinu tėvystės įrodymu.
Ieškovo Sergejaus tikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė visų kitų surinktų įrodymų nepaisė ir priėmė nepagrįstą ir šališką sprendimą.
Teisme Sergejus pageidavo, kad būtų nustatyta, jog Vadimas nėra mergaitės tėvas, nors jo pavardė ir nurodyta vaiko gimimo liudijime, ir kad mergaitės tėvas yra jis. Be to, Sergejus pageidavo, kad būtų numatyta jo pasimatymų su vaiku tvarka. Siūlėsi ir mokėti pinigus vaiko išlaikymui – 200 eurų per mėnesį. Žodžiu, jis norėtų su vaiku bendrauti taip, kaip paprastai bendrauja kiti išsiskyrę tėčiai, bet teisiniu keliu nerado galimybių to pasiekti ir labai dėl to išgyvena.
2018 m. kovo 8 d. teismo sprendime teigiama: „Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta tokių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtinančių, kad ieškovas yra biologinis vaiko tėvas, todėl, teismo nuomone, ieškovo ieškinys negali būtų tenkinamas.“ (Teismo sprendimo išrašų kalba netaisyta – red. pastaba.)
Tai reiškia, kad Sergejus ir toliau negali matyti mergytės, kurios tėvas, jo įsitikinimu, jis yra. Mergaitei gegužės 17 d. sueina 2 metukai, o jis jos dar nėra nė karto matęs. Prašė buvusios mylimosios artimųjų, kad atsiųstų jos nuotraukų, bet jų nesulaukė. Tik iš bendrų pažįstamų yra girdėjęs, kad mergaitė yra į jį panaši.
Istorijos pradžia buvo graži. Sergejus su mergytės mama Oksana, su kuria dabar ir bylinėjasi, draugavo 5 metus, iš jų 4 metus gyveno kartu. Jie buvo susižadėję, pasišnekėdavo, kad ateityje turės vaikų.
Vieną 2015 m. rudens dieną Oksana Sergejui paskambino ir pakvietė kuo greičiau atvažiuoti. Kai jis atvyko, prie jo pasidarė nėštumo testą, kuris rodė, kad ji laukiasi. Ši žinia Sergejų labai nudžiugino. Jis apie tai pranešė savo draugams ir giminaičiams. Abu kartu vyko pas Sergejaus tėvą į Vokietiją, kad jam praneštų šią džiugią naujieną.
Tačiau trečią nėštumo mėnesį Oksana Sergejui pasakė, kad turi turtingesnį gerbėją Vadimą, ir dar po mėnesio persikėlė gyventi į jo išnuomotą butą.
Šie įvykiai Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime aprašomi taip: „Po kurio laiko vaiko motina ieškovui pranešė, kad nori nutraukti santykius su juo ir kurti santykius su Vadimu, nors jis ir nėra vaiko tėvas, tačiau jo finansinė padėtis yra geresnė ir jis sugebės užtikrinti geresnį gyvenimą vaikui bei jai. Nors ieškovas dar bandė vaiko motiną atkalbėti, bet vaiko motina nepersigalvojo. Nepaisant to, jie kartais susitikdavo ir leisdavo laiką kartu, bendraudavo telefonu. Vaiko motina jam siųsdavo nuotraukas, kaip ji keičiasi nėštumo metu, jie tardavosi, kaip augins vaiką ir pan. Po kurio laiko ieškovas sulaukė vaiko motinos pasirinkto vyro grasinimų, jis reikalavo, kad paliktų vaiko motiną ramybėje ir nesvarbu, kad vaikas yra ne jo. Po to karto vaiko motinos bei ieškovo santykiai bei bendravimas pasibaigė.“
Vaiko laukė kartu
Sergejus pasakojo, kad jam buvo labai skaudu dėl iširusių santykių, bet jis guodėsi mintimi, kad turės vaiką ir juo rūpinsis. Jis su Oksana ir toliau bendraudavo, ji pasakojo, kaip jai sekasi, siuntė savo nuotraukų. Tuo metu Oksana tikino, kad Sergejui leis rūpintis vaiku. Sakė duosianti vaikui savo pavardę, kad Vadimas nepyktų, nors Sergejus įtikinėjo, kad vaikui būtų duota jo pavardė.
Vyras prisiminė: „Ji mūsų kūdikį net ir piešė. Piešė ir mus kartu su juo. Mes kartu su ja galvojome būsimai dukrytei vardus. Ir ėjome kartu pas gydytojus, kai buvo atliekamas echoskopijos tyrimas – tada aš mačiau, kaip mano dukrytė atrodo mamos pilve“, – tai pasakodamas Sergejus susigraudino.
Ryšius jie palaikė iki 7 nėštumo mėnesio. Po to moteris jam rašyti nustojo, be to, Sergejus sulaukė jos naujo draugo Vadimo grasinimų, kad jei ir toliau mėgins su ja susisieki, jam blogai baigsis. Vyras grasino, kad konkurentas supus kalėjime, į kurį paklius, apkaltintas Oksanos išprievartavimu. Sergejus sakė: „Jis man gyrėsi savo pažintimis ir įtaka. Sakė, kad įkišti žmogų į kalėjimą Lietuvoje nebrangiai kainuoja, ir Rusijoje taip pat. Tiesą sakant, tų grasinimų aš išsigandau.“
Pašnekovas pripažino, kad moteris jam apie savo pažintį su Vadimu buvo sakiusi ir iki nėštumo, bet ji teigė, kad jis tik paprastas draugas. Akivaizdu, kad netrukus jų santykiai tapo rimtesni.
Sergejaus įsitikinimu, Oksana pasirinko Vadimą todėl, kad jis yra turtingas verslininkas, taigi moteris neatsilaikė prieš pinigus. Be savo turtų tas vyras, gerokai už Oksaną vyresnis, tikrai nebūtų jos dominęs. Be to, tas vyras seniau jau buvo susituokęs, jie kartu su žmona pragyveno keliolika metų, o vaikų neturėjo. Galbūt dėl to jis mielai ėmėsi auginti svetimą vaiką.
Sergejaus teigimu, Oksana su Vadimu dar prieš teismo nutarimą patys pasidarė DNR ekspertizę ir po to jam Vadimas pripažino, kad vaikas Sergejaus, tik sms žinutėmis vis grasino, kad jis vaiko nematys.
Viską pasako pavardė?
Tik po kurio laiko Sergejus sužinojo, kad Oksana susilaukė dukrytės. Po to jis bandė susisiekti su buvusia drauge, kad galėtų dukrelę pamatyti, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Kai Sergejus suprato, kad gražiuoju sutarti dėl bendravimo su vaiku nepavyks, kreipėsi į teismą.
Vėliau jis su teisininkais vis bandė Oksanos ieškoti, kad ją prisikviestų į teismo posėdžius, bet ji su juo nebendravo, be to, vis keitė telefono numerius ir gyvenamąją vietą. Buvo su Vadimu ir išvykusi pagyventi į Rusiją. Sergejus su Oksana bylinėjasi jau beveik dvejus metus, ir galo nematyti.
Vaiko gimimo liudijime nurodyta Vadimo pavardė (kaip jau minėta, Oksana Sergejui sakė, kad vaikui suteiks savo pavardę, bet visgi suteikė naujo vyro pavardę). Tai tarsi automatiškai reiškia, kad Vadimas yra vaiko tėvas, ir teismą labai sunku įtikinti, kad gali būti kitaip...
2017 m. sausį buvo paskelbta moters paieška, siekta, kad ji būtų atvesdinta į teismą su policijos palyda, tačiau ir tai nedavė rezultato, nes moteris nebuvo rasta, nors prieš tai dokumentai apie bylą jai buvo įteikti.
Teisme Sergejus su advokate prašė skirti baudą Oksanai už piktnaudžiavimą procesu, nes ji nedalyvavo byloje. Prašymą skirti baudą palaikė ir teisme dalyvavusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Tačiau teisėja atsakė: „Nematau tikslo skirti baudą, kadangi mergaitė turi Vadimo pavardę.“ Pasak Sergejaus, toks argumentas visiškai nesusijęs su prašymu skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Iš teismo išrašų
Atkreipiame dėmesį į tai, kad iki šio daugiausia citavome Sergejaus pasakojimą, o teismo sprendime jo nupasakota istorija vietomis nuskamba kiek kitaip. Pavyzdžiui, teismo sprendime rašoma (kalba netaisyta): „Liudytojas L. <…> teismo posėdžio metu parodė, kad <…> Dar prieš gimdymą Oksana abejojo, kieno tai vaikas, ilgą laiką net to pati konkrečiai nežinojo, ar vaikas ieškovo, ar Vadimo, o ant pačio galo Oksana pradėjo slapstytis. Kai Oksana buvo su ieškovu, manė, kad vaikas ieškovo, o kai būdavo su Vadimu manydavo, kad vaikas Vadimo.“
Tačiau Sergejus sakė, kad čia teisėja netiksliai pacitavo liudytojo parodymus. Nei jam, nei Oksanai bendraujant nekilo jokių abejonių dėl to, kad vaiko tėtis yra jis. Tiesiog moteris vėliau, pajutusi Vadimo spaudimą, galėjo pradėti jam sakyti, kad abejoja, kieno tas vaikas. „Ji lengvai pasiduoda kitų įtakai, aš juk ją pažįstu“, – tvirtino vyriškis.
Teismo sprendime teigiama, kad „Teismo vertinimu ieškovo ir atsakovės santykiai atsakovės nėštumo metu nebuvo vienareikšmiški, o ieškovas nedėjo pakankamai pastangų savo, kaip atsakovės vaiko tėvo, statuso išsaugojimui ir įtvirtinimui. Priešingai, leido besilaukiančiai atsakovei apsigyventi su kitu vyru, kaip tai pripažino teismo posėdžio metu.“
Bijo prarasti ryšį su vaiku
„Tikrai turėjome surinkę užtektinai įrodymų, kad vaikas mano, ne Vadimo. Tai, kad teisybė mano pusėje, sakė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Taigi teismo sprendimas tikrai nepagrįstas. Daugybė žmonių, sužinoję šią mano istoriją, mane labai užjaučia“, – pasakojo Sergejus.
Ar per porą metų, kai bylinėjasi teismuose, šis simpatiškas vyras nepagalvojo, kad pakaks kovoti dėl šio vaiko, juk gali susilaukti dar ne vieno? Sergejų toks klausimas net papiktino: „Bet kaip aš galiu užmiršti savo tikrą vaiką, savo kūną ir kraują?! Tas vaikas gimė iš didžiausios meilės, aš jo labai norėjau, jis nebuvo koks netyčiukas. Koks aš būčiau vyras, jei atsisakyčiau savo vaiko? Taip, aš sulaukiu daug moterų dėmesio ir manau, kad ateityje vaikų su mylima moterimi dar turėsiu, bet tai nereiškia, kad turiu palikti savo dukrelę, kurią jau turiu. Nesuprantu, kaip kiti vyrai gali negalvoti apie savo vaikus – aš apie savo dukrą nuolat galvoju, ją sapnuoju, nors ir nesu jos matęs...“
O gal Sergejui visgi rūpi ne tik vaikas, bet ir buvusi mylimoji? Į tokį klausimą jis atsakė: „Tos meilės jau neliko, aš ne mažas vaikas, kad jos ilgėčiaus. Mane graudina tik kalbos apie dukrą. Nors išsiskyrimo metu patyriau tiek skausmo, kad nežinau, ar po to dar kažkas gyvenime mane gali išgąsdinti.“
Taigi Sergejus nusiteikęs už savo tiesą kovoti toliau ir teismui kartu su savo advokate Vilija Gražulyte pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują. Jam dar užkliuvo tai, kad teisėja pradžioje apeliacinį skundą priimti atsisakė, motyvuodama tuo, kad nėra jo parašo, tik jo atstovų parašai, nors įstatymai nurodo, kad skundą gali pateikti ir ieškovo atstovai.
Kol bus priimtas apeliacinio teismo sprendimas, praeis pusmetis ar visi metai, o toks laikotarpis labai reikšmingas – juk kalbame ne apie žemės ar namo dalybas, o apie vaiką, kuris auga.
„Man labai baisu, kad ryšio su paaugusiu vaiku man nepavyks užmegzti, vaikas manimi jau nebepasitikės. Dar baisu, kad mama ims dukrytę nuteikinėti prieš mane, sakyti, kad aš blogas žmogus. O juk taip norisi, kad dukra visuomet žinotų, jog turi mane, tikrą gerą tėtį, kuriuo visuomet gali pasikliauti... Ir dabar teisiniu keliu negaliu išsireikalauti teisybės!“ – teigė pašnekovas.
Jis pridūrė, kad jo paties vaikystė nebuvo tobula, nors tėvai ir manė, kad jis turi viską, ko reikia. Užtat jam atrodo, kad jis tikrai supranta, kaip reikia auklėti vaikus, kad tie jaustųsi gerai, ir būtų geras tėtis.
Teismo sprendimas nustebino ir advokatę
Vėliau, kai Sergejus sulaukė grasinimų iš Oksanos vyro ir kreipėsi į policiją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, toje byloje jos vyras patvirtino, kad Sergejus yra vaiko tėvas. Tai patvirtina ir jo susirašinėjimas su Vadimu, kur šis vyras teigė, kad tai buvo išprievartavimas ir tegul Sergejus džiaugiasi, kad Oksana nesikreipė į policiją.
Kaip teismas galėjo neįvertinti tokių svarbių įrodymų visumos? Teismas traktavo, kad DNR ekspertizė neįvyko dėl objektyvių priežasčių, o objektyviomis priežastimis laikė jos neatvykimą. Argi tai logiška? Juk akivaizdu, kad moteris ekspertizės vengė... Galiausiai, jei ji žinotų, kad tėvas – Vadimas, ar jai pačiai nebūtų naudingiau atlikti ekspertizę ir toliau ramiai gyventi?
Išėjo taip, kad Sergejaus buvusi draugė, tai yra, žmogus, kuris neatvyko į teismo posėdžius, neatliko ekspertizės, visai byloje nedalyvavo, ją laimėjo. Lietuvos teismų praktikoje man net nepavyko rasti kito tokio atvejo!
Ir vaikų teisių apsaugos institucijos atstovai, dalyvaudami byloje, teigė, kad Sergejaus ieškinį reikia tenkinti, bet teismas neatsižvelgė ir į tai. Mes parašėme apeliacinį skundą ir tikimės bylą laimėti.“
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Danutė Rainienė, atstovavusi šioje byloje vaiko interesus, situaciją komentuoti atsisakė, nes pateiktas apeliacinis skundas ir vyksta tolesnis tyrimas. Jos teigimu, vaikai turėtų žinoti savo tikrąją kilmę, nepaisant to, kaip vėliau susiklostė jų tėvų gyvenimai.
